Liepsnojanti ES finansų „trobelė“ (2 dalis)

Vokietijos vienytojas Otto fon Bismarkas savo tėvynainiams kalė į galvą du dalykus: 1) kad Vokietijai negalima kariauti su Rusija; 2) kad pinigas gali būti bendras tik tarp tų valstybių, kurių išsivystymo lygis vienodas. Neįkalė. Neklausė vokiečiai, pasirodo jie kvaili ir užsispyrę, mėgėjai daug kartų ant to paties grėblio lipti. Patys užlipo ir visą likusią Europą ant to grėblio užlaipino. Galima kiek tik norį dabar loti ant rusiškos meškos, ją viskuo kaltinti, tai neapsaugos nuo vokiško grėblio ir neužgesins „degančios ES finansų trobelės“. Euro ir ES krachas neišvengiamas. Juk sakė jiems Bismarkas! 1 dalis.

Italijos grėblys daug didesnis negu Graikijos

Italija trečia euro zonos ekonomika. Jos atsisakymas nuo euro reikš mirtį visam blokui. Italijos valstybės skola sudaro 133% jos BVP ir pagal dydį yra antra po Graikijos (192%).

reklama

Italijos ekonomika neauga, klesti korupcija, bankininkai moka sau milžiniškus dividendus ir dirbtinai kuria situaciją, kad gauti išvogimui mokesčių mokėtojų ir indėlininkų pinigus.

Daugumas italų kaltę verčia eurui ir remia M5(penkių žvaigždžių) euroskeptikų judėjimą, kuris šiuo metu populiariausias šalyje ir lenkia premjero Matteo Renci partiją. Apklausos rodo, kad jeigu šiandien būtų rinkimai Italijoje, laimėtų M5. Jie apklausoje gavo 30,6% balsų, Renci – 28,9%. M5 2009 metais įkūrė žinomas italų komikas ir blogeris Beppe Grillo, kovojęs su korupcija Italijos politinėje sistemoje. Šis judėjimas pasisako už tiesioginę demokratiją – kur politinius sprendimus priima visi piliečiai, o ne saujelė partinių korupcionierių (kaip Lietuvoje ir kitur ES), paskendusių korupcijos skandaluose.

M5 valdymą Grillo nesenai perdavė naujai „direkcijai“, kuriai vadovauja 30-metis Luigi Di Maio.

Italijos bankų skola – €360 milijardai probleminių kreditų. Tai sudaro 20% Italijos BVP. Šių metų Italijos ekonomikos augimo Tarptautinio valiutų fondo prognozės viso 1%.

Financial Taims įspėjo, kad politinė Italijos dinamika mažai kuo skiriasi nuo Didžiosios Britanijos. Elektoratas nusiteikęs sukilimui. Po prisijungimo prie euro 1999 metais šalyje praktiškai nėra darbo našumo augimo.

O Deutsche banko (DB) grėblys – pats didžiausias

DB įeina į pirmą stambiausių pasaulio bankų dešimtuką. Tai transnacionalinė struktūra, turinti 28 milijonus klientų. 2015 metais jo rodikliai (eurais): aktyvai – 1,63 trilijonai; nuosavas kapitalas – 62,7 milijardai; apyvarta – 33,5 milijardai. Pernai turėjo 6,77 milijardų nuostolį. Kapitalizacija apie 20 milijardų. (pvz. HSBC banko 160-190 milijardai). Jei praėjusių metų balandžio mėn. DB akcijos kainavo 33 eurus, tai šių metų liepos pradžioje – 11,35 eurų.

reklama

Briuselis nutyli realią ES bankų sistemos ir Euro zonos padėtį, mano finansų-kredito ekspertas V. Katasonovas. Visa ES bankų sistema, jo nuomone, svyruoja, tuo tarpu ECB žvaliai raportuoja, kad ES kuriama centralizuota bankų priežiūros sistema. Kuriami centralizuoti europiniai fondai „skęstančių“ bankų gelbėjimui, bet kol kas jie egzistuoja tik popieriuje. Savo ruožtu ECB priešinasi bankų sistemos „Bazelis 3“ įvedimui – naujų standartų pakankamos kreditinių organizacijų kapitalizacijos, kuriuos sukūrė Tarptautinių atsiskaitymų bankas. Dauguma Europos bankų neatitinka šiems reikalavimams. Todėl „tektų iš jų atimti licenzijas ir/ arba skelbti bankrotą“, rašo V.Katasonovas.

Po Brexit krito daugumos ES bankų akcijų vertė. Tarp jų stambiausiųjų: Barclays, Royal Bank of Scotland (RBS) и HSBC, Credit Suisse и UBS, BNP Paribas, Santander, UniCredit ir kt. Šiame sąraše ir Deutsche Bank.

DB išgyveno ir kitus smūgius:

1) Jis neatlaikė JAV Federalinio rezervo stress-testo. Ir tai antri metai paeiliui;

2) tarptautinis valiutų fondas įvardino DB, kaip rizikingiausią organizaciją, kuri gali sukelti žalą finansų sistemai pasauliniu lygiu. Pagrindinė priežastis – didelė apimtis „toksiškų“ aktyvų. Po DB šiame antireitinge seka HSBC ir Credit Suisse.

3) Matteo Renci pareiškė, kad pagrindinė ES problema – ne Italijos bankai, o DB. Visų pirma tai išvestiniai finansiniai instrumentai (IFI). Jis pažymėjo, kad Italijos bankų sunkumai yra niekis palyginus su kitų ES šalių bankų problemomis, susietomis su IFI. Pats stambiausias IFI savininkas yra DB.

Prieš kelis metus DB tokių „instrumentų“ turėjo už 75 trilijonų sumą – maždaug 20 kartų daugiau nei Vokietijos metinis BVP. Šiandien jų yra už 40-45 trilijonus. V. Katasonovo žodžiais, ši mina pajėgi susprogdinti ne tik Europą, bet ir visą pasaulį.

Galima kiek tik norį dabar loti ant rusiškos meškos, ją viskuo kaltinti, tai neapsaugos nuo vokiško grėblio ir neužgesins „degančios ES finansų trobelės“. Euro ir ES krachas neišvengiamas. Juk sakė jiems Bismarkas!