„Dievų miškas“ Lietuvai arba bankinis konclageris. Pinigų padirbinėtojų kova su grynaisiais

Sunku pakęsti kasdienį melą, kuris srauniai liejasi per sisteminę žiniasklaidą. Sunku, be žalos sveikatai skaityti, ką mums meluoja bankų “analitikai”, “ekspertai”, kurių kvalifikacija dažnai, kaip įrodė eksperimentai, lygi beždžionių ir katinų kvalifikacijai (1). Stambesnių, gerai nupenėtų banko katinų “moralė – net ne jų dimensija”. Ką iš jų bepaimsi, jeigu jie gyvena paraleliniame pasaulyje.
Daug kartų apsimelavę politiniai ar bankiniai „specialistai“ ir toliau meluos, todėl tenka kiekvienam pačiam susivokti ir susiorientuoti, patiems susigaudyti vykstančiuose procesuose, nes: „Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“(Ilfas ir Petrovas. „12 kėdžių“)!

Balys Sruoga, kai jį suėmė gestapas, netikėjo, kad jį, Kauno universiteto profesorių, veš į koncentracijos stovyklą. O nuvežė. Per stebuklą liko gyvas. Juk žūtų, jei nebūtų nugalėtas Hitlerinis fašizmas. Mes irgi netikime, kad mus varo į koncentracijos stovyklą. Juk taip? Bet intuicija neapgauna, kad „kažkas negerai Danų karalystėje“(V.Šekspyras. „Hamletas“), kad nuo „išrinktųjų“ sklinda negeras kvapas. Forsuotas brukimas negrynųjų pinigų, ypač kai tai daro Lietuvos bankų rinką monopolizavę užsienio bankai, nepaklūstantys vietinei valdžiai, praktiškai nemokantys mokesčių valstybei, jų savivalė, kiekvienam sveiką protą nepraradusiam kelia nuostabą ir imuninę reakciją prieš jų destrukcinę veiklą. Ar mes taip trokštame stovėti prie bankomatų eilėse, kaip graikai, kad pasiimti savo kruvinu prakaitu uždirbtus pinigus, norime tapti užsienio bankų vergais?

- Tučtuojau atiduokite man grynuosius!

Intuicija, kad kažkas bankuose ne taip, neapgauna. Mano turima biomedicinos daktaro kvalifikacija neleidžia kompetentingai kalbėti bankų, pinigų, kredito klausimais, tai būtų nesolidu, bet ir iš letargo miego tautiečius kelti reikia, todėl „į talką pasikviečiau“ specialistą profesionalą, „iš vidaus“ žinantį bankininkystės problemas – profesorių Valentiną Kasatonovą, užėmusį atsakingus postus Pasaulio banke, „Menatepo“ komerciniame banke (Rotšildų ststytinio Chodorkovskio bankas) ir t.t., Maskvos Tarptautinių santykių instituto profesorių, Rusijos ekonominės Šarapovo vardo draugijos pirmininką (2).

Štai ką rašo V.Katasonovas straipsnyje „Bankinis konclageris. Karas su grynaisiai aktyvėja.“(3):

„Mums senai įrodinėja, kad pinigų sistema, paremta grynaisiais pinigais (banknotais ir monetomis), – anachronizmas, atsilikimo požymis. Kad grynieji pinigai bendrai – „mitybinė terpė“ nusikaltimams ir visokios rūšies neteisėtumams. Neva, ant grynųjų pinigų laikosi visa pilkoji ekonomika. Atitinkamai valstybės biudžetas negauna mokesčių. Su grynųjų pinigų pagalba vykdoma korupcija. Grynieji pinigai – finansinio terorizmo šaltinis ir šaltinis finansavimo visokio plauko nusiskalstamų grupuočių. Sąrašas to, ką galima padaryti neteisėto ir nusikalstamo su grynųjų pagalba, galima dar ilgai tęsti. Aiškėja taip pat, kad įstatymams paklusnūs piliečiai, turintys grynuosius, turi didelius pavojus: juos gali apiplėšti ir netgi nužudyti, žmonėms gali įbrukti padirbtus pinigus. Pagaliau yra nuostoliai valstybei – grynųjų pinigų apyvarta ir saugojimas reikalauja sąnaudų ekvivalentinių 1% BVP.

reklama

Keliami į padanges negrynųjų privalumai: atsiskaitymo paprastumas atsiskaitant parduotuvėje, atsiskaitant už transportą, komunalines paslaugas, pinigų pervedimuose ir t.t. O  kad tai pagerins visuomenės gyvenimą ir kalbėti netenka: ir pilkasis sektorius išnyks savaime ir biudžetas nuo mokesčių persipildys, ir narkotikų neliks, ir korupcija išnyks, ir teroristai, ir biudžetas mokesčiais persipildys.

Iš pirmo žvilgsnio ir kalbėti nėra apie ką. Reikia kuo greičiau pereiti į negrynuosius ir įveikti savo atsilikimą. Pas kai kuriuos piliečius apskritai atsiranda pasibjaurėjimas kupiūroms. Jiems vaidenasi

nešvarumų dėmės, kuriuos paliko ankstesni vartotojai. Nors ir sako, kad „pinigai nekvepia“, bet mums tikina, kad grynieji bjauriai smirda. Visai kas kita negryni – švarūs ir visai bekvapiai! Kaip perkeltine, taip ir tiesiogine prasme.

