Pasaulio valstybės paslapčia rengia antidemokratinį įstatymą

Sekant Wikileaks informacija, 50 didžiausių pasaulio šalių, po padidintos paslapties skraiste veda derybas apie vieno iš pačių antidemokratiškiausių ir liberaliausių susitarimų pasirašymą – sutarties dėl prekybos paslaugomis (Trade in Services Agreement, TISA). Jei sutartis bus pasirašyta, laisvosios rinkos pergalė bus galutinai užtvirtinta transnacionalinių korporacijų interesų naudai. Valstybė ir įstatymų leidėjai praras bet kokią galimybę daryti įtaką ekonomikai.

Kaip pasirodė, susitarimas apie Transatlantinės prekybinės ir investicijų partnerystės (TTIP) tarp JAV ir Europos Sąjungos iš tikro pasirodė transnacionalinių korporacijų „Trojos arkliu“. Jis pasitarnavo kaip savotiška „dūmų uždanga“, skirta nuslėpti nuo pasaulio bendruomenės pasiruošimą neoliberaliam planetos susitarimui: susitarimą dėl prekybos paslaugomis (TISA). Susitarimas palaikomas penkiasdešimties šalių, įskaitant Ispaniją ir apima 68,2% pasaulio paslaugų rinkos.

Įdomiausia čia tai, jog pagal šalių užmačias, dokumentas turi likti slaptas ne tik derybų eigos metu, tačiau ir penkerius metus po jo įsigaliojimo.

Paslapties lygis, ruošiant sutarties dėl prekybos paslaugomis straipsnius ir jos priedus, sutarties, kuri apima visas paslaugų sferas – pirmoje eilėje, kompiuterines, bankų ir finansines, yra didesnis už Transnacionalinio Ramiojo Vandenyno partnerystės susitarimą (TPPA) tarp Vašingtono ir Azijos partnerių, kur slaptumas saugomas ketverių, o ne penkerių metų eigoje.

reklama

Leidiniui Público, dėka bendradarbiavimo su Wikileaks, kartu su kitais dešimtimi užsienio leidinių, pavyko gauti išskirtines teises susipažinti su derybų dokumentų originalais, kuriuose buvo aptariamos taisyklės ir normos išvengiant-apeinant įstatymus, nustatytus valstybių ir išvengiant parlamentų kontrolės pasaulinei paslaugų rinkai.

Vertėtų pažymėti, jog sutarties dėl prekybos paslaugomis (TISA) ištakose stovi JAV ir Europos Sąjungos vyriausybės, kurios savo metu išprovokavo pasaulinę 2007-2008 metų finansų krizę, atvedusios prie kracho ketvirtą pagal dydį investicinį banką Lehman Brothers Jungtinėse Valstijose.

Mums iki šiol tenka mokėti kainą už pasaulinę finansų krizę socialinių programų uždarymu ir gyvenimo lygio smukimu. Dabar mums nori primesti naują neoliberalų paktą, kuris nukreiptas į viršpelnių gavimą privačioms transnacionalinėms korporacijoms ir valstybių bei visuomeninių organizacijų įgaliojimų apribojimą.

Štai kodėl buvo taikomos tokios griežtos saugumo priemonės. Buvo būtina nuslėpti nuo visuomenių patį derybų vykdymo faktą, ir tokiu būdu apsaugoti vyriausybes nuo tikimybės atsakyti į nepatogius parlamentarų ir visuomenės klausimus. Vertėtų taip pat pažymėti grubų Vienos konvencijos tarptautinių sutarčių teisės klausimais pažeidimą. Konvencijos, kuri nustato būtiną išankstinį susitarimų vertinimą dalyvaujant ekspertams, mokslininkams, visuomenės atstovams.

Šiuo metu slaptose derybose dalyvauja šios šalys: Australija, Kanada, Čilė, Kolumbija, Pietų Korėja, Kosta-Rika, JAV, Honkongas, Islandija, Japonija, Lichtenšteinas, Meksika, Naujoji Zelandija, Norvegija, Pakistanas, Panama, Paragvajus, Peru, Šveicarija, Taivanas, Turkija ir Europos Komisija atstovaujanti 28 ES šalis nares.

Iš slaptų dokumentų, pateiktų portalo WikiLeaks, seka, jog svarbiausias susitarimo dėl prekybos paslaugomis (TISA) tikslas – pašalinti bet kokias kliūtis ar apribojimus globalių finansinių paslaugų liberalizacijos kelyje, tame tarpe ir taip vadinamiems inovaciniams produktams. Pažymėtina, kad finansinis inovacinis produktas kaip kredito numatytas swopas CDS (credit default swaps) tapo 2007-2008 metų pasaulinės finansų krizės priežastimi, suardęs Vakarų valstybių ekonominius pagrindus, ir už ką mums visiems dabar tenka mokėti daugiamilijardinėmis įmokomis iš valstybės biudžetų stabilizuojant ekonomiką.

