Kam prireikė LGBT?

LDiena.lt: norintiems platesniame kontekste suprasti dėl kokių priežasčių Vakarų valdantysis sluoksnis ir jį aptarnaujantys "specialistai" visuomenėse diegia ir propagandina pederastų ir kitų iškrypėlių ideologiją, rekomenduojame susipažinti su autorių kolektyvo TSRS VP analitiniais užrašais "Psichtrockizmas ir pidorasingas – pavojus žmonijos egzistavimui".
---

Atrodytų, koks ryšys gali būti tarp LGBT ("LGBT" - pederastų ir kitų iškrypėlių propagandintojų susikurtas ir naudojamas "prekės ženklas", savo abriaviatūra maskuojantis įvairių lytinių iškrypimų formas, LDiena.lt pastaba) ir evoliucijos bei mūsų civilizacijos vystymosi temos? O ryšys – tiesioginis.

Ne paslaptis, kad mūsų planeta perpildyta.

Mokslininkų vertinimais, atsinaujinančių planetos išteklių gali pakakti maždaug trims milijardams žmonių. O mūsų dabar jau septyni milijardai. Ankštoka?

Greta gyventojų pertekliaus problemos egzistuoja dar dvi – gyvenimo lygis ir netolygus gėrybių paskirstymas. Kitaip sakant, vienuose regionuose resursų bazės apkrova didesnė, nei kituose.

Jei atsižvelgsime tik į gyventojų skaičių, tai labiausiai apkrauti regionai – tai Kinija (ypač pakrantė), Indija, Afrika, Lotynų Amerika.

Tačiau atsižvelgti reikia ne vien į gyventojų skaičių, bet ir į tų gyventojų suvartojamus resursus. Kaip žinia, kinai, indai ir, juo labiau, afrikiečiai gyvena gerokai kukliau nei vakariečiai. Kinas suvartoja kelis kartus mažiau resursų nei vidutinis europietis. Pagal visus rodiklius – vanduo, maisto produktai, elektros energija, metalai, kitos medžiagos – Europa visko sunaudoja daugiau. Vartojamos energijos (imama suma: elektra, kuras, apšildymas ir t.t.) vienam gyventojui lygis Europoje kelis kartus didesnis nei Kinijoje ir maždaug dešimt kartų didesnis nei Afrikoje.

Tokiu būdu išeina, kad Europa apkrauna resursų bazę dar smarkiau nei Afrika ar Kinija. Pastarosios yra resursų donorės išsivysčiusioms šalims. Europa gi – resursų vartotoja.

O prie ko gi čia LGBT?

LGBT kultūros platinimas – tai vienas iš būdų sustabdyti gyventojų skaičiaus augimą.

Kai teritorijos (ir planetos apskritai) resursai galutinai paskirstyti tarp šiuo metu egzistuojančių gyventojų ir resursų padidėjimo nelaukiama (naujų teritorijų įsisavinimas seniai baigėsi, naftos ir dujų gavyba nustojo augti, alternatyvūs energijos šaltiniai pasirodė esantys per brangūs, o bioresursų per mažai) – gyventojų skaičiaus augimas neišvengiamai veda į gyvenimo lygio smukimą.

reklama

Anksčiau, kai vyko aktyvus naujų teritorijų įsisavinimas, gyventojų skaičiaus didėjimas buvo ne tik pateisinamas, bet netgi būtinas, kad būtų naujas teritorijas tavo šalies piliečiai apgyvendintų anksčiau negu tai padarys kitų šalių gyventojai.

Techninė pažanga, nauji energijos šaltiniai – visa tai leido apgyvendinti naujas teritorijas ir padidinti gyventojų tankumą, aprūpinti naujus gyventojus būstais, maistu ir vandeniu.

Maždaug prieš pusšimtį metų šis procesas staigiai sustojo. II Pasaulinis karas tapo pirmu karu dėl gyvybinės erdvės, būtent jos savo „aukščiausiai rasei“ reikalavo Hitleris.

II Pasaulinio karo rezultatai buvo liūdni Europos tautoms.

JTO kaip po karo susiformavusios pasaulio tvarkos palaikymo organo įsteigimas padarė galą galimam gyvybinės erdvės užgrobimui jėga. Dar riebesnį tašką gyvybinės erdvės plėtimui kitų tautų sąskaita padėjo sukurtas branduolinis ginklas. Atominio ginklo panaudojimas iškart susiaurintų gyvybinę erdvę ir dėl to toks karas prarado savo pagrindinę prasmę. Ir visiškai nesvarbu, kas pirmas smogtų ir kam tektų smūgis. Bendra erdvė susiaurėtų, vadinasi, kariauti su branduoline valstybe dėl teritorijos nėra jokios prasmės.

Situacija, kai gyventojų skaičius toliau augo, o gyvybinės erdvės ir resursų negausėjo atvedė į gyvenimo lygio kilimo sustojimą, visų pirma Europoje.

Kinijoje gyvenimo lygis buvo toks žemas, kad per pastaruosius 50 metų jis nesmunka, o atvirkščiai – kyla, nežiūrint į gyventojų perteklių. Prie kilimo prisidėjo pramonės perkėlimas iš Vakarų į Kiniją ir su tuo susijęs ekonomikos augimas.

