Putinas – kaganas su virve ant kojos

„Putinas – kaganas su virve ant kojos“, tokios išvados priėjo žymus Rusijos ekonomistas, publicistas, kelių dešimčių knygų autorius, Maskvos universiteto profesorius Valentinas Katasonovas, vertindamas šiandieninę Rusijos ekonominę-politinę padėtį „Neiromir. tv“ laidoje, pavadintoje „Nuo griūties Babilono iki griūties Vašingtono“. Eduardo Hodos „trijų kaganatų teorija“ teigia, kad Rusijos teritorijoje egzistavo trys chazarų kaganatai, o šiandieninė Rusija – trečiasis chazarų kaganatas. Dabartinius ES vadovus, matomai, reikėtų vadinti „kaganais su virvėmis ir ant kojų, ir ant kaklo“, o ES ir JAV – globaliu transatlantiniu chazarų kaganatu. Kaip ten bebūtų, Vladimiras Putinas – žymiai protingesnis už absoliučią daugumą ES „kaganų“ ir turi, skirtingai nuo jų, didžiulį savo piliečių palaikymą.

https://youtu.be/WC9dZYI0LO4

Valentinas Katasonovas „Neiromir.tv“ gegužės 19 dieną laidoje pavadintoje „Nuo griūties Babilono, iki griūties Vašingtono“ pasakė (interviu 17 minutė), kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „viena kalbėdamas elgiasi priešingai, išveda strategines karines gamyklas iš valstybės kontrolės ir priežiūros. Du variantai, pirmas, dėl kurio daugelis klausytojų ir žiūrovų įsižeidžia, – tai šizofrenija, vienoje ar kitoje fazėje, vienu ar kitu laipsniu, o kitas variantas, kad jis kalba teisingus žodžius ir supranta, atsako už tuos žodžius, kuriuos pasako, bet pasirašo po pistoleto vamzdžiu. Man visa tai primena ką savo laiku aprašė Levas Nikolajevičius Gumiliovas, kada jis rašė apie Chazariją, kada kaganą vieną kartą per metus parodydavo tautai, išvesdavo, bet niekas nematė, kad pas tą kaganą virvė ant kojos, ir toli jis negalės pabėgti. Tauta tarytum suprato, kad valdovas vietoje, valdovui buvo leidžiama kalbėti teisingus žodžius, bet reali valdžia priklausė visai kitiems.“

(19 minutė) „ Neapginkluota akimi matyti, kad jis (V.Putinas) nėra laisvas žmogus.“

Čia, manau, reikėtų kiek plačiau papasakoti apie Chazarų kaganatą.

Daugiametis tuometinis Charkovo miesto (Ukraina) Liberalios žydų bandruomenės pirmininkas Eduardas Hodos (2003), knygoje „Žydiškas sindromas - 3“ iškėlė „Trijų Chazarijų teoriją“ .

Эдуард Ходос. „Еврейский синдром – 3“, Краснодар, ООО "Пересвет" (2003 ).

https://www.youtube.com/watch?v=T_Iqd_pkjjQ

Autorius tvirtino, kad „skirtingu laiku ir toje pačioje, buvusios TSRS, teritorijoje buvo sukurtos trys Chazarijos:

reklama

• Pirmoji Chazarija – Didysis Chazarų kaganatas (VII-X amžius);

• Antroji Chazarija – Sovdepija (1917 – 20-as dešimtmetis XX amžius);

• Trečioji Chazarija – Nepriklausomų Valstybių Sąjunga (Nepriklausomų Valstybių Sąjunga).

  1991 metais į valdžią Trečiojoje Chazarijoje atėjo kaganas Jelcinas, kuris 3 Chazarijos valdymą perdavė kaganui Vladimirui Putinui, kuris yra veikiantis Rusijos kaganas (A.L. pastaba)

Pirmoji Chazarija. „Pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje, tai yra iškart po biblinio periodo, greta provoslaviškosios Bizantijos ir musulmoniškojo Arabų Kalifato klestėjo trečia pasaulinė galybė – Didysis Chazarų Kaganatas.

