Džuljetas Kjeza: Griuvo visos iliuzijos dėl vieningos Europos

Italų rašytojas ir visuomenės veikėjas Džiuljetas Kjeza apie Britanijos išėjimą iš ES, bėglius ir Rusijos ir JAV santykius.

Rekordinis skaičius migrantų ir bėglių kirs ES sienas 2015 metais. Tokios neraminančios peognozės duoda Vokietijos valdžia. Tai pirmas blyksnis išeivių plūdimo iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Europą, kurie bando išsigelbėti nuo ISIL smogikų. Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos valdžios reikalauja paskirstyti bėglius ir migrantus po visą ES teritoriją, o dauguma Europos politikų prašo sugriežtinti pasienio kontrolę. Apie pasekmes tokio pagelbos prašančių bėglių potvynio, išėjimą Didžiosios Britanijos iš ES ir to naudą JAV „Izvestija“ korespondentei Tatjanai Baikovai papasakojo italų rašytojas, žurnalistas ir visuomenės vekėjas Džiuljetas Kjeza. 

- Didžiosios Britanijos žemesnieji rūmai pritarė referendumui dėl šalies išėjimo iš ES. Kokia jūsų prognozė dėl šio referendumo?

- Europa yra krizėje, euras kaip vieninga valiuta netinkamas, todėl tikimybė „taip“ referendume bus labai didelė. Be to tikimybė didės šių metų bėgyje. Tai bus sensacingas Europos pasikeitimas, nes Didžioji Britanija – didelė šalis, turinti didelį poveikį į situaciją, tai bus smūgis ES. Europos lyderiai darys viską tam, kad neleisti Londonui išeiti iš ES. Vienok pas juos nėra galimybių tai pakeisti.

reklama

- Kas įvyks su ES, jeigu jūsų prognozės pasitvirtins?

- Išėjus Didžiąjai Britanijai ir ES jos svoris politinėje arenoje sumažės. Bus sumažintas ES biudžetas, nes Londonas, nebūdamas Eurozonoje, vistiek moka įnašus į bendrą biudžetą. Visos taisyklės, veikusios iki dabar, užsienio ekonomikos požiūriu bus irgi susilpnintos. Londonas dirbs savistoviai su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, ES žemės ūkio politika bus stipriai pakeista. Svoris Prancūzijos ir Vokietijos didės ES išėjus dar vienai rimtai valstybei iš sąjungos.

- Ar į Didžiosios Britanijos sprendimą dėl išėjimo iš ES turės įtakos jos pagrindinis sąjungininkas JAV?

- Jei kalbume apie kitą šalį, tai JAV būtų prieš išėjimą iš ES. Bet Londonas – tai ypatinga situacija. Bet kokiu atveju jis pasiliks pagrindiniu sąjungininku Vašingtono politikos Europoje. Amerikiečiai liks abejingi šiam sprendimui.

- Jūs pasakėte apie krizę ES ir euro. Kam naudinga eskalacija situacijos Europoje? Juk aiškiai eina poveikis iš išorės?

- Tai naudinga JAV. Silpna Europa – jiems labai geras sąjungininkas. Jie puikiai supranta, kad krizė Europoje vyksta pagal jų pačių planą. Ir pirmąja priežastimi yra laisvas kapitalo judėjimas, kas labai naudinga amerikiečių finansinei sistemai. Antra – neigiamas ES susilpninimo efektas negali tapti problema Amerikai. Jie tiksliai žinojo, ką sukels jų vykdoma politika Afrikoje ir Artimuosiuose Rytose. Europa buvo kuriama kaip naujas įtakos centras po Rusijos, Kinijos ir JAV. Europa turėjo vaidinti  šių centrų taikdario vaidmenį. Ši idėja sukėlė Amerikai kelias svarbias problemas. Ir pagrindinę – atsirado didelis konkurentas su 500 milijonais žmonių, aukštos technologijos, aukštas gyventojų išsilavinimo lygis. Amerikiečiai kruopščiai stabdė Eropos įtakos plėtros lygį. Bet dabar atėjo Europos prjekto pabaigos pradžios momentas. Po jo Europa jau nebebus tokiame pavidale, kokią matom dabar. Visos iliuzijos dėl vieningos Europos griuvo.

