Ko verti pramonininkų užsakyti alkoholio vartojimo tyrimai

15min.lt užsakomasis straipsnis (už legalios alkomafijos pinigus?) apie "ne tokią girtą Lietuvą" - simboliškai papuoštas alkoholio reklama. Tai tipiška dviveidiška Lietuvoje veikiančio užsieniečių verslo "moralė"

Vienas mūšis laimėtas, tačiau karas – tikrai ne. Nors visuomenininkų spaudimo dėka nuo sausio 1-osios dienos degalinėse neliko alkoholinių gėrimų, priimti kitas alkoholio kontrolės priemones bus labai nelengva. Tol, kol iniciatyvinė grupė ruošiasi rinkti piliečių parašus, kad galėtų pateikti Seimui svarstyti ekspertų parengtą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, Lietuvos pramonininkų konfederacija taip pat nesėdi rankų sudėjusi. Sakote, Lietuva prasigėrusi? Netiesa – skaičius iškraipo plačiagerkliai turistai ir emigrantai. Būtent tai skelbia žiniasklaidai išplatintas Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakytas tyrimas.

reklama

Antradienį Bernardinai.lt redakcija gavo žiniasklaidos priemonėms išplatintą pranešimą spaudai, skelbiantį, jog „Lietuvą į daugiausia geriančių šalių lyderes iškėlė turistai ir emigrantai“. Pasirodo, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), vertindama alkoholio suvartojimą mūsų šalyje, labai suklydo neįvertindama „papildomų veiksnių – šešėlio, turistų suvartojamo ir emigrantų išsivežamo alkoholio kiekio“.

Tuo tarpu naujausias tyrimas rodo, jog vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui 2015 m. teko tik, atkreipkite dėmesį, tik 13,14 litrų suvartojamo grynojo alkoholio. Suprask, didelių alkoholizmo problemų Lietuvoje tikrai nėra. Ką reiškia tietik 13,14 L vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui? Paprastoji aritmetika leidžia apskaičiuoti, jog tai būtų beveik 33 buteliai degtinės arba 263 buteliai vidutinio stiprumo (5 proc.) alaus. Turint omenyje, kad šalyje yra apskritai alkoholio nevartojančių asmenų, nėščių moterų, ligonių, galima spręsti, ar tai daug, ar mažai. Žinoma, žvelgiant iš alkoholio gamyba ir prekyba besiverčiančiųjų perspektyvos, skaičius galbūt ir mažas – juk pelno niekada nebūna per daug.

Taigi, pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakyto tyrimo, vienam Lietuvos piliečiui tenka 2,26 litrų grynojo alkoholio mažiau, nei rodo paskutiniai PSO duomenys, ir tai neva iš esmės keičia esamą situaciją. Net jeigu jų užsakytas tyrimas būtų atliktas preciziškai, rezultatai skiriasi mažiau nei 15 proc. ir nepaneigia Lietuvoje esančios alkoholizmo problemos. Tačiau ko verti suinteresuotų grupių užsakymu atlikti tyrimai?

reklama

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė ir taip pat Lietuvos pramonininkų asociacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė susirūpinusi, kad mūsų valstybės pateikimas, kaip daugiausia geriančios Europoje ir pasaulyje, smarkiai kenkia tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui. Sakyčiau, kad Lietuvos įvaizdžiui labiau kenkia ne statistika, o po gatves vaikštantys ir elgetaujantys priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turintys žmonės bei neblaivus viešumoje triukšmaujantis jaunimas. Tačiau ši problema kenkia ne tik Lietuvos įvaizdžiui, bet daugelio šeimų tvarumui, visaverčiam vaikų vystymuisi tokiose šeimose, visai socialinei sistemai. Piktnaudžiavimas alkoholiu tampa daugelio smurtinių nusikaltimų ir avarijų priežastimi. Rūpintis įvaizdžiu, o ne problemos sprendimu panašu į tai, kaip nupirkti vėžiu sergančiai moteriai peruką, kad geriau atrodytų, bet nesidomėti jos sveikatos būkle ir geriausiais gydymo metodais. Taigi, jeigu poniai E. Šiškauskienei iš tiesų rūpėtų Lietuvos įvaizdis ir gerovė, ji pirmiausia rūpintųsi problemos sprendimu, skatintų šalyje pritaikyti pažangiausias ir mokslininkų pripažintas alkoholizmo prevencijos ir alkoholio kontrolės priemones, kad nebeliktų pagrindo ir Lietuvos įvaizdį gadinančiai statistikai.

Įdomu tai, jog tyrimas išplatintas tą pačią dieną, kada piliečių iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ dalyvauja Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, kad galėtų pradėti rinkti parašus ir teikti Seimui svarstyti ekspertų parengtą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą. Nustatyta tvarka surinkus per 50 tūkst. parašų, būtų pateiktas įstatymo projektas Seimui, kurį šis privalomai turėtų svarstyti. Prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę pasirašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aurelijus Veryga, alpinistas Vladas Vitkauskas, dirigentas ir muzikos pedagogas Donatas Katkus, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas Jonas Kauneckas, Nijolė Sadūnaitė, muzikos autoriai bei atlikėjai. Nestebina, kad kilus šiai alkoholio pramonei nepalankiai iniciatyvai, pastaroji stengiasi subtiliu būdu įtikinti visuomenę, kad situacija nėra tokia bloga, kaip teigiama, ir kad neverta imtis jokių „drastiškų“ priemonių.

Belieka pasitikėti žmonių sąmoningumu, kad lobistams nepavyks pamauti visuomenės ant pigių kabliukų, nes skaudžios alkoholizmo sukeltos tragedijos yra ne mažiau iškalbingos.