 Bet štai su tuo kaip tik sutikti negaliu. Jei sutikti, kad grynieji pinigai kvepia, tai dabartiniai negrynieji – smirda, beje taip stipriai ir skvarbiai, kad dujokaukė nepadės. Tenka apgailestauti, kad per pakankamai ilgą buvimo „rinkos ekonomikos (kapitalizmo) sąlygomis pas mus taip atbuko jutimo organai, kad mes nebejaučiame įvairių šiukšlynų smarvės. Tame skaičiuje ir „bankų šiukšlynų“.

 Kodėl pas mane toks nesutaikomas (netolerantiškas) požiūris į negrynus pinigus?

Todėl, kad jie yra mokėjimų ir apyvartos nelegalios priemonės. Paprasčiau kalbant – tai padirbti pinigai. O kas užsiima pinigų leidimu (juos dar vadina depozitiniais)? — Komerciniai bankai. O kokie įstatymai nustato statusą ir tvarką negrynųjų pinigų išleidimo? — Jokie. Jų išleidimas ir apyvarta vyksta, kaip sako juristai „už įstatymų ribų“. O tokia veikla atitinkamuose sluoksniuose paprastai vadinama „Gyvenimas pagal sąvokas“. Negalvokit, kad aš pateikiu kokią tai sensaciją. Aš čia Amerikos neatradinėju. Visa eilė autorių jau pakankamai seniai bando prisibelsti iki politikų, „liaudies išrinktųjų“, prokuratūros, Konstitucinio teismo ir netgi Rusijos prezidento su prašymais ir reikalavimai įvesti tvarką pinigų cirkuliacijos sferoje ir užkardinti pinigų padirbinėjimą ypač stambiu mastu“.

 Analogiška padėtis ir Lietuvoje, ir ES, kuri kaip ir Rusija, yra finansinė JAV kolonija.

Padaręs nedidelę kupiūrą, tęsiu autoriaus tekstą:

„Lupikautojai per ilgą laiką pasiekė iš valdžių teisės už pritrauktus į depozitines sąskaitas pilnaverčius (metalinius) pinigus išduoti savo nuosavus pinigus kaip kreditus sumoms, viršijančioms apimtis pritrauktų metalinių pinigų ir galų gale jie savo pasiekė. Kai kuriuose ekonomikos vadovėliuose autoriai netgi duoda pavadinimą tokiai depozitinių-kreditinių operacijų schemai: bankų „nepilnas (dalinis) įsipareigojimų padengimas“.

 Kai kurie bankininkai net atvirai kalba apie tai, kad šiuolaikinių bankų kreditai — pažadai išduoti pinigus, kurių jie neturi. Dešimt procentų išduotų kreditų gali būti paremti pilnaverčiais (arba teisėtais) pinigais, likę— pažadai, kurie apiforminami depozitų arba negrynųjų pinigų pavidalu. Apgavyste paremta šios sistemos “nepilno (dalinio) įsipareigojimų padengimo” bankų sistemos atsiskleidžia tik bankų klientų bėgimo metu, kada depozitų savininkai reikalauja nuimti savo pilnaverčius (teisėtus) pinigus. Tai atviras pinigų padirbinėjimas ypač dideliu mastu.

Ši tema yra ignoruojama pasaulinių masinio informavimo priemonių,kurias, kaip žinoma, kontroliuoja „pinigų šeimininkai“. Apie tai nieko (beveik) nekalbama universitetuose, netgi ekonomikos fakultetuose. Šios problemos nepastebi juristai ir teisėsaugos organai…“

 „…Apie šiuos “nepadengtus raštelius”, kurių oficialus pavadinimas “depozitiniai pinigai”, arba “negrynieji pinigai”, nieko nekalbama įstatymuose.Tokie kvazipinigai egzistuoja, bettarytum jų ir nėra.Apie būtinybę plataus vartojimo „negrynųjų“ kalba valstybės veikėjai ir bankininkai, bet tuo pačiu kažkodėl visi pamiršta, kad šie pinigai neteisėti, faktiškai padirbti.Pagal „sąvokas“ pasirodo šiandien gyvena ne kokios tai nusikaltėlių grupuotės, bet ir visos valstybės.

reklama

 Teisėtais pinigais („teisėtomis mokėjimo priemonėmis“; analogas mūsų termino anglo-saksų teisėje — legal tender) yra tiktai tie įsipareigojimai, kurie išleidžiami centrinių bankų. Tai grynieji pinigai popierinių skirtingo nominalo banknotų pavidalu, turintys patikimą apsaugą nuo padirbinėjimo. Senais gerais laikais banknotai centrinių bankų buvo padengti pilnai metalinio aukso atsargomis. Šiandien to jau nėra. Tai tiesiog popieriniai ženklai. Bet nepaisant viso to jie yra teisėti pinigai, kurių statutas įtvirtintas įstatymuose, o dažnai ir valstybių konstitucijos. O negrynieji pinigai – šešėliniai, iš esmės, neteisėti.