Afrikoje per paskutinius 50 metų nebuvo jokių didesnių pokyčių.

O štai Europoje, kuri maždaug septintame dešimtmetyje atsikūrė po II Pasaulinio karo ir apsiekė aukščiausio gyvenimo lygio (drauge su JAV) visoje planetoje, tolimesnis gyventojų gausėjimas reiškė neišvengiamą didžiumos piliečių gyvenimo lygio smukimą.

8-ame ir 9-ame dešimtmetyje tai buvo dar nelabai pastebima, kadangi tebevyko technologinis ir energetinis progresas. Tačiau pastaraisiais 20 metų vystymasis praktiškai sustojo. Bent jau eiliniam europiečiui tikėtis gyvenimo pagerėjimo ir gyvybinės erdvės išsiplėtimo jau nebetenka.

Ir tai ne tik teorija. Tai galima pastebėti plika akimi. Su tuo eilinis europietis buitiniame lygmenyje susiduria kiekvieną dieną.

Produktai netampa labiau prieinamais. Būstas nedidėja ir nepinga. Nedaugėja darbo vietų. Užimtumo sferoje technologijų vystymasis sukėlė atvirkštinį efektą – darbo vietų mažėjimą. Didžioji darbų dalis buvo automatizuota. Kaip pasekmė – sumažėjo personalo paklausa.

Grubiai kalbant – naujiems europiečiams nebėra kur dirbti, kur gyventi, nėra už ką pirkti produktų.

Kur tai nuvedė?

Europos visuomenei jau nebereikia daug vaikų. Populiacijos augimas nepageidautinas.

Vienas iš sprendimų – LGBT.

LGBT kultūra diegiama tiek iš viršaus, tiek iš apačios.

Iš viršaus varoma atitinkama agitacija – vienalytis ar bevaikis gyvenimo būdas paverčiamas norma: per filmus, literatūrą, švietimą, įstatymus. LGBT paverčiama tokia pačia norma, kaip ir tradicinė šeima visuose lygmenyse iki pat vienalyčių santuokų įteisinimo.

Apačioje procesas sulaukia pritarimo pas vis didesnį skaičių europiečių. Buitiniame lygmenyje europietis mato, kad jų vaikai turės problemų ieškodami darbo, būsto, kad jie nereikalingi visuomenei. Normali šeima šiandien turi ne 5-10 vaikų, kaip anksčiau, o vieną ar du. Vienas ar du vaikai paprasčiausiai pakeis savo tėvus visuomenėje, be to, vieną ar du vaikus, esant norui, visada galima įsivaikinti.

Dar daugiau – situacijoje, kai resursai riboti, įsivaikinimas priimtinesnis už savų vaikų gimdymą. Procedūra paprastesnė ir greitesnė. Subrendo sprendimas, tapote tam pasirengęs – nuėjote ir apiforminote. Ir išsirinkti galima iškart sveiką, norimo amžiaus ir norimos lyties vaiką – kaip parduotuvėje. Vaikai mums jau ne maitintojai, užtikrinantys gerovę atskirai šeimai ir visuomenei apskritai. Priešingai, jie tapo našta, juos dabar gimdo arba iš inercijos ir tradicijos, arba instinktyviai, arba kaip „netyčiukus“. Bet jeigu pora tos pačios lyties – tada ir tradicijos netinka, ir instinkto nėra ir „netyčiukas“ neatsiras. Ir problema išnyksta savaime.

Tačiau visa tai pasakytina daugiausia apie Europą.

LGBT – europietiškas gyventojų pertekliaus ir gyvybinės erdvės deficito problemos sprendimo variantas.

KODĖL BŪTENT EUROPA

Pasikartosiu – būtent Europoje didžiausia apkrova gyvybinei erdvei ne tik pagal gyventojų skaičių, bet ir pagal resursų eikvojimą. Europa – kitų pasaulio regionų resursų vartotoja, o resursų sulig kiekvienais metais vis labiau mažėja, dėl to deficitas Europoje didėja. Būtent Europoje, drauge su Amerika, pasiektas aukščiausias gyvenimo lygis ir toliau, vis daugėjant gyventojų, šis lygis vis labiau smuks.

reklama

Egzistuoja ir kultūrinis pagrindimas – LGBT koncepcija labai gerai dera su laisvės, demokratijos ir tolerancijos idėjomis, kurios Europoje plačiai išplito per paskutinius 100 metų.

LGBT koncepcija labai sėkmingai įsipaišė į europietišką kultūrą bei ideologiją, ko negalima pasakyti apie arabų pasaulį, Kiniją ir Indiją.

JAV LGBT kultūra irgi egzistuoja, tačiau taip sparčiai neplinta dėl vienos paprastos priežasties – Amerikos gyvybinė erdvė ne taip perkrauta, kaip Europoje. Be to, kaip pasaulio hegemonė, Amerika sėkmingiau melžia kitas šalis, kuo Europa per paskutinius 5 metų pasigirti negali.