Daugelį amžių chazarai (išvertus tai reiškia klajokliai) gyveno sau ir gyveno, klajojo ir klajojo. Jų bekraštė stepių Chazarija buvo atvira ateiviams ir pabėgėliams iš kitų šalių. Ypač buvo vertinami ir buvo priimami amatininkai, prekeiviai ir raštingi.

Verslūs žydai dabartinė Astrachanės vietoje buvusioje Itilėje įkūrė klestinčią prekyvietę, surišusią Aziją su Europa, Kalifatą su Bizantija, tarp pradėjusios kilti Rusijos, Indijos, Kinijos. Ypatinga preke, kurią žydų pirkliai greitai perėmė į savo rankas ir kuri jiems duodavo šimtaprocentinį pelną, buvo belaisviai. Vergus net vadino specifiškai - „sakalabai“, kas verčiama kaip „slavai“. Dauguma tyrinėtojų pažymi, kad pagrinde būtent iš prekybos gyva preke buvo sukurti pradiniai kapitalai.

Žydai, dėka aukštesnės civilizacijos, energijos, verslumo, amatų įgūdžių o, svarbiausia, turėdami prekybai reikalingus kapitalus, greitai iškilo, judaizavo vietinės valdžios viršūnėlę ir faktiškai ėmė valdyti Chazariją . Gana greitai judaizmas tapo valstybine chazarų religija.“

„Didysis Chazarų Kaganatas gyvavo kelis šimtmečius, kol 965 metais rusų kunigaikštis Sviatoslavas, pagal rusų metraštį, ir jų miestą paėmė. Gyventojai išbėgiojo, dauguma tapo Sviatoslavo vasalais, o žydų elitas persikėlė į Chazarų kvartalą Kijeve.

Chazarų kaganatas turėjo:

1. raštą;

2. monoteistinę religiją (judaizmas);

3. gerai organizuotą vyriausybę ir pasižyminčią plačiomis pažiūromis administraciją;

4. klestinčią prekybą;

5. disciplinuotą kariuomenę;

VII-VIII amžiais judaizmas jau buvo prestižinė religija. Jo autoritetas rėmėsi, be kita ko, į išvystytą žydų teisę, moralinių-etninių vertybių sistemą, sukaupusią savyje patirtį daugelio kartų, gyvenančių diasporoje, t. y. turinčių galimybę savo religinių-nacionalinių tradicijų bazėje įsisavinti kas geriausia iš patirties visuomenių ir tautų, tarp kurių jie gyveno.

Žydų teisė sudarė struktūrą, turinti maždaug 300 tūkstančių klausimų ir atsakymų – fiksuotų teismo sprendimų pačiais įvairiausiais gyvenimo klausimais.

Judaizmo buvo įvestas ir palaikomas kodeksu iš 613 taisyklių tiems, kas save laikė žydu (Talmūdas, A.L.)

Visa tai sudarė teisinį pagrindą bendruomenių ankstyvųjų viduramžių, išmėtytų po visą pasaulį ir galėjo būti galingu stimulu chazarų kaganams ideologiškai aprūpinti nepriklausomą poziciją geopolitinėje schemoje konfliktinio susipriešinimo musulmonų pasaulio ir Bizantijos.

Iki laiko priėmimo kaganų judaizmo procesas modifikacijos žydų teisės buvo baigtas. Priimi judaizmą ankstyvais viduramžiais - reiškė įeiti į sferą išvystytų įstatymų, sutvarkyti daugelį pusių visuomeninių, šeimos, etikos, ūkinių, politinių santykių ir taip, judaizmas yra pagrindinis, tiksliau, vienintelis ideologinis pamatas, ant kurio buvo statoma ir klestėjo Pirmoji Chazarija.“

Antroji Chazarija. Eduardas Hodos rašo:

„Antrosios – ateistinės – chazarijos kūrimui davė pradžią Visos Rusijos pogromas, nuvilnijęs per bekraštę Stačiatikių imperiją. Pagrindinis smūgis teko stačiatikių cerkvei ir stačiatikių monarchijai Dievo Pateptojo vaidmenyje – paskutiniojo rusiškojo imperatoriaus Nikolajaus II ir jo šeimos.

