Kariaujanti moteris kine – uždelsto veikimo bomba

Kine, pradedant 10 dešimtmečio viduriu, į pirmą planą pradėjo brautis iki tol neregėtos rūšies moterys. Tai buvo ne namų šeimininkės, ne darbuotojos, ne medicinos seserys, o agresyvios kovotojos, pasižyminčios nepaprasta jėga ir sugebėjimais. Tos jėgos joms pakakdavo kariauti lygiomis su vyrais ir netgi juos, vargšelius, pastoviai gelbėti. Supermoters vaizdinys tarsi mostelėjus burtų lazdele pasirodė visur, kur tik įmanoma: pradedant vaikiškais animaciniais filmukais, baigiant serialais ir pilnametražiniais filmais.

Kažkas pasakys, kad tokios moterys egzistavo visada ir pateiks kaip pavyzdį senovės amazones ar II Pasaulinio karo didvyres. Bet mūsų nagrinėjami personažai, kad ir panašūs išoriškai savo jėga ir vikrumu, visgi kardinaliai skiriasi.

II Pasaulinio karo didvyrės, dirbdamos medicinos seserimis, ryšininkėmis, kartais ir žvalgėmis, nugalėdavo ne savo muskulais, o protu ir stipria dvasia.

O dabar maža trapi moterėlė vienu savo miniatiūrinio kumštelio smūgiu išverčia nuo koto dvigubai didesnės komplekcijos vyrą, kuris susirėmimo metu niekaip negali smogti moteriai, nes nepataiko. Be to, pasižiūrėjus į šiuolaikinę heroję, visiškai nesimato, kad ji būtų užsiėmusi treniruotėmis ar pusę gyvenimo praleido Šaolinio vienuolyne. Kitaip sakant, iš pažiūros visiškai eilinė moteris vos tik kas iškart puola kovoti aršiau už Briusą Li (Šaltoji širdis, Keršytojai, Krudsų šeimynėlė, Misteris ir Misis Smitai, kiti filmai).

Kokį pavojų tai kelia

Mes įpratome matyti puikius reginius, bet visiškai nesusimąstome, kokie jie pavojingi. Mergina gali visiškai neadekvačiai apskaičiuoti savo jėgas ir pakliūti į baisiai nemalonią situaciją. O vaikinams tokie filmai panaikina šimtmečius galiojusius tabu, bylojančius, kad „moterų daužyti negalima“.

reklama

Filmuose nerodoma, kad moters ir vyro smūgiai kardinaliai skiriasi padaryta priešui žala. Nors bet kas, bent lašelį susigaudantis žmogaus fiziologijoje, supranta, kad į vieną ir tą patį vyro ir moters smūgį reaguojama skirtingai grynai dėl fiziologinių skirtumų.

Nežiūrint į tai, daugumoje šiuolaikinių suaugusiems skirtų pasakų herojėms priskiriama mistiška galia (Blogio buveinė, Užburtieji, Bladreinas ir kt.), kuri leidžia jai partrenkti priešininką vienu rankos ar kojos smūgiu. Ko verta vien tik viena scena iš „Misterio ir Misis Smitų“, kur Bredo Pito herojus, pargriovęs savo žmoną, spiria kelis kartus koja jai į pilvą. Jeigu šnipų porelei šita scena po kelių filmo minučių pasibaigia audringu susitaikymu, o Andželinos Džoli herojė be to dar ir akimirksniu pasijuto sveika ir nesumušta, žvalia ir laiminga moterimi, tai realiame gyvenime vieno tokio smūgio gali pakakti, kad netgi tvirtai sudėtas vyriškis patirtų labai rimtą traumą. O ką jau kalbėti apie trapaus moteriško kūno anatomiją.

Jeigu kalbėtume tik apie šį filmą, galima būtų vertinti tokią sceną kaip didžiulę klaidą, tačiau, deja, kalba eina apie jau visiškai akivaizdžią šiuolaikinio kino tendenciją.

Agresyvi – reiškia graži?

Negana to, kad moterys tapo savotišku Džekio Čano ir burtininko Merlino hibridais su sijonais, jų karingumas, agresyvumas ir jėga pateikiama kaip grožio ir tinkamo elgesio etalonas. Neretai ekrane galima pamatyti sceną, kaip jauna herojė su visas grožybes demonstruojančiais drabužiais per dvi sekundes išsvaido į visas puses kelis galvažudžius, o jie, kaip paskutiniai idiotai, kantriai laukia eilėje sau skirtų smūgių.

Tipiškas tokių supermoterų charakteris yra maždaug toks: ji pasitiki tiktai savimi, nepratusi, kad ja rūpintųsi, žvilgsnyje aiškiai galima perskaityti, kad vos tik kas – sunaikins bet ką, kas pasipainios kelyje. Prisiminkite moteris filmuose Bladreinas, Bafi, Lara Kroft, Čarlio

Angelai, filmus apie superherojus – Keršytojai, Moteris Katė, Puikusis Ketvertas ir t.t.

O dabar pasakykite, ar gali tokia boba tapti ištikima žmona, išgyvenanti likimo išbvandymus kartu su savo vyru ir palaikanti jį sunkią minutę? O rūpestinga mama, pasirengusia nemiegoti naktimis, supdama lopšį? Žinoma, ne. Tokių „moterų“ charakteryje net pėdsakų nėra tų savybių, kurios reikalingos, kad taptų tikra moterimi, gerąja šio žodžio prasme. Ir būtent toks tipas populiarizuojamas kine – agresyvi boba su žiauriu žvilgsniu ir ginklu (magija) rankoje.