- Dabar mes stebime, kaip milžiniškas srautas bėglių užgriuvo Europa. Ar išplaus jis ES sienas? 

- Nekontroliuojamas srautas bėglių didins vidinį politinį konflikta ES valstybėse. Didesnė dalis Europos gyventojų nepasiruošusi priimti pozityviai ir humaniškai tokį antplūdį. Dabar vis labiau pastebima, kad politika daugumos šalių vyriausybių nepatinka daugumai gyventojų. Pavyzdžiui Prancūzijoje, tai įvyks dideli pokyčiai  ir ne tik politiniu aspektu. Taip ir Italijoje yra populistinės tendencijos kaip dešiniąjame, taip ir kairiąjame flange, kritikuojančios oficialių valdžių politiką. Gali būti, kad pas jas nėra savo plano, kaip spręsti susikaupusias problemas, bet užtai prasidėjus bėglių antplūdžiui pas opoziciją atsirado pretekstas kritikuoti valdžią. Taip visose šalyse – Švedijoje, Danijoje, Vengrijoje, Slovakijoje. Sekanti pasekmė bus rinkimų į Europarlamentą kas stipriai pakeis politinį Europos landšaftą.

reklama

- Ar gali pirmu žingsniu ES pradžios  pabaigos tapti sienų ES viduje atsiradimas? 

- Ten, kur dominuoja nacionalistinės tendencijos, kontrolę prie sienos stiprins. Kol kas tai sunku numatyti. Bet juk Šengeno taisyklės tai ne tik laisvas žmonių judėjimas. Šengeno taisyklės — tai juk ir judėjimas prekių, kas labai naudinga šalims-dalyvėms. Jeigu pradėti stiprinti pasienio kontrolę, tai bus sutikta negatyviai. Kalbant apie Eropos pabaigos pradžią, nereikia galvoti, kad ES dings. Atsirado būtinybė peržiūrėti Lisabonos dokumentą, juk jis neveikia. Be to per artimiausius vienus-dvejus metus. Juridiniai fundamentai Europos kaip tokie negali išlaikyti jos kokia ji yra dabar.

- O ką šie pakitimai reikš Rusijai? 

- Elgesys Pabaltijo valstybių šioje situacijoje ženkliai susilpnins šias šalis ES viduje, juk jos priešinasi Vokietijai, Prancūzijai, Italijai. Senoji Europa gali imti atsargiau su jomis elgtis. Iki dabar Pabaltijo šalys turėjo didelę įtaką, nepaisant jų mažų dydžių, dėl jų politinio priklausomumo. O staiga dabar jos tampa labai abejingos sąjungos ateičiai. Baltijai gresia likti vienumoje.

Rusijos atžvilgiu bus pozityvus poslinkis. Rusija jau nebeatrodys kaip priešas, kokiu jos norėjo ją parodyti. Kol Europa grumiasi su krize, Maskva rodo, kaip ji pasitikinčiai susitvarko su aplinkybėmis. Jie rėkė apie Rusijos grėsmę, bet krizė parodo, kad grėsmės išeina iš kitų šaltinių.

- Situacija su bėglių antplūdžiu gali pakeisti politinius Europos sprendimus Artimųjų Rytų atžvilgiu? 

Vadovybės šalių, žinoma, apie tai atvirai nekalba. Ir MIP linkusios nutylėti. Bet akivaizdu, kad krizė su bėgliais susieta su ES politika Libijos ir Sirijos atžvilgiu. Jos pačios ją sukurė. Bet to niekas neprisipažins, Nors, galvoju, vyriausybės supranta būtinybę peržiūrėjimo savo politikos regiono atžvilgiu. Jeigu karas tęsis Sirijoje, tai srovė bėglių, atatinkamai, didės. Tai bus tragedija, kurios Europa nesugebės pergyventi. O reiškia, ES valdžioms teks peržiūrėti santykius su Srijos prezidentu Bašaru Asadu ir sumažinti karinę pagalbą sukilėliams, Bet JAV to nedarys.

http://izvestia.ru/news/591176

Vertė Petras Gulbinskas

Šauksmas