Valdžia, kaip ir Pirmojoje Chazarijoje, vėl atsidūrė rankose amžinų „civilizatorių“. Vienok šį kartą jos užgrobimas nebuvo laipsniškas ir neskausmingas, bet jį lydėjo upės kraujo, kuriame paspringo šalis“.

"...1917 metų vasaris pasibaigė ilgai laukiama pergale prieš Stačiatikių Monarchija. Bet tuo pat metu iš butelio buvo išleistas „belševizmo džinas“, kurio iš pradžių reikiamai neįvertino vasario revoliucijos „autoriai“: ir tarptautinė žydija, kraujo ryšiais susijusi su žydais-internacionalistais (nepasiteisinusios viltys į Trockį), ir ateistinė masonija į idėjinę giminystę su bolševikais.

reklama

Spalis ne tik laimėjo vasarį, bet nukeliavo žymiai toliau savo antikriščioniškoje kovoje. Marksizmas -Leninizmas buvo ne tiktai pragmatišku – politiniu judėjimu, kiek utopine „religija“ su minuso ženklu. Būtent šiuo fanatišku „religingumu“ galima paaiškinti bolševikų imunitetą vakarietiškai liberalizmo įtakai. Jų žydiškumas buvo modifikuotas į ypatingą, internacionalistinę esmę. Bet tai nesukliudė tarptautiniams finansiniams sluoksniams teisingai susiorientuoti dėl bolševikų „misijos“ ir su jų pagalba apsisaugoti nuo stačiatikių monarchijos restauracijos.

Verta taip pat pažymėti, kad tuometinė bolševikų viršūnė buvo sudaryta iš dviejų linijų: iš Lenino kadrų (kuriuos finansavo ir 1917 m. permetė į Rusiją vokiečiai) ir Trockio kadrų (juos finansavo ir tuo metu permetė į Rusiją amerikiečių pusė). Bet visas fokusas tame, kad abiem atvejais pinigų davėjais buvo šifai-varburgai – žydų finansinis elitas“.

„Suprantama, priimdami dosnią „sponsorystę“ žydų finansinių veikėjų, ir Trockis, ir Leninas nuoširdžiai manė, kad bankininkai, kosmopolitizuodami pasaulį, „nesąmoningai“ remia pasaulinę komunistinę revoliuciją“.

„Tolimesni įvykiai patvirtino apskaičiavimo tikslumą: stačiatikių monarchija buvo galutinai sutrypta, Dievo Pateptasis buvo nukryžiuotas ant nugalėtojo kryžiaus, ir pats Dievo vardas atiduotas šetoniškai anafemai.“

„Ne atsitiktinai pirmaisiais tarybinės valdžios metais Svijažsko mieste buvo pastatytas paminklas Judui. Stebėjęs paminklo atidengimo ceremoniją danų rašytojas Heningas Keler liudijo:

„Vietiniai tarybiniai deputatai svarstė, kam pastatyti statulą. Liuciferis buvo pripažintas ne pilnai pritariančiu komunizmo idėjai, Kainas- per daug legendine asmenybe, todėl apsistojo ties Judu Iskariotu kaip pilnai istorine asmenybe, pavaizdavę jį visu ūgiu su pakeltais į dangų kumščiais...“

Spartuoliškais tempais, kuriais buvo statoma Antroji Chazarija, buvo lydima malimu į dulkes pagrindines krikščionių šventoves. Naujieji valstybės šeimininkai šėlo ant griuvėsių susprogdintų Rusijos šventovių“.

