Jeigu žmonės šąla kilometrinėje eilėje prie tikro meno, reiškia jie neserga ir šalis ta neserga

Nustebino kilometrinė eilė maskviečių šiomis dienomis stovinčių prie Tretjakovo galerijos, norinčių pamatyti Valentino Serovo paveikslų parodą, surengtą dailininko 150-ojo gimtadienio proga. Ne kokį Nacionalinės premijos laureato surūdijusį vamzdį, ne iš mėšlo nulipdytą Kristų, o klasikinius rusų dailininko paveikslus, specialiai šiai parodai atvežtus iš Rusijos muziejų ir privačių kolekcijų! Ir visa tai kasdien „bankrutuojančioje“, „žlungančioje Rusijoje“, valdomoje „tirono Putino“, kurią nuo ryto ligi vakaro keikia LRT?

"Europos pagrobimas"

Teko ir man 9 dešimtmetyje tokioje eilėje stovėti prie Tretjakovo galerijos. Bet, kad dabar, kai šalį trečią dešimtmetį alina liberalai? Tai kelia nuostabą ir pasigėrėjimą. Gal ne viskas ten taip, kaip mums siaurovizija piešia? Gal pajėgs kaimynai iš liberalizmo ir globalizmo pančių išsivaduoti? Gal išsivadavę ir mums padės?

V. Serovo vaikų portretai

reklama

Šiai parodai buvo skirtas žymaus Rusijos rašytojo ir publicisto Izraelio Šamiro straipsnis pavadintas „Ar nenorite gražinti pagrobtą Europą?“. Jame rašoma:

„Tuo metu kai maskviečiai ir sostinės svečiai valandų valandas stovi eilėje, kad pamatyti Valentino Serovo paveikslus, vieną iš jo pagrindinių darbų „užspaudė“ privačioje kolekcijoje oligarchas Viačeslavas Mošė Kantor.

Milžiniška eilė tęsiasi Maskvoje. Šimtai žmonių stovi, ramiai ir tyliai, šaltyje. Kailiniuotos damos, jauni žmonės apsivilkę paltais, senelės kailiuose, stiprūs žaliūkai… Kas gali būti labiau maskvietiška, negu eilės? Kažkada buvo „rami, šventa“ eilė į Mauzoliejų. Vėliau – eilė prie itališkų aulinukų į Valstybinę universalinę parduotuvę, aprašyta jaunojo Vladimiro Sorokino. Po to - 90-ųjų eilės prie cukraus, degtinės, grikių kruopų. Ir štai, prabėgo metai, ir vėl eilė. Ko jie stovi? Dolerius keičia? Vištų kumpelių lūkuriuoja? Ne. Tai eilė į Serovo parodą Naujojoje Tretjakovo galerijoje ant Krymo pylimo.

"Mergaitė su persikais"

Viskas tvarkoje Rusijoje, jeigu žmonės prie meno eilėje stovi. Ir dar prie kokio – ne madingo, ne importinio, ne „išsukto“ kuratorių, o savo iki kaulo. Figūrinio, realistinio. Praėjo moderno epidemija ir post moderno, tautai davė tai, ko tauta nori: tikrovišką visai tradicinį rusų meną.“

„Veltui stengėsi kovotojai už naują meną, darė savo parodas iš klizmų, kapojo ikonas, kalė mašnelę prie grindinio.

reklama

Kailiniuotas žiūrovas, į klausimą, kodėl tiek daug žmonių atėjo į parodą, šnarpuoja: „Atėjo galvijai! 86 procentai! Mes jų nematėme Žydų tolerancijos muziejuje!“

Sūnaus portretas

„Aš tai pavadinčiau esminiu posūkio tašku – Rusija parodė pasauliui, kad tikro meno niekuo nepakeisi.

Rusija parodė, kad ne dolerio kursas, ne sankcijos ją domina, bet aukštasis tikrasis menas.“

„Vieno paveikslo nėra, vieno iš labiausiai žinomų – „Europos pagrobimo“ nėra. Šitą paveikslą išvežė į Europą oligarchas Viačeslavas Mošė Kantor. Anksčiau jis buvo Tretjakovo galerijoje, bet devyniasdešimtaisiais kažin kokiu gudriu būdu jis paveikslą užvaldė ir išvežė. Ir į šią parodą nedavė. Matomai, pabijojo, kad jo neleis vėl išvežti.

O pats atvyko. Mes jį matėme šiomis dienomis, jis atėjo į Kremlių pasiskusti dėl antisemitizmo Europoje. Be reikalo su juo susitiko Putinas. Tegul pirma gražins drobę iš kur paėmė – į Tretjakovo galeriją. O tada jau galima pakalbėti su juo apie antisemitizmą ir jo priežastis.“

Euronews reportažas apie V.Putino susitikimo su Europos žydų Kongreso pirmininko M.Kantoro vadovaujama delegacija: anglų kalba, rusų kalba.

Štai, kad ponas Donskis, Nacionalinių meno premijų skirstytojas, mašnelę savo prie Gedimino prospekto grindinio prisikaltų (kaip vienas rusų menininkas, kad padarė), tai būtų menas ir eilė norinčių tai pamatyti stovėtų, kaip prie Tretjakovo galerijos. Galėtų tuomet ir pats sau premiją paskirti. Mes kartu pasidžiaugtume.

Šauksmas