JAV nusidažė sodomijos spalvomis. Frazė „Pasaulis išėjo iš proto“ – jau seniai tapo štampu. O imkime ir pažvelkime į šią frazę ne kaip į metaforą, o kaip į tikslią medicininę diagnozę. Sodomija – tai psichinis susirgimas. Vienas vyras visiems aiškina, kad jis yra usūrinis tigras. Kitas – kad jis moteris. Koks gi tarp jų skirtumas, gerai pagalvojus?
Svarbiausia yra tai, kad moralinis ir juridinis požiūris į sodomitus turi būti tiks pats, kaip požiūris į psichiškai nenormalius. Jeigu sutrikimas pasireiškia formomis, kurios nepažeidžia įprastų žmonių gyvenimo, tai lieka privačiu reikalu, į kurį nederėtų kištis pašaliniai, jau nekalbant apie bausmes. Sėdi, tarkime, vargšelis savo kambaryje ir plėšo popierių smulkiais skuteliai. Tai tegu sau ir plėšo. Miega vyras su vyru – tai tegu sau ir miega.
Moralinis vertinimas čia galimas, kadangi daugeliu atvejų sodomitas pats skatina savo ligos progresavimą ir sutinka būti ligoniu. Vadinasi, žmogus morališkai pasirenka, o šis pasirinkimas savo ruožtu irgi gali būti vertinamas iš moralinių pozicijų, kaip kad vertinamos ir kai kurios kitos psichinės ligos.
reklama
Kitas dalykas, jeigu žmogus pradeda svaidyti savo suplėšyto popieriaus skiautes gatvėje. Visuomenės reakcijos laipsnis turi augti simetriškai ligonio elgesio ir agresyvumo laipsniui. Jeigu jis pats sau nusipjauna ausį, tai poveikis iš išorės jam gali apsiriboti medicininės pagalbos suteikimu. Bet jeigu ligonis pradeda lakstyti gatvėmis su sukruvinta ausimi ir reikalauti pripažinti žmonėms teisę nusipjauti sau ausis, tai tikriausiai reikėtų panaudoti šiokią tokią prievartą, apribojančią tokias „demokratines teises“.
Dar didesniu laipsniu visa tai pasakytina apie reikalavimus įteisinti sodomiją. Juridiškai pripažinti vienalytes santuokas, tai tas pats, kas įrašyti į pasą šizofrenikui, kad jis Napoleonas ar usūrinis tigras. Ir tai visai nejuokinga. Žmogus juk gali pareikalauti, kad jo naują įvaizdį įtvirtintų juridiškai: suteikti tigro teises ir atleistų nuo normų, kurios yra privalomos žmogui.
Aš suprantu, kad labai nedemokratiška riboti žmogaus teisę laikyti save tigru. Sutinku, kad asmenybė turi būti laisva laikyti save kuo tik nori. Tačiau tokia pati laisvė turi būti suteikta ir kitoms asmenybėms, ir visai visuomenei. Kodėl jūs prievarta verčiate šizofreniku mane: verčiate vietoje žmogaus matyti tigrą, vietoje vyro – moterį, vietoje ištvirkimo – santuoką?
Žaidimą „Žmogaus teisės“ reikia išvis atmesti, kai kalba eina apie homoseksualistus: jų atžvilgiu turi būti taikomos tos teisinės normos, kurios veikia kitų ligonių atžvilgiu. O ir pačios žmogaus teisės vienalyčių santuokų atžvilgiu yra tiktai fikcija, kuri maskuoja visiškai kitą dalyką. Apie kokias teises gali eiti kalba? Apie turtines? Nesąmonė: visur galioja teisė dovanoti, palikti kaip palikimą ir kitos galimybės perduoti savo turtą kitiems. Teisė į asmeninį gyvenimą? Tai juk šalyse, kuriose iškilo vienalyčių santuokų problema, homoseksualizmas pats savaime juridiškai nedraudžiamas. Miegok sau ramiausiai su kuo nori. Betgi ne, reikia, kad visas pasaulis žinotų, su kuo gyvena Petras. Kuistis svetimuose pataluose – paskutinis reikalas, tačiau tai daryti ragina visiškai ne sodomizmo priešininkai, o jo šalininkai. Juk būtent jie demonstruoja visam pasauliui: štai, pažiūrėkite su kuo aš miegu! Nevaikšto gi normalūs vyrai ir normalios moterys į demonstracijas, kad pademonstruotų savo orientaciją.
reklama
O jeigu eitų? Tada visas žmonijos gyvenimas susivestų ties būtent šio klausimo sprendimu. Juk esmė netgi ne tame, kad sodomija – tai iškreiptas seksualumas, o tame, kad pas homoseksualistus patsai seksualumas pavergia žmogų, pajungia sau visas kitas jo asmenybės dalis. Homoseksualistas yra visų pirma homoseksualistas, o jau paskui dar kažkas.
Atskirai reikia paminėti vienalyčių porų teisę įsivaikinti. Reikia aiškiai suprasti, kad čia turi veikti ne tik asmens teisės, bet ir socialinės grupės teisės. Atskiras žmogus, gyvenantis civilizuotoje visuomenėje, negali disponuoti savo vaikais, kaip jam į galvą šaus: smurtauti fiziškai, atsisakyti leisti į mokyklą ir t.t. tai štai, jei laikysime normalios orientacijos žmones didžiule socialine grupe, teks konstatuoti, kad tik ji turi išimtinę galimybę leisti į pasaulį vaikus ir dėl to turi monopolinę teisę naudotis savo veiklos rezultatais. Kad kažką turėtum, reikia tą kažką sukurti. Kaipgi tada su žmonėmis, kurie dėl kokių nors priežasčių negali turėti vaikų? Labai paprasta: jie gali naudotis tuo, ką sukūrė minėta normalios orientacijos socialinė grupė, kuriai jie priklauso. O homoseksualistai bando pasisavinti tai, į ką neturi jokių teisių. Dėl to normalūs žmonės ne tik gali, bet ir privalo uždrausti kažkam kitam naudotis savo veiklos vaisiais.
Taigi, žmogaus teisės neturi nieko bendro su vienalytėmis poromis, o vaidina viso labo priedangos vaidmenį. Ką gi jos uždengė? Jei pamėginsime aprėpti žvilgsniu visą kovos už seksualinių mažumų teises paveikslą, tai pasidarys aišku, kad kalba eina ne apie tai, kas su kuo miega, o apie globalinio masto krikščioniškos civilizacijos naikinimą (tai pasakytina ir apie kultūras, kuria sukūrė kitos tradicinės religijos, tame tarpe ir islamas). Būtent su šia grėsme ir turi kovoti visa sveikoji žmonijos dalis.
Sodomija, kaip bet kuris kitas susirgimas, turi kelti žmonėms ne antagonizmą ir neapykantą, o gailestį ir užuojautą. Tačiau užuojauta maru užsikrėtusiam žmogui nereiškia, kad tas maro bacilas reikia platinti. Gailestingumas – tai ne pataikavimas užkratui, o griežtas karantinas, kad tas užkratas neplistų. Tokiu karantinu gali tapti oficialus juridinis sodomizmo pripažinimas psichine liga. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.