Nerodykite Bataklano žuvusiųjų – juk tai ne migrantai…

Žurnalisto Adriano Scianca straipsnio vertimas iš „Il Primato Nazionale“ portalo, 2015 m. lapkričio 23 d.
---

Roma, lapkričio mėn. 23 d. Nuotrauka, nežinia kieno padaryta, rodanti Bataklano koncertų salės vidų tuoj po žudynių, toji baisioji, kurioje dar vis matomi žuvę gulintys ant žemės, nuspalvinta baisiais kraujo takais, yra uždrausta Prancūzijoje.

Žygių prieš šią nuotrauką ėmėsi net valdžia. Prancūzijos Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į pagrindinius socialinius tinklus, kad ši nuotrauka taptų neprieinama visoje transalpinėje teritorijoje. Priežastis? Nuotraukos platinimas būtų laikomas „sunkia ataka prieš žmogaus orumą.“

Kraujo pornografija visuomet iš esmės buvo susijusi su nepadorumu, bet tai kas į akį krenta, be jokios abejonės yra skirtingas požiūris į kitas makabriškas nuotraukas.

reklama

Pavyzdžiui, manoma, kad platinti vaizdus susijusius su imigracijos tragedijomis, rodančius plūduriuojančius lavonus yra etiška ir pagirtina. Ir kas neatsimina tos nuotraukos, kurioje vargšas Aylanas guli negyvas Turkijos pakrantėje? Tai juk tapo tikrąja to žodžio prasme interneto memu, kuris davė peno daugybei politiškai korektiškų žurnalų ir laikraščių viršelių.

Kodėl taip skirtingai traktuojami du vaizdai, kurie abu yra lygiai taip pat dramatiški? Dėl dviejų priežasčių. Pirmoji yra savaime suprantama ir visiškai politiška: Aylano nuotrauka sukelia spontanišką ir jausmingą reakciją, palankią imigrantų priėmimui (čia neminėsime, kad ši reakcija būtų klaidinga tokių tragedijų atžvilgiu). Pirmas įspūdis pamačius Bataclano kūnus būtų priešingas. Bet tai nėra gerai, nes tuo pasinaudotų kraštutinė dešinė, suprantate? Taigi, čia yra politinis apskaičiavimas. Yra politiškai patogios mirtys ir politiškai nepatogios mirtys. O čia jau darosi gana šlykštu.

Bet yra dar ir antra priežastis, daugiau subtilesnė. Aylanas tikrai sujaudino pasaulį, bet tik mirdamas. Imigracijos šalininkams jis tapo talismanu, universaliu idealu, bet ne gyvu žmogumi. Jų šliaužiantis, politiškai korektiškas rasizmas traktuoja migrantus kaip savo ideologinių vaiduoklių įsikūnijimą. Iš tikrųjų, kai kairieji verkia dėl imigrantų, jie galvoja apie save, savo įpročius, savo lūkesčius ir savo manijas. Rodyti mirusio Aylano nuotrauką nėra žmogaus orumo pažeidimas, nes Aylanas nėra tikras asmuo, o tik asmuo-idėja.

Tuo tarpu Bataclano aukos nėra imigrantai, jie yra vakariečiai, kitaip sakant, jie yra mes. Tai yra žmonės su krauju ir kūnu, ne ideologiniai įsikūnijimai. Ir šis faktas kitaip veikia mąstymą. Tai yra apgailėtinas mąstymas. Bet ką padarysi: taip veikia „gerųjų“ protai.

Vertė Algis Avižienis