101 skirtumas tarp vyrų ir moterų

Šiame tekste jūs nerasite atsakymo į klausimus "kas geresnis", "kas protingesnis", "kas sąžiningesnis" ir t.t. Vyrai ir moterys yra paprasčiausiai skirtingi. Ir tasai skirtumas neturi nei pliuso, nei minuso ženklo. Dėl visa ko mes nepatariame skaityti šio straipsnio radikalioms feministėms ir rūstiems kovotojams už patriarchatą.

Šiuolaikinis mokslas niekaip negali duoti aiškaus atsakymo į labai paprastą klausimą: "Kodėl vyrai skiriasi nuo moterų?" Šia tema parašyta jau ne tūkstančiai, o šimtai tūkstančių darbų, jei surinksime į vieną vietą visus tuos straipsnius, knygas, iš jų galima būtų pastatyti erdvų būstą jaunai porai su garažu, vaikų kambariu ir sporto sale. Ir vis tiek lyčių skirtumai iki galo neišaiškinti.

Egzistuoja dvi kraštutinės pozicijos. Pirmoji apeliuoja į biologiją. Praktiškai visų gyvūnų patinai ir patelės turi labai pastebimus skirtumus. Palyginkite puošnų povą ir į akis visiškai nekrintančią povę. Matyt, gamtai buvo reikalinga, kad vyrai skirtųsi nuo moterų ir tai labai aiškiai bei griežtai užfiksuota mūsų genuose.

Koks pagrindinis moteriškos lyties evoliucinis uždavinys? Pagimdyti vaikų nuo stipriausio ir geriausiai prisitaikiusio patino, o paskui tuos palikuonis išsaugoti. Patinas turi savų interesų. Jam svarbiau didesnis patrauklumas ir maksimalaus patelių skaičiaus apvaisinimas. Jeigu perkelsime šiuos principus žmonių giminei, tai galima labai lengvai paaiškinti skirtumus tarp vyriško ir moteriško elgesio. Tuo labai mėgsta smaginti etologai ir evoliucijos psichologai.

Iki šiol madinga teorija, bylojanti, kad patinai ir patelės vykdo skirtingus evoliucinius uždavinius. Vyriška lytis - tai eksperimentinė laboratorija, kurioje išbandomos naujos genetinės kombinacijos. O moterys reikalingos tam, kad jas išsaugotų ir perduotų naudingas mutacijas palkuonims.

Nuo genų galima pereiti prie socialinio elgesio. Vyrai noriau imasi naujų, tyrimų reikalaujančių ir neordinarių uždavinių, o moterys labiau linkusios nušlifuoti jau atrastus dalykus iki tobulumo. Ar ne dėl to, joms taip sekasi veiklos srityse, kuriose galima išsiversti su gerais įsisavintais įgūdžiais, pavyzdžiui, darbuose prie konvejerio?

Jei kalbos, rašto, bet kokio amato įvaldymą nagrinėsime evoliucijos aspektu, galima išskirti ieškojimų fazę (naujų sprendimų suradimas), įsisavinimo ir įtvirtinimo, ištobulinimo fazes. Vyrai pranašesni pirmojoje fazėje, moterys - antrojoje. Novatoriškumas bet kokioje sferoje - vyriškos lyties misija. Vyrai pirmieji įsisavino visas profesijas, visas sporto šakas, netgi mezgimą, kuris dabar tapo neginčijama moterų monopolija, išrado vyrai.

Esama ir kitokio požiūrio, teigiančio, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų ne tokie jau ir dideli. Nedideliems skirtumams tarp skirtingų lyčių smegenų sandaros mokslininkai linkę priskirti kur kas didesnę reikšmę, negu tam suteikia teisę objektyvūs duomenys, o masinės informacijos priemonės labai noriai ir labai detaliai nušviečia tokio pobūdžio atradimus. - teigia amerikiečių psichologas Šonas Bernas.

Ginčuose tarp biologinių ir socialinių teorijų šalininkų, tiesa, kaip visada būna, slypi kažkur per vidurį. Daugeliu atvejų yra paprasčiausiai neįmanoma išsiaiškinti, kokiu laipsniu vienus ar kitus skirtumus nulemia genai, o kokiu - auklėjimas. Tačiau faktas lieka faktu: mes skirtingi.

Dėl to mes paprasčiausiai pateikiame pakankamai patikimai nustatytų skirtumų tarp vyrų ir moterų sąrašą, nemėgindami kiekvienu atskiru atveju surasti tų skirtumų priežastis.

VYRŲ IR MOTERŲ KŪNAS

1. Moterys gyvena ilgiau nei vyrai, ir tai būdinga visoms šalims, nuo Brazilijos iki Japonijos. Išimtį sudaro tiktai Bangladešas, Pakistanas, Zimbabvė ir dar kelios egzotiškos šalys. Tačiau iki šiol neaišku, kokį vaidmenį tame vaidina organizmo ypatumai (genai, hormonai), o kokį - vyrų elgsena - jie daugiau geria, rūko, veliasi į muštynes, rizikuoja.

2. Vyrai dažniau traumuojami. Pirmiausia tai susiję su polinkiu rizikuoti ir rinktis pavojingas profesijas. Nuo nelaimingų atsitikimų vidutiniškai nukenčia dvigubai daugiau vyrų, nei moterų.

3. Mūsų vyrai tris-keturis dažniau serga burnos ertmės, virškinimo trakto, gerklės vėžiu. Gerklės vėžys pas vyrus 15 kartų dažnesnis, nei pas moteris.

4. Vyrai 3-6 kartus dažniau serga skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis. Vienas pagrindinių faktorių - vyriški lytiniai hormonai, skatinantys uždegimus. O moterų hormonai, atvirkščiai, turi užgydantį efektą. Kam evoliucijai to prireikė, išlieka paslaptimi.

5. Vyrai apskritai dažniau serga. Yra dar kelios dešimtys ligų, pagal kurias vyrai yra neginčijami lyderiai. Tarp jų - džiova.

6. Moterys turi savų ligų. Kalba eina ne apie ginekologiją ar krūties auglius - čia ir taip viskas aišku. Tačiau moterims, pavyzdžiui, dažniau pasitaiko skydliaukės susirgimai, vilkligė, reumatizmas, apendicitas.

7. Vyrai rečiau skundžiasi. 35% mūsų šalies vyrų vertinai savo sveikatą kaip gerą ar labai gerą, tarp moterų tokių yra 24%. Panaši statistika - visose šalyse.

8. Vyrų ir moterų organizmai auga skirtingais tempais. Pateiksime tiktai vieną pavyzdį. Mergaitėms spartaus augimo periodas prasideda nuo 12 metų ir baigiasi ties 16. berniukams viskas vyksta vėliau - prasideda nuo 13-14, baigiasi 17.

reklama

9. Moterys daugeliu parametrų vystosi greičiau. Daugeliu atvejų mergaitės pradeda vaikščioti dviem-trimis mėnesiais anksčiau, nei berniukai ir 4-6 mėnesiai anksčiau pradeda kalbėti.

10. O štai ligos greičiau apninka vyrus. Rizika susirgti širdies-kraujagyslių ligomis tampa reali, kai vyrai sulaukia 50 metų, o moterys - net 70.

11. Vyrai greičiau praranda klausą.

12. Moterys valgo sveikesnį maistą. Šį dėsningumą išsiaiškino Amerikoje, Europoje ir kitose pasaulio dalyse. Tiesa, moterims dažniau pasitaiko tokie sutrikimai, susiję su maitinimusi, kaip bulimija (apsivalgymas) ir anoreksija (liguistas badavimas).

13. Pas moteris stipresnė imuninė sistema, jų organizmas išskiria daugiau antikūnių, geriau išsivysčiusi užkrūčio liauka ir t.t. Tai būdinga ne tik žmogui, bet ir daugeliui kitų žinduolių. Iš vienos pusės, moterys dėl to išlošia, pavyzdžiui, jos lengviau susidoroja su infekcinėmis ligomis. Tačiau yra ir minusas: stipresnis atmetimo efektas, persodinant organus.

14. Kai kurie tyrimai rodo, kad moterys yra jautresnės skausmui. Tačiau čia ne viskas taip vienareikšmiška, juolab, kad kasdienė patirtis byloja, jog yra atvirkščiai. Užtat pakankamai tiksliai nustatyta, kad nuskausminantys preparatai skirtingai veikia vyrus ir moteris - tai susiję su menstruacijų ciklu ir hormoniniu fonu. Pavyzdžiui, analgetikai ir opiatų grupės moterims padeda geriau.

