XXI a. viduramžiai: kūdikiai iš konvejerio ir už gerą kainą

Jei turite pajuodavusį dantį ir jums rūpi jūsų burnos sveikata, eisite tiesiu taikymu pas odontologą. Tačiau jei pateksite pas „chirurgiškai nusiteikusį“ gydytoją, jums pasiūlys dėl gydymo nesukti galvos ir… įsimontuoti implantus, kurie, pasak tokių daktarų, ir yra geriausias problemos sprendimas.

Nes nei gydyti, nei rūpintis. Nes šita kryptimi eina mokslas, o jums, ko gero, nesinori likti viduramžiuose. Tik prieš apsispręsdami mintyje turėkite tris dalykus: pirma, tai pekliškai brangu, antra, kaskart nuėję tikrintis suplosite nemenką sumelę už profilaktinę implantų apžiūrą ir, trečia, nors ir gydytas, bet savas dantis yra šimtą kartų geresnis už svetimkūnį. Kadangi ne kartą susidūriau su atvejais, kai vardan pinigų buvo šalinami gydytini dantys, tai šis pavyzdys pirmiausia atėjo į galvą ir kalbant apie… dirbtinį apvaisinimą.

Vėl susiduriame su atvejais, kai vardan pelno apie gydymą pamirštama, o einama „mechaniniu keliu“, kuris nei moksliškai patikrintas, nei geriausias, nei protingas. Įdėsime jums implantą – ir problemos neliko.

Nevaisingumas yra įvairių susirgimų ar būklių pasekmė, o ne liga savo gryniausiu pavidalu. Tai simptomas, kad kažkas jūsų organizme blogai ir norint susilaukti vaikelio visai nebūtina iš karto daryti dirbtinį apvaisinimą. Kur kas svarbiau yra rasti ir pašalinti ligos priežastį bei atstatyti sutrikusią organizmo funkciją.

reklama

Savaime suprantama, natūralus pradėjimo būdas liberaliojo dirbtinio apvaisinimo šalininkams kliudo. Nes pelnas užtikrintas einant paprastesniu, „konvejeriniu“ vaikų gamybos keliu. Tačiau tuomet apvaisinimas su gydymu neturi nieko bendro. Tai kapituliacija prieš ligą, kuri vis vien išlįs vienokiu ar kitokiu pavidalu. Gaila, tačiau dažniausiai kentės naujagimis.

Štai 40 metų Jungtinėje Karalystėje šioje srityje dirbantis profesorius Robertas Winstonas savo interviu Daily mail rugsėjo mėnesį teigė, jog „tūkstančiai kūdikių yra tarsi „jūrų kiaulytės“. Tokie kūdikiai „iš mėgintuvėlio“ gali patirti baisių sveikatos problemų, nes klinikose buvo naudojami metodai, kurie nebuvo tinkamai testuoti“. Rizika gali apimti apsigimimus, genetinius pakenkimus, kurie gali išryškėti tik suaugus, su padidėjusia tikimybė susirgti vėžiu.

Ar jį kas nors girdi? Aišku, kad ne, nes ši tiesa nepatogi laukiantiems viršpelnių „implantų“ specialistams. Jiems svarbiau kuo daugiau prigaminti, atsiprašau už žodį, „implantų“, juos pritvirtinti gimdose ir, pasiėmus savo dalį, dairytis kitų nelaimėlių su pinigais. Tai, kad dalis mažulyčių eis kanalizacijon, niekam nerūpi. Nes „pinigai nekvepia“.

Tai veikiau mirties autostrada, nei gyvybės kelias. Beje, įdomi detalė kiekvienam piliečiui (įskaitant Prezidentę): naujojo įstatymo lobistai itin mėgsta kartoti iš piršto laužtą skaičių, kad Lietuvoje yra 50 000 nevaisingų šeimų. Iš kur ši statistika? Niekaip nepavyko rasti jokių duomenų. Panaši situacija ir su teiginiu apie kas septintą nevaisingą šeimą mūsų šalyje. Ko vertas įstatymas, jei jis nuo pirmų žingsnių statomas ant melo pagrindų?

Paklausite, o ką daryti, jei iš tiesų turite bėdų vaisingumo srityje? Pirmiausiai, negrimzkite į „naujuosius viduramžius“, kur jums siūlys spręsti problemą paprastuoju konvejeriniu būdu. Vaisingumo pažinimas yra integrali nevaisingumo diagnostikos ir gydymo dalis, todėl derėtų pradėti nuo moters hormoninio ciklo disfunkcijų nustatymo. Tik tuomet pereiti prie medikamentinės ar chirurginės terapijos visais būdais bandant išvengti invazinių metodų.

Pasidomėkite Billingso ir Kreitono metodais. Pasidomėkite JAV mokslininko Thomaso W. Hilgerso holistiniu nevaisingumo gydymo modeliu, kuris dar vadinamas Naprotechnologija (trumpinys nuo natūrali prokreacinė technologija).

Ir tik tada darykite sprendimus. Rinkitės gyvybės kelią, o ne mirties autostradą.