Kodėl seimo VALDŽIAGYVIAI mažina darbuotojų garantijas? Nebesitiki laimėti rinkimų?

Mūšiai dėl naujojo Darbo kodekso (DK) projekto persikėlė į Seimo plenarinių posėdžių salę. Įdomu stebėti, kaip didžiausi politiniai priešininkai (konservatoriai, socialdemokratai, liberalai bei Darbo partijos atstovai) susivienijo bendram tikslui – dirbančiųjų socialinių garantijų mažinimui.

Seimūnai pusę metų sėdėjo Socialinių reikalų ir darbo komitete komitete (SRDK) ir dabar patys spjovė į komiteto sprendimus. Tai kam reikalingas ir kodėl tada imituojamas darbas? Seimo nariai Kęstutis Daukšys, Irena Šiaulienė, Andrius Kubilius ir kiti jau spėjo priregistruoti gausybę DK projekto pataisų, kuriomis siūloma naikinti komitete priimtus sprendimus. Nejaugi mūsų tautos atstovai siekia žūtbūt pabloginti dirbančiųjų sąlygas, net nemėgindami įsigilinti į situaciją, o pataisas stumdami konvejeriu?

Atrodo, kad jiems nerūpi nei Trišalėje taryboje priimti susitarimai dėl pirminio DK projekto tobulinimo, nei pusmetį vykę SRDK posėdžiai, kuriuose profesinės sąjungos iškovojo nemažai teisių dirbantiesiems. Tai tampa akivaizdu, pamačius, kokius pasiūlymus pastarosiomis dienomis spėjo pateikti minėti parlamentarai. Seime privirta tiek košės, kad patys politikai sunkiai besusigaudo, štai keli tai iliustruojantys pavyzdžiai:

reklama

1. Pateiktas siūlymas darbuotojui, nepriklausomai nuo jo darbo stažo, mokėti tik 2 mėn. išeitinę kompensaciją. Tuo tarpu komitete buvo nubalsuota už visiškai kitokį sprendimą: darbuotojams, dirbantiems vienoje įstaigoje iki 1-erių metų būtų mokamos 2 savaičių išeitinės išmokos, 1-5 metus išdirbusiems mokamos 2 mėn. išeitinės kompensacijos iš darbdavio, o dirbantiems ilgiau kaip 5 metus, mokamos išeitinės iš darbdavio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

2. Siūloma atsisakyti Ilgalaikio darbo užmokesčio fondo steigimo, argumentuojant, jog „numatyti išmokų dydžiai nėra reikšmingi.“ Galbūt Seimo nariams, uždirbantiems daugiau nei 2,5 tūkstančio eurų per mėn., eilinių dirbančiųjų išeitinių kompensacijų dydžiai ir nėra reikšmingi, tačiau svaidytis tokiomis frazėmis yra paprasčiausiai negarbinga. Beje, pasibaigus Trišalės tarybos posėdžiams K. Daukšys bei I. Šiaulienė registravo pasiūlymą DK projekto pakeitimui, kuriuo siūloma išeitines išmokas už stažą mokėti iš Ilgalaikio darbo užmokesčio fondo. Tad kyla klausimas, kas verčia parlamentarus išsižadėti savo nuomonės?

3. Taip pat siūloma grąžinti nenustatytos apimties darbo sutarčių reglamentavimą, nors SRDK nariai gruodžio 11 dieną nubalsavo, kad būtų išbrauktas visas nenustatytos apimties darbo sutarties skirsnis DK projekte.

4. Seimo nariai siūlo, jog darbo grafikų sudarymo tvarką tvirtintų administracija, suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais). Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, darbo grafikus administracija derina su profesine sąjunga – taip randamas palankiausias sprendimas dirbantiesiems. Politikų siūloma darbo taryba būtų kuriama dirbtinai, todėl natūraliai kyla klausimas, ar jos veiks efektyviai. Realu, kad darbuotojai nenorės priverstinai būti tokio valdymo organo nariais, tuo tarpu į profesinių sąjungų veiklą jungiasi iniciatyvūs darbuotojai savo noru.

reklama

5. Komitete buvo sutarta, jog papildomos atostogos bus suteikiamos Vyriausybės nustatyta tvarka, tuo tarpu Seimo nariai dabar siūlo papildomų atostogų tvarką nustatyti kolektyvinėse sutartyse. Kadangi papildomos atostogos reikalauja papildomų išlaidų, darbdaviai dėl tokių nuostatų tikrai nėra linkę tartis. Be to, už darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų jau siūloma nebesuteikti papildomų atostogų, nors SRDK dėl to buvo pritarta.

Neįtikėtina, kaip politikai gali negerbti ne tik savęs, siūlydami atšaukti savo siūlytas pataisas, bet ir kolegų, kurie komitete nuosekliai išnagrinėjo DK projektą, o ką jau bekalbėti apie dirbančiuosius, kurie iš Seimo laukia nesulaukia sveiko proto sprendimų. Kam tada išvis reikalingas Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Kokiu tikslu mes dirbome tiek laiko? Galbūt kai kuriems seimūnams ir patinka švaistyti tiek laiką, tiek mokesčių mokėtojų pinigus betiksliais pasisėdėjimais, tačiau profesinės sąjungos su tuo nesitaikstys. Visą šį politinį absurdą vainikavo Seimo pirmininkė L. Graužinienė, pareiškusi, jog niekas negali nurodinėti Seimui dėl Darbo kodekso. Ką gi, matyt parlamentarai yra iš neliečiamųjų kastos, o mums belieka tyliai stebėti cirkus Seimo salėje…

O antradienį Seimo posėdis atrodė tikrai tragikomiškai – pasimetę parlamentarai dairėsi vienas į kitą, nesuprasdami siūlomų pataisų turinio bei prašydami kolegų patarimų, kaip balsuoti. Juk visi mato, jog toks skubėjimas gali turėti siaubingų padarinių visiems šalies dirbantiesiems, tad kodėl didžiosioms partijoms labiau rūpi lobistų, o ne paprastų darbuotojų poreikiai?

Netrukus visa Lietuva galės įsitikinti, ar politikams „svarbiausia – žmogus“, ar vis dėlto svarbiausi yra darbdavių interesai.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas