Kam naudingas naujas Armėnijos-Azerbaidžano karas?

Kalnų Karabache prasidėjo stambūs karo veiksmai. 2016 metų balandžio 2 dieną Azerbaidžano kariuomenė pradėjo puolimą per visą sąlyčio linija su karinėmis Armėnija ir Kalnų Karabacho karinėmis pajėgomis. Vyksta mūšiai su artilerijos, tankų ir aviacijos panaudojimu. Abi pusės kaltina viena kitą eskaluojant konfliktą, vienok Azerbaidžano kariniai veiksmai byloja apie iš anksto suplanuotą operaciją. Įsisenėjęs konfliktas tarp dviejų regiono tautų: krikščionių-armėnų ir giminingų turkams azerbaianiečių-musulmonų įsiplieskė su nauja jėga.

Kodėl konfliktas nenaudingas Armėnijai?

Kalnų-Karabacho konflikto atsinaujinimas labiausiai nenaudingas Armėnijai, kurią pilnai tenkino status-kvo. Aštuoniasdešimtųjų pabaigos ir devyniasdešimtųjų pradžios konfliktas pasibaigė jos naudai. Užšaldytas konfliktas galėjo tęstis be galo ilgai. Faktiškai teritorija buvo armėnų kontroliuojama. Armėnija neturėjo priežasties provokuoti Azerbaidžaną. Po pralaimėjimo Kalnų Karabache devintame dešimtmetyje Azerbaidžanas žymiai sustiprino ir modernizavo savo armiją. Padėjo pinigai už naftą ir dujas, tokių resursų Armėnija neturi.

Pagal armijos skaitlingumą, gyventojų ir rezervistų skaičių, ekonomikos potencialą, Azerbaidžanas lenkia Armėniją ir Kalnų Karabachą kartu paėmus. Karas Armėnijai reiškia galimybę pralaimėti. Be to, Armėnija bus priversta priimti tūkstančius pabėgėlių, (Azerbaidžanui nėra ko priimti, nes azerbaidžaniečių Kalnų Karabache neliko), kas guls sunkia našta ant šalies socialinės sistemos.

reklama

Pavojai Azerbaidžanui

Azerbaidžanui ši geopolitinė situacija-toli gražu ne pati palankiausia karo pradžiai, kas surišta su sąjunginininkiškais Rusijos-Armėnijos santykiais. Azerbaidžanas gali tikėtis, kad Rusija nedalyvaus konflikte, jeigu kovos veiksmai neišeis už Kalnų Karabacho ribų. Konflikto su Rusija atveju, Azerbaidžanas pasmerktas pralaimėjimui, kaip Gruzija 2008 metais. Bet rizika, kad konfliktas virs pilnos apimties karu yra labai aukšta.

Kodėl karas nenaudingas Rusijai?

Iš visų geopolitinių žaidėjų konflikto atsinaujinimas labiausiai nenaudingas Rusijai. Rusija – yra taikos Šiaurės Kaukaze garantas ir Armėnijos sąjungininkas pagal ODKB. Karo atveju tarp Armėnijos ir Azerbaidžano Rusija privalo padėti Armėnijai, jeigu ši kreipsis į ją su tokiu prašymu. Tačiau pastaraisiais metais Rusija, išlaikydama gerus santykius su Armėnija, suartėjo su Azerbaidžanu iki tokio laipsnio, kad ėmė jai tiekti ginklus. Azerbaidžano prezidentas Alchamas Alijevas praeitais metais demonstratyviai nenuvyko į ES Rytų partnerystės susitikimą, o Azerbaidžano parlamentas įnešė įstatymo projektą dėl nutraukimo visos ankstesnės architektūros tarptautinių santykių su JAV. Karas reiškia žlugimą visų ankstesnių tarptautinių santykių architektūros, kuriuos Rusija kruopščiai statė regione.

Armėnijos teritorijoje yra Rusijos karinės bazės. Karo eskalacijos atveju Rusija gali būti į jį įtraukta, kas taip pat nėra jos interesas, nes ji užsiėmusi Sirijos konfliktu ir konfliktu Ukrainoje. Kaip minimum aktyvios politikos Sirijoje jai teks atsisakyti.

Pavojai Turkijai

Turkija kaip regioninis žaidėjas galėtų gauti tam tikros naudos iš konflikto šiaurėje. Pirmiausiai tai priverstų Rusiją mažiau dėmesio skirti Sirijos problemai, kas sustiprintų pozicijas pačios Turkijos šiuo klausimu. Be to, Azerbaidžanas su karinių veiksmų pradžia susprogdino savo santykius su Rusija, tai reiškia, jam neliks nieko kito, nepriklausomai nuo karo baigties, kaip suartėti su Turkija. Ženklu, kad anksčiau Turkijos užsienio reikalų ministras Čovušoglu ( Mevlüt Çavuşoğlu) pareiškė, kad jo šalis palaikys „išlaisvinimą Azerbaidžano okupuotos teritorijos“, t. y. agresiją prieš Kalnų Katabachą.

reklama

Tuo pačiu karas, jeigu ji išeis už Karabacho sienų, turi rizikų ir Turkijai. Turkija bus priversta tiekti pagalbą Azerbaidžanui. Turint omenyje pilietinį karą kurdų rajonuose pačios Turkijos, tai nukreips Ankaros dėmesį nuo Sirijos.

Kodėl karas naudingas JAV?

Vienintelė valstybė, kuri suinteresuota kaip atšildymu konflikto Kalnų Karabche, taip ir pavertimu jo į karą, kuris gali įtraukta ir Rusija, ir Turkija – tai JAV. Po to kai paaiškėjo, kad Rusija įsigudrino išvesti vienus karinius dalinius iš Sirijos, bet padedant kitiems paimti Palmirą, JAV suaktyvino bandymus išstumti Rusiją iš žaidimo. Kruvinas konfliktas greta Rusijos sienų geriausiai tinka šiai rolei. JAV taip pat suinteresuotos ir susilpninime Turkijos rolės Sirijos konflikte. Tada jie galės pilnoje apimtyje panaudoti kurdų faktorių.

Jeigu Rusija palaikys Armėniją, tai JAV pajėgs galutinai perimti Azerbaidžano kontrolę. Jeigu Rusija nepalaikys Armėnijos, tai bus panaudota kaip argumentas perorientuoti valstybes į JAV. Skirtingai nuo Turkijos, JAV sąveikauja su abejomis konflikto pusėmis ir bet kokiu atveju neliks pralošusios.

Įsiveržimo į Kalnų Karabachą metu Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas buvo Vašingtone, išvakarėse jis susitiko su JAV vice-prezidentu Džo Baidenu. Tai buvo paskutinis aukštas pareigūnas, su kuriuo kalbėjo Alijevas, prieš tai kai jo armija pradėjo puolimą. Susitikimo metu Azerbaidžano prezidentas pabrėžė, kad Barako Obamos pozicija – būtinybė išlaikyti status-kvo. Po to Alijevas pareiškė, kad sveikina taikų konflikto sprendimą, bet Azerbaidžano teritorinio vientisumo sureguliavimo pagrindu. Alijevo elgesys liudija apie tai, kad jis gavo palaikymą iš išorės pusės, pirmiausiai JAV. Anksčiau 15 kovo jis buvo nuvykęs į Ankarą, kur šitas klausimas irgi, greičiausiai, buvo svarstomas.

Ženklu, kad JAV nesuskubo pasmerkti Azerbaidžano kovinių veiksmų arba kaip nors paveikti į viešėjusį Vašingtone šios valstybės prezidentą. Kas liečia Turkiją, prezidentas šios valstybės – Redžepas Erdoganas, pareiškė savo užuojautą Alijevui ryšium su žuvimu Azerbaidžano kariškių. Turkijos gynybos ministras Ismet Yılmaz pareiškė apie „teisingą poziciją“ Azerbaidžano ir pareiškė Baku ryžtingą paramą. Objektyviai, karas gali suduoti ir į interesus šios valstybės, bet šiandieninė Turkijos vadovybė daug kartų įrodė, kad gali eiti ant JAV pavadėlio priešingai savo realiems interesams.

Katehon

vertė Petras Gulbinskas