Pereitų metų birželį portalas WikiLeaks publikavo Susitarimo dėl prekybos paslaugomis (Trade in Services Agreement, TISA) slapto juodraščio dalį, bet nebuvo pateikti viešumai slaptų pasitarimų protokolai, konkrečių būsimo susitarimo aspektų atžvilgiu.

Kalba eina apie slaptus protokolus dėl finansų (susitarimas buvo pasiektas 2015-ųjų vasario 23), telekomunikacijų, elektroninės komercijos, oro ir jūros transporto, profesionalių paslaugų,fizinių asmenų judėjimo skaidrumo, vidinio nacionalinių taisyklių reguliavimo, universalių pašto ryšio paslaugų.

reklama

Leidinys Público gavo į savo dispoziciją dokumentus, atskleidžiančius derybų tarp Izraelio ir Turkijos detales, apie būtinybę suteikti slaptumo žymą visiems duomenims minima tematika.

Pažymėtina, kad į sąrašą šalių, suinteresuotų prekybos paslaugomis (TISA) sutarties pasirašymu, buvo įtrauktos tokios Lotynų Amerikos šalys – ištikimos JAV sąjungininkės, kaip Kolumbija, Meksika ir Panama. Bolivaro aljanso šalims, įskaitant Braziliją buvo atsakyta, neleidžiant dalyvauti derybose, nes Vašingtonas jomis nepasitiki.

Besivystančios BRIKS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika) nebuvo pakviestos dalyvauti derybose, kadangi būtent šios šalys daugiausiai nukentės jei bus pasirašyta ši sutartis.

Nėra jokių abejonių tuo, kad JAV, Kanada, Australija, Šveicarija ir ES, nepalaikė Ekvadoro reikalavimo įvykdyti kruopštų tyrimą siekiant nustatyti finansinio kracho priežastis, bijodamos, kad taps viešai žinomi tikrieji ekonominės krizės kaltininkai.

Lygiai taip pat, 2009-aisiais, šios šalys atmetė Tarptautinės finansų komisijos, vadovaujamos Nobelio premijos laureato ekonomikos srityje Josepho Stiglitzo, ekspertų išvadas. Pagrindinė komisijos išvada buvo tokia, kad visa pasaulinė ekonominė politika, kuri pastaraisiais dešimtmečiais buvo vykdoma neįprastai griežtai spaudžiant TVF, pasirodė visiškai klaidinga.

Tuo metu, kai sutartyje dėl prekybos paslaugomis yra įterptas slaptumo reikalavimas penkerius metus po sutarties įsigaliojimo, susitarimo dalyviai primygtinai reikalauja visiško visuomeninių organizacijų veiklos skaidrumo savo šalyse.

Tai liečia tokius klausimus, kaip atviras viešas aptarimas priemonių, siekiant pasipriešinti minimam susitarimui. Tokiu būdu TISA šalys suteikia transnacionalinėms korporacijoms galimybę ne tik pasipriešinti visuomeninėms organizacijoms, bet ir iš anksto paruošti veiksmų taktiką siekiant apsaugoti savo interesus.

Susitarimas dėl prekybos paslaugomis, kuris vystomas bendro susitarimo dėl prekybos paslaugomis „General Agreement on Trade in Services” (GATS) ir WTO pirmoje eilėje saugo finansinių vertelgų iš Volstrito ir Londono Sičio interesus.

Oklendo universiteto (Naujoji Zelandija) profesorius Jane Kelsey prieš kelis mėnesius pareiškė, jog „didžiausias sutarties dėl prekybos paslaugomis pavojus slypi tame, jog vyriausybės praras galią stiprinti finansinio sektoriaus reguliavimo taisykles“ .

Susitarimas dėl prekybos paslaugomis, išvystytas glaudžiai bendradarbiaujant su pasaulio finansiniu sektoriumi, įpareigos vyriausybes šalių, pasirašiusių šį dokumentą be prieštaravimų palaikyti rinkos liberalizavimą ir plėsti jo dereguliavimą. Be to, jos praras teisę vykdyti finansinių rodiklių kontrolę savo nacionalinėse teritorijose ir bus priverstos priiminėti taip vadinamas toksines kredito išvestines finansines priemones. Sutartis dėl prekybos paslaugomis pavers tuščiais bet kokius vyriausybės bandymus reaguoti ar imtis priemonių siekiant išvengti recesijos, iššauktos neoliberalizmo.

Ir visa tai vykdoma paslapčia, už visuomenės nugaros, kuri net neįtaria apie realius pavojus, galinčius privesti visuomenę pražūties link. Tik aktyvūs liaudies veiksmai gali neprileisti ruošiamo valstybės perversmo globalioje ekonominėje sistemoje.

publico.es