 Bet būtent ant jų stūkso bankininkų galybė, jų sugebėjimas „daryti pinigus iš oro“. Jie gauna pasakiškus pelnus. Jeigu kreditus pasauliniai lupikautojai išduoda padirbtais pinigais, tai skolos gesinimas vyksta pilnai realiais aktyvais. Taip vadinamas „dalinis įsipareigojimų padengimas — “pinigų alchemija”, apie kurią viduramžių alchemikai, kurie stengėsi gauti auksą iš geležies, galėjo tiktai svajoti“.

 (Žemiau (kursyvu pažymėtą) autoriaus tekstą perpasakoju valstybės pavadinimą „Rusija“, pakeisdamas į „Lietuva“, nes tai nekeičia autoriaus pagrindinės minties)

Ir štai jau 25 metus Lietuvoje mes turime tokią pačią netikrą pinigų sistemą kaip ir visas „civilizuotas pasaulis“, „civilizuota Europa“. Šios sistemos konstrukcija buvo primesta „pinigų šeimininkų“ tam, kad vykdyti efektyvų Lietuvos apiplėšimą. Lietuvos komerciniai bankai po ECB iškaba išleidžia depozitinius (negrynuosius) pinigus, kurių dalis visoje pinigų masėje yra apie 80 %. Gaunamą „pinigų alchemijos“ dėka pelną jie išveža už Lietuvos ribų, į Skandinaviją. O iš ten jis anksčiau ar vėliau patenka pas „pinigų šeimininkus“ (pagrindinius JAV Federalinio Rezervo akcininkus).

 Tai perspėjimas, kad Lietuvos piliečiai suprastų šiuos planus, kurie vykdomi pakeičiant grynuosius pinigus į negrynuosius. Bankininkai ir jų asistentai valstybės tarnautojai visaip stengiasi

išplėsti depozitinių kredito organizacijų galimybes gaminti „pinigus iš oro“. Be to pinigų blokavimas bankų sistemos ribose sumažina lupikautojams klientų „antpuolių“ riziką.

 „Reikia suprasti, kad pasaulio finansinė viršūnė („pinigų šeimininkai“) galvoja ne tik apie savo kapitalų gausinimą, bet ir apie globalią valdžią. Jie puoselėja planus, numatančius pereiti kažkuriuo momentu į 100% negrynųjų. Grynieji pinigai, kurie šiandien yra vienintelė teisėta atsiskaitymo priemonė, per vieną akimirką bus paskelbti neteisėtais, o negrynieji pinigai, kurie buvo ir kol kas yra nelegaliomis mokėjimo priemonėmis, tą pačiu metu bus paskelbti teisėtais. Tai bus finalas „permanentinės“ „pinigų evoliucijos“, kurią lupikautojai diegė daugelį šimtmečių.

 Bus sukurtas „bankinis konclageris“, pasaulio valdymas galutinai pereis į šitų lupikautojų rankas.

Pinigai kaip valdžios instrumentas lupikautojams daugiau nebus reikalingi. Jie niekam nebebus reikalingi. Juk, kaip žinoma, konclageriuose pinigai — visiškai nereikalinga prabanga. Įvyks pinigų mirtis…“

„…Pirma žmones suvarys į negrynųjų pinigų geto. O vėliau vietoj plastikinių kortelių (juk jas galima pamesti, pavogti!) “bankų konclagerio” “klientams” primygtinai siūlo implantuoti mikročipus arba kaktos srityje, arba dešinėje rankoje…“

„… jau po to prasideda šio konclagerio kasdienybė. Jeigu kas veikia ne pagal konclagerio statutą, jam užkertamas kelias prie negrynųjų pinigų. Paprasčiau kalbant, netenka gyvybės. Ekspertai tvirtina, kad galima bus kontroliuoti ne tik veiksmus bet ir mintis.

„Bankinis konclageris“ labai humaniškas. Jame nešaudo, jame nėra dujų kamerų. Jame yra daug baisesnis ginklas — 100 procentinė atsiskaitymų negrynaisiais sistema…“

„…Grįžkime į mūsų pasakojimo pradžią. Mums juk šiandien siūlo ne konclagerį, o tik „plastikines korteles“, t. y. komfortą ir saugumą. Bet tai tas pats atvejis, kai „gerais ketinimais grindžiamas kelias į pragarą“…“

Vietoj epilogo.

 Kalbasi dvi telyčios:

– Girdėjau, kad mus visą gyvenimą melš, o tada papjaus.

– Baik, tai Sąmokslo teorija.

 Nuorodos:

 (1) http://sauksmas.lt/prof-valentinas-katasonovas-finansu-rinkos-ir-bezdziones.html

(2) http://ruskline.ru/author/k/katasonov_valentin_yurevich/

(3) http://3rm.info/publications/58011-bankovskiy-konclager-voyna-protiv-nalichki-aktiviziruetsya-professor-vyukatasonov

Šauksmas