Europos ateitis nulemta. Ir ji nekelia džiaugsmo

2003 metais vokiečių demografas Gunaras Hainzenas išleido knygą „Sūnūs ir pasaulinis viešpatavimas“. Joje jis išpranašavo dabartinį pasaulinį smurto pliūpsnį bei tolimesnį Europos likimą. Tikriausiai bus ne pro šalį įsiklausyti į nuomonę žmogaus, kurio kitados padarytas išvadas šiandien jau patvirtino realybė.

Vokiečių mokslininkas pirmas susiprotėjo sugretinti duomenis apie įvairių šalių ir epochų demografinę situaciją su istorinių įvykių kronikomis. Ir padarė išvadą, kurios neįmanoma nuginčyti: jeigu jaunimo (15-29 metai) dalis šalyje sudaro daugiau kaip 30% – šios šalies laukia didžiuliai sukrėtimai, o jeigu jaunimo dalis dar didesnė – kraujo išvengti nebepavyks.

Prisiminkime nuo ko prasidėjo geografinių atradimų epocha ir Amerikos užkariavimas. XIV amžiaus pabaigoje Europoje siautėjo maras, ištuštinęs kaimus ir miestus. Mirė beveik trečdalis gyventojų. Kad ištaisytų situaciją, popiežius, grasindamas atskyrimu nuo bažnyčios, uždraudė bet kokia kontracepciją ir abortus. Ir štai po kelių metų po visą Europą pradėjo bėgioti maži berniukai – antri, treti, ketvirti sūnūs, kurie netrukus išaugo į tvirtus jaunuolius.

reklama

Kad būtų išvengta žemės valdų smulkėjimo, dar Karlas Didysis (747-814) įvedė majorato taisyklę, pagal kurią visą žemę paveldi vyriausias sūnus, o likusieji, pasidalinę tarpusavyje kilnojamą turtą ir paveldėtus pinigus, turėjo išsikovoti sau vietą po saule kardu. Valstiečiai, mėgdžiodami bajorus, irgi nenorėjo skaldyti namų ir ūkių. Dėl to būtent dėl majorato atsirado tiek bajorų, tiek valstiečių, neturinčių žemės.

Ir štai didžiulės minios jaunų žmonių, kuriems Europoje nieko nesišvietė, plūstelėjo už okeano pelnyti šlovės ir turtų. Nedidelės savo dydžiu Ispanija, Portugalija ir Olandija tapo pusės planetos valdovėmis. Nebūtų Europoje XV amžiaus pradžioje jaunų garbėtroškų pertekliaus, geografinių atradimų era būtų prasidėjusi šimtmečiu ar keliais šimtmečiais vėliau.

XX amžiuje po I Pasaulinio karo Vokietijoje plykstelėjo gimstamumo bumas. Jauni žmonės tapo smogiamąja nacistų judėjimo jėga. Pasižiūrėkite kroniką – marširuojančių šturmerių gretose jūs nedaug surasite senesnės kartos atstovų. Išvažiuoti jie neturėjo kur, pasaulis buvo jau pasidalintas, teko atsikariauti sau vietą po saulę pačioje Europoje.

Audringas 7-asis dešimtmetis Europoje – irgi demografinių iškraipymų pasekmė. Kai po II Pasaulinio karo gimę vaikučiai užėmė žymią dalį Europos gyventojų, dėl energijos pertekliaus jie pradėjo purtyti senutę Europą ir buvo labai sunku juos nuraminti.

reklama

O toliau Hanzenas nutiesia tiltą į mūsų dienas.

1988-2002 metais besivystančiose šalyse gimė 900 milijonų berniukų. Remiantis atskleistais dėsningumais, galima be vargo įvardinti būsimus pasaulinių gaisrų židinius. Afganistane per paskutinius 10 metų gyventojų skaičius padidėjo nuo 14 iki 22 milijonų (šimtui suaugusių vyrų tenka 403 berniukai). Irakas, kur 1950 metais gyveno 5 mln žmonių, šiandien turi 25 mln gyventojų (šimtui vyrų – 351 berniukas). Ir apskritai – visi Artimieji Rytai.

Per penkias žmonių kartas nuo 1900 iki 2000 metų musulmonų pasaulio gyventojų skaičius išaugo nuo 150 milijonų iki 1,2 milijardo žmonių. 800% !!! Ir jūs dar stebitės, kodėl tame regione nesibaigia karai?

Dabar apie Europos likimą.

2015 metais padarė grandiozinę kvailystę, atvėrusi duris pabėgėliams. Situaciją komplikavo europietiška daugiavaikių šeimų socialinės paramos sistema, kuria daugiausiai naudojasi migrantai, kuriems 6-7 vaikai šeimoje yra norma. Gelapo institutas pranašauja, kad iki 2052 metų migrantų ir jų palikuonių skaičius Europoje pasieks 950 mln žmonių, kurių didesnę dalį sudarys jaunimas. Dabar ES gyvena 507 mln žmonių.

Jeigu jaunų musulmonų dalis Europoje padidės, tai jaunų europiečių dalis sumažės. Masiškai emigruoja prancūzai, olandai. Šiandien iš 100 jaunų prancūzų 70 išlaiko 30 to paties amžiaus migrantų drauge su jų vaikais. Prancūzams džiaugsmo tai nekelia ir jie masiškai išvažiuoja iš šalies į Kanadą, Australiją, Naująją Zelandiją. Emigruoja ir vokiečiai: kasmet Vokietiją palieka 150 000.

Būsima Europos islamizacija nekelia didelio džiaugsmo. O čia dar Hainzenas tvirtina, kad situacija yra nepalyginamai blogesnė. Europoje pučiasi musulmoniškas „jaunimo burbulas“ ir kai susikaups kritinė masė, jis sprogs.

XVI amžiaus pradžioje Europa išstūmė kritinę jaunimo masę įsisavinti Naujojo Pasaulio. TSRS savo sistemos dėka parūpino kiekvienam jaunam žmogui darbo vietą, o energingiausius išsiuntė įsisavinti Plėšinių, Vakarų Sibiro ir daugybės kitų projektų.

Kur išsilies musulmoniškos Europos jaunimo energija? Į kurią pusę nukreips savo žvilgsnius Alacho kariai? Atskleiskite Europos žemėlapį ir pasižiūrėkite: iš pradžių jie susiglemš sau visą Europą, o paskui jiems liks tik vienas kelias – į rytus.