„Atėjo nauja epocha – ateizmo epocha. Atėjo naujų „šventųjų“ laikas, į kuriuos melstis privertė „neprotingus chazarus“.

Štai kaip atrodė šis bedievių „ikonostasas“ nežinomo dailininko akimis, išleidusio 1922 metai Filadelfijoje „Albumą su 30 fotografijų bolševikų komisarų“. Aukščiausia Tarybinė valdžia – vieni žydai. Po pilietinio karo, griaunančiu viesulu praskriejusiu per pačius atokiausius nugalėtos imperijos užkampius, ir alkanų metų šėlstančio „karinio komunizmo“ atėjo „Antrosios Chazarijos“ laikai. Naujoji ekonominė politika (NEP), sukėlusi tuometinį bumą ir „paleidusi nuo grandinės“ privatų verslą, iš esmės, paženklino naują žvaigždės valandos atėjimą naujos valstybės.

Nesigilinsiu į smulkmenas to periodo, su kurio ypatumais, aš įsitikinęs, pažįstamas kiekvienas žmogus laikęs savo rankose istorijos vadovėlį. Pasakysiu tiktai, kad NEPAS buvo buvo kažkas tiesiog priešingo idealams „laisvės, lygybės, brolybės“ po kurio vėliavomis ėjo į kovą proletarų masės naujieji statytojai „šviesios ateities“.

„Ir tada į valdžią atėjo gruzinas. 1927 metais Josifas Stalinas išsiunčia iš šalies Levą Trockį, ir nuo šio momento antrosios Chazarijos faktiškai nuspręstas...

Šioje vietoje tinka pacituoti vieną iš bolševikų išminčių“ Karlą Radeką, kuris komentavo Stalino veiklą taip:

„Mozė išvedė žydus iš Egipto, o Stalinas – iš Politbiuro“.

Kas vyksta toliau? Plačiu frontu išvystytas puolimas taip vadinamos „trockistinės-lenininės gvardijos“, iki pašaknų nupjaunamos pirmosios eilės „bolševikinių komisarų“ ir pradedama Stalino modelio socialistinės valstybės statyba.

Atsisakęs nuo „chazariškojo“ vystymosi kelio, Stalinas išrado naują Tarybų šalies vystymosi kelią. Pagrindiniais „banginiais“, ant kurių buvo pradėta statyti unikali, neturinti analogų, valstybinis darinys, „tautų tėvas“ naudojo šiuos principus: žemės ūkio kolektyvizacija, pramonės industrializaciją ir valdžios centralizaciją.“

„Tokiu būdu, dėka titaniškų pastangų ir neįtikėtinų aukų piktas Stalino genijus sugebėjo pakeisti istorijos tėkmę, nubrėžtą mums, kaip jūs toliau įsitikinsite, šimtmečiams į priekį.“

Тrečioji Chazarija. Prasidėjo nuo Boriso Jelcino atėjimo į valdžią. Eduarda Hodos rašo: „1993 metais Maskvoje Jelcinas įvykdė karinį pučą ir nuo to momento „chazaro-žydų ekstremistai (nulėmę kraštutines ekonomikos transformacijos formas) užvaldė vykdomąją valdžią, užėmė pagrindines pozicijas partijose ir bankų sistemoje“. 2000 metais išvogtą, irstančią ir JAV protektoratu tapusią Rusiją Jelcinas perdavė valdyti Vladimirui Putinui, naujajam Chazarijos kaganui.

Dabartinius ES vadovus, matomai, vertinant objektyviai, reikėtų vadinti „kaganais su virvėmis ir ant kojų, ir ant kaklo“, o ES ir JAV – globaliu transatlantiniu chazarų kaganatu. Kaip ten bebūtų, Vladimiras Putinas – žymiai protingesnis už absoliučią daugumą ES „kaganų“ ir turi, skirtingai nuo jų, didžiulį savo piliečių palaikymą.