Apie tai žiniasklaida jums nepapasakos

Žemiau pateikiamos svarbios, faktais pagrįstos naujienos, apie kurias masinės informacijos priemonės, jeigu būtų išties atsakingos, turėtų būtinai pranešti. Tačiau vien pelno besivaikanti žiniasklaida šitų naujienų kaip įmanydama vengia.

1. JAV turtas nuo recesijos pradžios pasiekė 34 trilijonus dolerių. 93% amerikiečių beveik nieko iš šios sumos negavo.

Gaunasi maždaug po 100 000 kiekvienam amerikiečiui. Tačiau tie žmonės, kurie kontroliuoja daugumą akcijų, beveik viską susišlavė sau. Jų vidutinė gautų lėšų suma siekia šiek tiek daugiau kaip milijoną dolerių – be mokesčių, jeigu jie savo aktyvų nepaverčia grynais pinigais.

2. Aštuoni turtingi amerikiečiai uždirbo daugiau pinigų už 3,6 milijono amerikiečių, kurie gauna minimalų atlyginimą.

Neseniai paskelbta statistika byloja, kad nė vienas darbuotojas, dirbantis pilną darbo dieną, gaunantis minimalų atlyginimą, negali sau leisti išsinuomoti buto su 1 ar 2 miegamaisiais už sąžiningą rinkos kainą. Tokių dirbančiųjų priskaičiuojama 3,6 mln, o jų bendras, suminis uždarbis 2013 metais buvo mažesnis už pajamas, kurias gavo viso labo 8 amerikiečiai, dirbantys akcijų rinkoje. Štai jų vardai: keturi Volotonų (Waltons) šeimos nariai, du Koukų (Kochs) šeimos nariai, Bilas Geitsas ir Vorenas Bafetas.

reklama

3. Naujienų šaltiniai išreiškia vos 5% gyventojų nuomonę

Kur kas žvaliau skambėtų nuoširdžiai parašytas leidinio vedamasis: „Mes labai vertiname 5 ar 7 procentų mūsų skaitytojų nuomonę, skaitytojų, kurie uždirba didelius pinigus ir mano, kad jų didėjantys turtai padeda visiems likusiems piliečiams“.

Vietoje to į verslą orientuota žiniasklaida, iš visko sprendžiant, išvis nesugeba įžvelgti skirtumo tarp 5% ir likusių visuomenės narių. Laikraštis Wall Street Journal šaukia: „Amerikiečiai iš vidurinės klasės šiandien turi didesnę perkamąją galią, nei kada nors iki šiol anksčiau“, o paskui tęsia savo nerišlias kalbas: „Kokia recesija? Ekonomika atsigavo, bedarbystė nyksta“.

Laikraštis Chicago Tribune, kuris tikriausiai dar didesniu laipsniu prarado ryšį su savo paties privilegijuotais skaitytojais, klausia jų: „Kas čia blogo, kad į prezidento kampaniją įpumpuota tiek daug pinigų?“

4. TV naujienos, skirtos amerikiečiams, supaprastintos iki minimumo

2009 metais leidinio European Journal of Communication atliktas tyrimas lygino JAV su Danija, Suomija ir Anglija. Buvo lyginamas žmonių informuotumas apie vidinius šalies įvykius, lyginant su tarptautinėmis naujienomis, o taip pat rimtų naujienų (politika, valstybės valdymas, ekonomika, mokslas, technologijos) santykis su „nerimta“ informacija (įžymybės, plačiajai publikai skirti straipsniai, sportas, pramogos). Rezultatai:

Amerikiečiai itin prastai informuoti apie tarptautinės politikos klausimus.

Amerikiečių respondentai pademonstravo labai silpnus rezultatus ir šalies vidaus rimtų naujienų srityje.

Amerikos TV praneša gerokai mažiau tarptautinių naujienų negu suomių, danų ir britų televizijos.