15. Vyrai dažniau miršta jauni. Pas 15-19 metų jaunuolius mirtingumo koeficientas du kartus didesnis nei pas bendraamžes merginas. Be ligų ir traumų verta pažymėti savižudybes: tarp merginų, tarptautinės statistikos duomenimis, jų gerokai mažiau nei tarp jaunuolių.

16. Vyrai tiksliau įvertina savo fizinę būklę. Ryškiausiai tai pasireiškia, kai reikia "pagal pojūčius" nustatyti kraujo spaudimą.

17. Vyrai geriau įsiklauso į save. Vertindami savo savijautą, vyrai orientuojasi pirmiausiai į vidinius pojūčius, o moterims svarbi dar ir aplinkinių žmonių reakcija.

18. Moterys daugeliu parametrų vystosi greičiau. Daugeliu atvejų mergaitės pradeda vaikščioti 2-3 mėnesiais anksčiau už berniukus ir 4-6 mėnesiais anksčiau pradeda kalbėti.

KAIRĖ IR DEŠINĖ

19. Vyrams geriau išsivystęs dešinysis smegenų pusrutulis. Egzistuoja teorija, kad vyriškas hormonas testosteronas, kūdikiui vystantis įsčiose, sulėtina kairiojo smegenų pusrutulio vystymąsi. Iš to seka išvada, kad vyrams kompozitoriams, rašytojams, dailininkams ir matematikams lengviau pasiekti sėkmę. Realybė tai patvirtina, tačiau yra nemažai mokslininkų (tarp kurių daugiausia moterų), kurie norėtų tai užginčyti.

20. Ne viskas taip paprasta su tais pusrutuliais. Kai kurie eksperimentai parodė, kad apmąstydami žodžius, vyrai naudojasi daugiausia kairiuoju pusrutuliu, o moterys - abiem. Tiesa, galutinai tai neįrodyta.

21. Vyrai dažniau linkę laikyti save kairiarankiais. Tiesa, savęs vertinimas ne visada sutampa su tuo, kuri ranka yra pagrindinė realybėje. Kartais būna atvirkščiai.

22. Moterys labiau simetriškos. Kairiosios rankos tikslumas visose amžiaus kategorijose pas jas didesnis, nei pas vyrus, kitaip sakant, kairioji ne taip smarkiai atsilieka nuo dešiniosios. Pas vyrus asimetrija pastebimesnė.

23. Su kaire ir dešine rankomis irgi viskas sudėtingiau. Kai kurie eksperimentai parodė, kad mergaitės atpažįsta apčiuopomis daiktus vienodai gerai ir dešine, ir kaire rankomis, o berniukams rezultatas būna geresnis, kai jie veikia kairiąja ranka.

TAI KAS GI PROTINGESNIS?

24. Apskritai paėmus - skirtumo nėra. Jei surinksime visus IQ testų rezultatus, skirtumų tarp vyrų ir moterų nerasime. Viskas priklauso nuo užduočių tipo, testavimo laiko, išsilavinimo ir t.t. Kažkur intelektų rungtynėse nugali vyrai, kažkur - moterys.

25. Anksčiau moterims sunkiau sekėsi susidoroti su skaičiais ir formulėmis. Daugybė tyrimų įrodo, kad vyrai geriau susitvarko su matematikos uždaviniais. Dar neseniai tai buvo laikoma visuotinai pripažinta teze. Jos rodė visiems didžių matematikų portretus - išimtinai vyriškus. Dabar vis dažniau pasirodo tyrimų rezultatai, bylojantys, kad skirtumų matematinių gabumų srityje ne tiek ir daug, o jaunesniame amžiuje mergaitės netgi pranoksta berniukus kai kurių rūšių uždaviniuose. Greičiausiai čia labai didelį vaidmenį vaidina stereotipai, jeigu juos pašalinsime, skirtumai sumenkės.