Analogiškos tendencijos tapo meinstrymu ir kompiuteriniuose žaidimuose, kur moterys-kariautojos visada pasipuošusios „šarvuotomis liemenėlėmis“ ir kitais panašiais kostiumais, kurie visiškai netinka apsaugai ir apsišarvavimui, užtat puikiai pabrėžia seksualias formas, sukelia konkrečias asociacijas ir jausmus.

Neagresyvi – reiškia mėmė?

Šiuolaikinio kino ir pagrindinių nuostatų apie vyro ir moters vaidmenis iškraipymo dėka, šiandien agresyvi moteris tampa grožio ir elgesio etalonu. Kartais tokiuose filmuose moteriškumas tiesiog išjuokiamas: tame pačiame Misteryje ir misis Smit Džoli herojė akivaizdžiai jautėsi ne savo lėkštėje nuo įprastų pokalbių apie šeimyninius reikalus moterų kompanijoje. Arba serialas „Bafi“, kur mokyklos gražuolės personažas Kordelija buvo pavaizduota kaip bukagalvė isterikė. Šitaip žiūrovėms tenka pasirinkti iš labais skurdaus asortimento: arba agresija, arba nuobodus „mėmės“ gyvenimas, arba graži, bet debiliška lėlė. Išminties, moteriškumo paveikslas be magijos ar ginklo rankoje netgi nesvarstomas, tarsi niekad nebūtų egzistavęs.

reklama

Pagal gamtos dėsnius, viskas šiame pasaulyje linksta į pusiausvyrą. Jeigu kažkur pridėsi, iš kažkur teks paimti. Jeigu merginoms dirbtinai formuojamas tipiškas vyriškas charakteris, tai jaunuoliams brukamas moteriškumas. Negali būti dviejų lyderių, dviejų kovotojų šeimoje. Amerikietiškas kinas formuoja ne tik stiprios moters, bet ir silpno vyro vaizdinį.

Galima prisiminti ne vieną serialą, kur greta fiziškai ir morališkai stiprios moters esama lygiai tiek pat silpnų vyrų, kurie ne tik negali apginti savo moters, bet jiems patiems reikia tvirto moteriško peties.

Ryškus pavyzdys – serialas Bafi. Iš 4 pastoviai veikiančių pagrindinių herojų – dvi moterys ir du vyrai. Abu stipriosios lyties atstovai fiziškai nusileidžia damoms, kadangi yra paprasti žmonės, ne magai, o ir savo asmenybėmis smarkiai pralošia moterims raganoms ir vampyrų naikintojoms.

Bafi – drąsi, ryžtinga, rizikuojanti gyvybe kiekvieną dieną, ištikima draugė ir stipri asmenybė. Jos draugas – bailus, dėl ko seriale dažnai iš jo pasišaipoma, rezgantis smulkias intrigas, galintis pamesti nuotaką prie altoriaus dėl išsigalvotų baimių.

Analogiška situacija Žvaigždžių karuose: Rei – mergina su pabudusia džedajaus galia, jos mylimasis – išdavikas, pabėgęs nuo karo. Herojus, kuris atvirai slapstosi po moters sijonu nuo bet kokių nemalonumų, ne tik nepasmerkiamas kitų personažų, bet priešingai, jo elgesys vaizduojamas normaliu ir natūraliu – dėka siužeto, kur būtent moteris turi visas fizines ir moralines galias, o jis ne.

Naujoviško „Operos vaiduoklio“ herojui Rauliui buvo visiškai normalu „pakišti“ savo moterį, naudoti ją kaip masalą piktadariui privilioti. Taip pat pasielgė Taileris iš „Vampyro dienoraščio“. Moteriai pakako drąsos tapti savanorišku jauku žudikui, o vyras tokios drąsos neturėjo ir neapsaugojo savo antrosios pusės.

Ar galite įsivaizduoti, kad senovinėse pasakose princas pakištų kaip jauką drakonui nuosavą sužadėtinę, gražuolę princesę? Akivaizdu, kad ne, kadangi tokiu atveju princas praranda savo pagrindinę archetipinio herojaus savybę – vyriškumą. Tokioje subjaurotoje pasakoje heroje tampa princesė, pasirengusi surizikuoti gyvybe vardan mylimojo, o princui belieka tik patyliukais pasislėpti ir laiku pamojuoti kardu.

Vyrai ir moterys keičiasi vaidmenimis. Kuo tai gali baigtis?

Superstiprios ir agresyvios moters vaizdinio įtaka yra pražūtinga. Pirmas dalykas, gražiosios lyties atstovėms brukama nuostata, kad vyrais pasikliauti negalima. Vyrams aiškinama, kad nėra nieko blogo, jeigu tu skystesnis už moterį. Tokiu būdu vyriškumo ir moteriškumo sampratos susikeičia vietomis. Bet jeigu merginoms ir jaunuoliams įdiegsime jiems nenatūralius vaidmenis, tada moterys liausis gimdžiusios vaikus, o vyrai liausis ginti šeimas ir tėvynę – o kam?

Be jokios abejonės tam tikrose ekstremaliose situacijose ir moteris gali stoti ginti tėvynės su gunklu rankoje. Tokių istorinių pavyzdžių daugiau negu pakanka. O vyras gali tam tikrą laiką sėdėti namuose ir auklėti vaikus. Tačiau tai – viso labo išimtys iš taisyklės, kai situacija prispiria. O ne norma, kurią dabar taip intensyviai bruka.