Amerikietiškų TV tinklų naujienų laidose yra gerokai mažiau rimtos informacijos negu suomių ar danų televizijose. Šiame tyrime, kaip nebūtų keista, pažymima, kad „Mūsų atrinkti amerikietiški laikraščiai buvo labiau orientuoti į rimtas naujienas, negu Europos leidiniai“. Bėda ta, kad amerikiečiai vis mažiau skaito laikraščius.

reklama

5. Žiniasklaidos vadovai – baltieji vyrai, priklausantys gimstamumo bumo kartai – skolingi visuomenei trilijonus dolerių.

Visas tas triukšmas apie „žmogų, kuris pats save sukūrė“ (self-made man) yra gryniausia fantazija. Aštunto dešimtmečio pradžioje privilegijuotieji baltieji vyrai baigė aukštuosius mokslus, ir jų jau laukė darbo vietos vadybos ir finansų srityje, o technologijos pasiūlė jiems naujus pinigų uždirbimo būdus, mokesčiai mažėjo ir savo svajonėse tie žmonės jau regėjo bonusus bei didėjančius kapitalus.

Kai mes buvome studentai, Gynybos ministerija kūrė internetą firmoms Microsoft ir Apple. Nacionalinis mokslo fondas (National Science Foundation) skyrė lėšų iniciatyvinei grupei, kad toji sukurtų skaitmenines bibliotekas (Digital Library Initiative). Grupės darbo rezultatai tapo pagrindu Google modeliui, o Nacionalinis sveikatos institutas (National Institute of Health) atliko išankstinius testavimus tokioms kompanijoms kaip Merck ir Pfizer.

Vyriausybiniai tyrimų centrai ir valstybiniai universitetai parengė tūkstančius chemikų, fizikų, čipų kūrėjų, programuotojų, inžinierių, gamybinių linijų kūrimo specialistų, rinkos analitikų, laborantų, remontininkų ir t.t.

O savomis jėgomis verslininkai viso labo sugebėjo suformuluoti paniekinamą aforizmą, kurį kartą ištarė Stivas Džobsas: „Mes niekada nesidrovėjome vogti didžias idėjas“.

6. Mažinamas mokyklų ir pensijų finansavimas, korporacijos nustoja mokėti mokesčius.

Trys atskiri, vienas nuo kito nepriklausomi tyrimai parodė, kad korporacijos šiandien moka mažiau kaip pusę valstybės reikalaujamų mokesčių, kurie turi tapti švietimo sistemos ir pensijų finansavimo šaltiniu. Neseniai ataskaitoje, pavadintoje „Nykstanti korporacijų mokesčių bazė“ (The Disappearing Corporate Tax Base) buvo pažymėta, kad korporacinių lėšų, išmokėtų valstybinio pajamų mokesčio pavidalu, procentas sumažėjo nuo 7% 1980 metais iki maždaug 3% šiuo metu.

7. JAV įsikūrusios kompanijos didžiumą savo mokesčių moka užsienyje.

Kompanija Citigroup 2011-2013 metais 42% savo pajamų uždirbo JAV, jos pelnas siekė 32 milijardus dolerių. Visus šiuos tris metus ji naudojosi pelno mokesčių lengvatomis.

Kompanija Pfizer 2011-2013 metais 40% pelno gavo iš JAV ir beveik pusę aktyvų laikė JAV, tačiau pranešė apie beveik 10 milijardų dolerių nuostolius, o taip pat apie 50 milijardų dolerių pelną užsienyje.

2013 metais kompanija Exxon laikė 43% menedžmento, turėjo 36% pardavimų, 40% ilgalaikių aktyvų ir 70-90% savo veikiančių naftos ir dujų gręžinių Jungtinėse Valstijose, tačiau sumokėjo tik 2% savo bendrų pajamų pelno mokesčių pavidalu, o ir tas išmokėtas lėšas galima laikyti daugiau „teoriniu“ mokesčiu.