26. Suaugusioms moterims geriau sekasi skaityti ir skaičiuoti. Suaugusių raštingumo tyrimai parodė, kad moterys šiek tiek geriau susidoroja su matematikos, skaitymo ir kompiuterinės technikos naudojimo uždaviniais. Tyrimai buvo atliekami tarp eilinių žmonių, dėl to rezultatai nesutampa su visuotinai priimtu požiūriu, juk publika daugiausiai mato vyrus mokslininkus, vyrus programistus ir panašiai.

27. Vyrai geriau orientuojasi formose, taip pat, kai kalba užeina apie erdvę. Pavyzdžiui, su testu, kuris reikalauja mintyse vartalioti geometrines figūras, berniukai susidoroja geriau. Tačiau po 60 metų amžiaus mokėjimas spręsti erdvinius uždavinius pas vyrus ir moteris suvienodėja,

28. Moterys geriau tvarkosi su žodžiais. Dauguma testų, susijusių su kalbos įvaldymu, byloja apie merginų pranašumą prieš vaikinus.. Pas jas geresnė artikuliacija, sugebėjimas mėgdžioti, suprasti tekstą, turtingesnės asociacijos, išraiškingesnis skaitymas ir panašiai. Tiesa, nelabai suprantama, kodėl dauguma didžių rašytojų yra vyrai. Nors sekretorėmis pas juos dažniausiai dirba moterys.

29. Moterys dėmesingesnės. Tai dar penktojo dešimtmečio laikų eksperimentų duomenys: užduotyse, kuriose reikėjo suvokti detales ir dažnai perjungti dėmesį į kitas sferas, moterys yra efektyvesnės, nei vyrai. Dauguma mokslininkų linkę manyti, kad moterys sugeba geriau kontroliuoti dėmesį, ilgiau jį sukoncentruoti, greičiau susikaupti.

30. Moterys pastabesnės. Arba atvirkščiai. Nes dalis eksperimentų liudija, kad moterys lengviau pastebi detales, tiksliau įsimena įvairias smulkmenas. O kiti tyrimai byloja, kad viskas yra atvirkščiai. Netgi konkrečiose situacijose, pavyzdžiui, duodant liudininkų parodymus teismuose, tyrimų rezultatai kardinaliai skiriasi, ir nesuprantama, kuri lytis dažniau dezinformuoja tardytojus ir teisėjus.

31. Vyrai gali tapti pranašais. Jie patikimiau prognozuoja ir pranašauja įvykius.

32. Pas moteris aukštesnis emocinis intelektas. Manoma, kad ne mažiau už IQ svarbus yra ir EQ - emocinis intelektas, sugebėjimas atpažinti emocijas ir jas valdyti). Moterys čia turi nenuginčijamą pranašumą, bent jau toje EQ srityje, kuri susijusi su kitų žmonių emocijomis. Tiesa, su savo pačių emocijomis moterys susitvarko gerokai prasčiau.

33. Tarp vyrų dažniau pasitaiko talentų. Statistika rodo, kad ypatingais intelektualiniais gabumais dažniau pasižymi vyrai. Pakanka pasižiūrėti į Nobelio premijos laureatų ar mokslinių olimpiadų nugalėtojų sąrašus.

JAUSMAI

34. Moterys labiau linkusios užjausti. Tūkstančiai mokslinių tyrimų ir paprastų buitinių stebėjimų rodo, kad moterims labiau būdinga empatija. Tačiau dėl ko taip yra - ar dėl moterų smegenų ypatumų, ar moteris paprasčiausiai nuo vaikystės išmoko skirti daugiau dėmesio svetimoms emocijoms - nežinia. Mokslas atsakymo neduoda. Dar vienas faktas: moterys labiau linkusios verkti ir kalbėti apie savo bėdas, atsakydamos į kitų žmonių analogiškus pasakojimus. Vyrai čionai tvirtesni.

35. Viskas ne taip paprasta. Rusų psichologė Tatjana Gavrilova nustatė, kad yra skirtumas tarpo lyčių tokiose subtilybėse kaip atjauta ir užjautimas. Jei kalba eina apie suaugusius, tai berniukai labiau pergyvendavo dėl suaugusių, o mergaitės labiau atjausdavo. Kai kalba eina apie bendraamžius - viskas atvirkščiai.

36. Moterys laisviau reiškia baimę ir liūdesį. Vyresniame amžiuje šie skirtumai dar padidėja, daugiausiai dėl to, kad vyrų tarpe nepriimta viešai reikšti tokias emocijas.

37. Pas kiekvieną - savi jausmai. Vyrai gali būti emocionalesniais už moteris, kai kalba eina apie pyktį, panieką ar pasibjaurėjimą. Jie taip pat greičiau atpažįsta šiuos jausmus pas kitus žmones. Nors apskritai emocijas geriau įspėja moterys.

38. Moterys labiau baiminasi. Mergaičių baimių sąrašas gerokai ilgesnis, nei pas berniukus - vos ne šešis kartus. Dar yra žinoma, kad suaugę vyrai dažniau bijo aukščio, o suaugusios moterys - tėvų mirties, karo, bijo padaryti kažką neteisingai ar nesuspėti padaryti.

39. Pas moteris dažniau pasitaiko niekuo nepagrįstos. Išsigalvotos baimės.

40. Vyrai smarkiau psichuoja, o taip pat dažniau kenčia nuo rimtų psichinių ligų bei alkoholinių psichozių.

41. Vis dėlto tai nereiškia, kad vyrai didesni "psichai". Moterims du-tris kartus pasitaiko įvairiausios neurozės, depresijos ir kiti "lengvi" sutrikimai. Galbūt tai susiję su faktu, kad vyrams "negalima" skųstis liūdesiu ir prasta nuotaika, užtat leista spręsti problemas alkoholiu.

42. Vyrai piktesni. Kai berniukai ir mergaitės dar visai maži, tai pyktį jie išreiškia daugmaž vienodai. Paskui vyriška lytis pradeda pastebimai lenkti moterišką savo pykčiu ir agresija. Čia vėlgi nesuprantama: ar tai genai atsibudo, ar tai pasireiškia skirtingi auklėjimai ir kultūros.

43. Vyrai materializuoja agresiją. Jeigu vyras pyksta, tai jis tai išreiškia tiesiogiai - gestais, mimika, įžeidimais, o gal ir kumščiais.

44. Moterys klastingesnės. Jeigu moterys ir parodo agresiją, tai pasinaudoja dažniausiai tuo, kas vadinama "netiesiogine verbaline agresija".

45. Vyrai turi daugiau priešų. Į apklausoje užduotą klausimą "Ar yra žmonių, santykiai su kuriais tarp jūsų yra priešiški?" atsakė teigiamai 19% vyrų ir 7% moterų.

46. Moterys dažniau kariauja pačios su savimi. Moterims labiau būdinga autoagresija, jos apskritai daug dažniau laiko save blogomis ir kaltomis.

47. Moterys daugiau šypsosi. Vakarų mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 10 000 nuotraukų iš studentiškų albumų, spaudos ir visiškai atsitiktinių nuotraukų, padarytų gatvėse. Visur moterys šypsojosi daugiau.

48. Moterys drovesnės. Tai atrodo akivaizdu, tačiau suveikia anaiptol ne visada. Filipo Zimbardo Japonijoje ir Taivanyje atliktų apklausų duomenimis, moterys ten gerokai drovesnės, nei vyrai. O amerikoje šio skirtumo nepastebėta.

reklama

49. Moterys jaučiasi kaltos. Vyrai rečiau jaučia savo kaltę ir dar rečiau apie ją kalba.

50. Moterys labiau nerimauja. Bet užtat jos geriau nei vyrai sugeba susidoroti su nerimo jausmu.

51. Moterys greičiau įsitempia, bet greičiau ir atsipalaiduoja. Visa eilė eksperimentų parodė priklausomybę: į bet kokią ekstremalią situaciją moterys reaguoja stipriau, nei vyrai, tačiau kur kas greičiau adaptuojasi.

52. Moterys pavydesnės. Duomenys nelabai patikimi, bet vis dėlto jų esama: moterims labiau būdingas pavydas kitam žmogui dėl jo pasisekimų. Tiesa, kai kalba eina apie karjerą, tai čia abi lytis pavydi vienodai.

53. Vyrai nemėgsta, kai su jų moterimis kas nors užsiima seksu. Kas pavydesnis, kol kas neišsiaiškinta. Užtat visiškai aišku, kad vyrai labiau pergyvena, kai jų draugės ar žmonos turi su juo nors kitu seksualinių kontaktų. O moterims skausmingesnis jų vyro emocinis prisirišimas prie kitos damos. Evoliucijos psichologai lengvai tai paaiškina: patinui svarbiausia, kad niekas nesikėsintų į jo teisę platinti savo genus, o patelei svarbu, kad partneris padėtų jai auginti palikuonis.

54. Su nuoskauda visiškai nieko neaišku. Buitiniame lygmenyje puikiai žinome, kad moterys įsižeidžia dažniau, ryškiau ir profesionaliau. Tačiau mokslas skirtumų tarp lyčių šioje sferoje neranda.

55. Vyrai liguisčiau pergyvena savo gimtadienį. Jie labiau linkę matuoti savo sėkmę. Gimtadienis, ypač jubiliejus - tai tas taškas, kai jie pradeda mąstyti: "Ko aš pasiekiau?" "Ar atsilieku nuo kitų?" Dėl to nuotaika tą dieną pas vyrus blogesnė, nei pas moteris.

56. Moterys mėgsta pagyrimus. Apskritai tai visi mėgsta, kai juos vertina ir giria, tačiau vyrai sugeba aukštai vertinti savo darbą, net jeigu jo niekas nepastebi ar sukritikuoja. Moterims tai padaryti sudėtingiau.

57. Vyrai save vertina. Psichologai išanalizavo šimtus tyrimų, susijusių su klausimu, kaip vyrai ir moterys save vertina. Išvada tokia: daugeliu atvejų vyrai demonstravo didesnį savo vertės pajautimą, tačiau jų pranašumas buvo nežymus.

58. Vyrai moka ginti savo vertę. Maža to, kad pas vyrus stipresnis savo vertės pajautimas, tai jie dar ir geriau sugeba ją apginti, naudodami pačius įvairiausius būdus, kad įrodytų savo unikalumą.

59. Vyrai labiau linkę bendrauti. Skirtumas čia ne per didžiausias, tačiau ekstravertų, vis dėlto, daugiau tarp vyrų. Viename iš tyrimų šia tema padarytas toks patikslinimas: "Išskyrus vyrus, kurie pastoviai lankosi bažnyčiose".

60. Motyvacija - subtilus dalykas. Bet jeigu piešime paveikslą labai grubiais štrichais, tai vyrams svarbiausia yra įrodyti savo galimybes: "Aš tai padarysiu dėl to, kad esu kietas". O moterims didesnę reikšmę turi vertinimas iš šalies: "Aš tai padarysiu, kad mane visi laikytų gera".

61. Vyrai dalykiškesni. Visiškai akivaizdus skirtumas: mergaites labiau jaudina tarpasmeniniai santykiai, berniukus - pergalė varžybose ir uždavinių sprendimas.

62. Dar apie motyvaciją. Vienas tyrimas pademonstravo: mergaitėms (65%) patinka atlikti tipines, jau žinomas užduotis, o berniukai (67%) renkasi naujus, dar neištirtus projektus.

63. Vyrams reikalingas ekstrymas. Pas moterys motyvacija aukštesnė būna ramiose sąlygose, kai palaiko ir remia aplinkiniai, o vyrams reikalinga kova dėl lyderystės.

64. Vyrams reikalinga rizika, šiuo klausimu sutaria ir mokslo, ir buitiniai stebėjimai.

JĖGA, JUDĖJIMAS, LAIKAS IR ERDVĖ

65. Moterims laikas bėga greičiau, jos dažniausiai pervertina laiko intervalų trukmę.

66. Moterys geriau rašo. Moteriška rašysena dažniausiai būna kruopšti, simetriška ir labiau atitinka mokyklinius standartus.

67. Vyrai mato kelią, o moterys - kelio rodykles. Laikoma, kad "topografinis kretinizmas" - tipiškai moteriška bėda. Berniukai ir vyrai geriau orientuojasi erdvėje, greičiau perskaito žemėlapius ir apskritai yra keliautojai iš prigimties. Iš tiesų yra šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, per kai kuriuos eksperimentus reikėjo įsiminti maršrutą. Vyrai iš tiesų įsisavino maršrutą greičiau. Užtat moterys įsiminė daugiau kelio orientyrų.

68. Stereotipas skelbia, kad vyrai geriau skaito žemėlapius, o moterys - veidus. Pirmasis teiginys iš esmės yra teisingas. Su antruoju - sudėtingiau. Moterys geriau nuskaito emocijas, kurias demonstruoja veidai, tačiau įsiminti ir atpažinti veidus joms sekasi prasčiau nei vyrams. Bent jau taip byloja kai kurie eksperimentai.

69. Vyrai ištvermingesni prie didesnių krūvių. Laikoma, kad ištvermingesnės yra moterys, tačiau eksperimentai rodo, kad jeigu krūviai artimi maksimaliems, tai ilgiau išsilaiko būtent vyrai.

70. Moterys ištvermingesnės prie mažesnių krūvių. Jeigu darbas ne itin sunkus ir krūvis siekia iki ketvirtadalio maksimumo, moterys atsilaiko gerokai ilgiau.

MORALĖ, POLITIKA

71. Vyrai - tai politika, moterys - dvasingumas. Praėjusio amžiaus viduryje psichologijos klasikas Gordonas Olportas padarė išvadą, kad moterims pirmoje vietoje svarbios estetinės, socialinės ir religinės vertybės. Vyrams svarbesnė politika, ekonomika ir ideologija. Su klasikais ginčytis sudėtinga, tačiau atlikta jau nemažai tyrimų, kurie rodo, kad su vertybėmis pas vyrus ir moteris ne viskas taip vienareikšmiška.

72. Vyrai ir moterys moralūs yra kiekvienas savaip. Jei tiesiog išmatuosime moralės ir doros lygį pas vyrus ir moteris, tai nieko gero nesigaus. Dalis tyrimų pripažįsta moralesne vieną lytį, dalis - kitą. Greičiausiai teisūs yra tie, kurie mano, kad egzistuoja du skirtingi moralės tipai - vyriškas ir moteriškas. Vyriškas susijęs su abstrakčiu teisingumu, moteriškas - su žmogiškais santykiais ir rūpinimusi.

73. Nežinia, kas yra sąžiningesni. Prieš šimtą metų klausimas atrodė išspręstas: moteris buvo laikoma melagingu sutvėrimu ir nieko su tuo nepadarysi. Vėlesni tyrimai parodė, kad teisus yra daktaras Hausas: "Meluoja visi". Tik pas moteris melas gerokai gilesnis ir emocingesnis, o vyrai racionalesni ir dirba su faktais.

74. Ksenofobija. Kas yra mažiau pakantesni kitų tautybių žmonėms - neaišku. Tačiau tasai nepakantumas turi skirtingą psichologinį pagrindą. Moteriai tai daugiau emocijos: "Man atgrasūs visi aziatai, aš bijau pietiečių". Vyrai racionalesni: "Jie grobia iš mūsų darbo vietas".

75. Moterys pasirengusios dalintis. Dauguma tyrimų rodo, kad jos labiau linkusios į labdarą ir savanoriškus darbus. Čia, tiesa, neaišku, ar tai susiję su gerumu ir rūpinimusi artimaisiais, ar su kitų būtų būti naudingomis trūkumu.

76. Vyrai labiau linkę į heroizmą. Jeigu reikia pademonstruoti rūpestingumą, vyrai labiau linkę daryti tai demonstratyviai, rizikuodami.

77. Moterys lengviau pasiduoda įtakai. Ilgą laiką buvo manoma, kad moterys labiau linkusios į komformizmą, kitaip sakant, aplinkiniams lengviau formuoti jų nuomonę. Naujausi tyrimai rodo, kad ryšio tarp komformizmo ir lyties praktiškai nėra, o jeigu ir esama, tai nežymaus.

78. Moterys palaiko valdžią. Kaip rodo naujausios apklausos, į prezidentą teigiamai žvelgia 49% moterų ir 39% vyrų. Tas pats ir su populiariausia partija: ji patinka 36% moterų ir 29% vyrų. Beje, tarp įvairių protestų dalyvių, kaip taisyklė, būna daugiau vyrų.

MATYTI, GIRDĖTI IR UOSTYTI

79. Vyrai linkę į naujoves. Berniukai ryškiau reaguoja į naujus stimulus. Tiesa, pas beždžiones naujus daiktus yra linkusios ištirti patelės, o ne patinai.

80. Pas moteris geresni reikalai su spalvomis. Esama duomenų, kad jos geriau skiria ir spalvas, ir atspalvius. Tikriausiai atsiliepia patirtis, susikaupianti renkantis drabužius, papuošalus ir kosmetiką. O gal vis dėlto genetika?

81. Moterys vaikystėje geriau mato. Regėjimo aštrumas pas mergaites jau sulaukus 6 metų amžiaus pasiekia suaugusio žmogaus lygį. Berniukai čionai vystosi lėčiau.

82. Moterys geriau jaučia. Psichologai čia ganėtinai atsargūs: apskritai galima teigti, kad mergaitės nuo gimimo turi didesnį potencialą jausmingumo vystymuisi, nei berniukai.

83. Moterų geresnė uoslė. Patikimai nustatyta: jos geriau atskiria kvapus.

APIE KĄ KALBAMA

84. Moterys plepesnės. Kaip jau buvo pažymėta, jos geriau įvaldžiusios kalbą. Pavyzdžiui, kasdieninė jų žodžių atsarga siekia 30 000, o pas vyrus tokia atsarga - 25 000 žodžių per dieną.

85. Moterys raštingesnės. Kalbos gramatika pas mergaites geresnė. Bent jau iki 11 metų amžiaus.

86. Moterys linkusios į moteris. Tarp mergaičių ir moterų daugiau tų, kurios linkusios bendrauti su savo lyties bendraamžėmis. Vyrų bendravimo ratas platesnis.

87. Vyrai konkurentiškesni. Savo kalboje jie dažniau varžosi su pašnekovu ir demonstruoja agresiją. Moterys reaguoja viena į kitą pozityviau.

88. Vyrai pokalbių metu dažniau sėdasi pašnekovui iš šono - iš kairės ar dešinės, o moterys - priešais pašnekovą.

89. Pas moteris daugiau "aš". Vyrai dažniau konstruoja savo kalbą be asmeniškumų: "Žinome, kad...", o moterys kalba pirmuoju asmeniu "Aš žinau, kad..."

90. Vyrai grubesni. Moterys savo kalboje dažniau naudoja mažybinius ir švelnybinius žodelius.

91. Moterys paslaptingesnės. Moteriškoje kalboje dažniau naudojami neužbaigti sakiniai su potekste,

92. Moterys įvairesnės. Vyriškoje kalboje dažniausiai naudojamos trys skirtingos intonacijos, moteriškoje - penkios.

93. Vyrai betarpiškesni. Dažniausiai apie savo nepasitenkinimą jie pasako tiesiai: "Tu man neskambini", o moterys išsireiškia aptakiau: "Kodėl tu man neskambinai?"

94. Keisdamos pokalbio temą, moterys dažniau naudoja jungtukus, o vyrai ištiktukus.

95. Moterys tikslesnės. Kalbėdamos ir rašydamos jos dažniau naudoja tiesiogines citatas, o vyrai persako jas savais žodžiais.

96. Moterys sugeba užduoti klausimą tvirtindamos. Jos dažniau pakeičia tvirtinančius sakinius klausiamaisiais, reguliuodamos pokalbio toną ir tuo pačiu metu pabaigoje gali išreikšti dar ir netikrumą.

97. Moterys rečiau juokina. Tyrimai rodo, kad joms prasčiau sekasi pasakoti anekdotus.

98. Vyrai iš karto griebia jautį už ragų, dažniau pradeda kalbą nuo svarbiausių dalykų, o moterims reikia šiek tiek laiko, kad prisikapstytų iki svarbios temos.

99. Pokalbiuose vyrai dažniau naudoja tiesiogines komandas, o moterys stengiasi manipuliuoti subtiliau.

100. Vyrai kalba apie reikalus. Tarp savęs jie dažniau aptarinėja savo reiklus ir dalinasi faktologine informacija. Moterims svarbiau aptarti santykius ir panaudoti bendravimą emocinių ryšių išsaugojimui.

101. Moterys atviresnės. Bendraudamos viena su kita, jos dažniau aptarinėja fiziologines ir intymias savo asmeninio gyvenimo detales.

www

---

LDiena.lt: jeigu jau perskaitėte viską iki galo, būtinai pasitikrinkite, kurie iš šių skirtumų yra mitai - "Klastingi mitai apie moteris".