Kinijoje gyventojų pertekliaus problema sprendžiama kitaip – ten ribojamas vaikų skaičius šeimoje. Kinų valdžia nusprendė, kad geriau neskaldyti visuomenės į tradicinę, kuri laisvai gimdys vaikus, ir netradicinę, kuri įsivaikins. Kinai nutarė, kad visa visuomenė turi likti tradicinė, svarbiausia, kad nebūtų daugiavaikė. Geriau kiekvienai šeimai po vieną vaiką, negu pas kai kurias – keli vaikai, o kitur – homošeimos. Be to, aukščiau jau buvo pasakyta, kad nežiūrint į gyventojų perteklių, Kinija paskutinius dešimtmečius išgyvena ekonominį pakilimą, kas leidžia didinti gyvybinius resursus ir padaro problemą ne tokia aštria.

Afrikoje gyvenimo lygis yra itin žemas, jam jau paprasčiausiai daugiau nebėra kur smukti. Gyventojų skaičiaus kontrolė ten vyksta per paprasčiausius gamtinius mechanizmus – per aukštą mirtingumą.

Artimuosiuose Rytuose kontrolei talkininkauja nesibaigiantys karai. Be to, islamas, kurio pozicijos čia labai stiprios, blokuoja LGBT kultūros plitimą tiek iš apačios, tiek iš viršaus.

Indijoje – iš vienos pusės labai žemas gyvenimo lygis, bent jau provincijoje, smukti beveik nėra kur, kaip Afrikoje. Iš kitos pusės, gamtiniai resursai labai turtingi ir nepaisant regiono perkrovimo ten greičiausiai tilps dar ne viena dešimtis, o gal ir šimtai milijonų žmonių.

Lotynų Amerikoje gamtiniai resursai irgi kol kas leidžia atsikariauti gyvybinę erdvę iš džiunglių. Ir gyvenimo lygis ten anaiptol ne europietiškas.

Yra dar tokia šalis kaip Japonija, tačiau tai greičiau išimtis iš taisyklių. Tegu geriau specialistai parašo, kaip Japonijoje sprendžiama gyventojų gausėjimo tragiškai ribotų resursų situacijoje problema. Kiek žinau, ten paskutiniu metu irgi sumažėjo daugiavaikių šeimų.

Jau seniai pastebėta, kad kuo didesnis gyvenimo lygis šalyje – tuo mažiau vaikų šeimose.

Taip yra neatsitiktinai. Kuo aukštesnis gyvenimo lygis, tuo sunkiau užtikrinti savo vaikams tokį pat lygį, ypač jeigu jų daug. O jeigu nėra galimybės užtikrinti vaikams oraus gyvenimo, jeigu vaikai tampa vartotojais, o ne maitintojais – jų gimdoma vis mažiau ir mažiau.

Atitinkamai, Europa, pasiekusi aukščiausių rodiklių tiek gyvenimo lygio, tiek resursų vartojimo srityse, susidūrusi su gyvybinės erdvės deficitu, pasiekė stadiją, kai vaikų jai reikia jau mažiau negu dviejų vienai šeimai. O jei pas kažką du ir daugiau, vadinasi, pas kažką turi būti vienas ar mažiau. O mažiau negu vienas – tai kaip tik tam ir reikalinga LGBT.

O KAIPGI JAUSMAI?

Racionaliu požiūri viskas suprantama. Bet juk žmonės renkasi sau porą, vadovaudamiesi jausmais. O jausmai lyg ir turėtų kilti priešingos lyties atstovams – bent jau taip sutvarkė gamta.

Tačiau gamta šiuo atveju pasitvarkė gudriau. Žmogus – labai lanksti, prie įvairių situacijų prisitaikanti būtybė. Pas žmogų lanksti psichika ir turtinga fantazija. Būtent todėl jis prisitaikė prie gyvenimo sąlygų nuo ekvatoriaus iki ašigalių ir išmoko naudotis darbo įrankiais. Ir štai šis psichikos lankstumas bei šita turtinga fantazija leidžia žmogui ne tik ryti viską, kas juda, o neretai ir kas nejuda, bet ir poruotis su savo lyties atstovais ar apskritai su kitais gyvūnais. Ir su daiktais, beje, irgi.

O dar – žmogaus psichika formuojasi ankstyvame amžiuje, maždaug iki aštuonerių metų. Ir jeigu ankstyvoje vaikystėje vaiką auklėjo dvi moterys ar du vyrai, ar tiesiog vienas iš tėvų (kas labai paplitę dėl skyrybų gausėjimo) – žmogus arba užprogramuojamas kurti netradicinę šeimą, ar bent jau neatmeta tokios galimybės greta tradicinės.

Ir užprogramuotas netradicinei šeimai nuo ankstyviausios vaikystės žmogus vėliau rinksis sau porą, vadovaudamasis jausmais, štai tik tie jausmus jam sukels tos pačios lyties atstovai.

Rezultate žmogaus psichikos lankstumas, jo adaptyvumas, gebėjimas programuotis, o taip pat turtinga fantazija (būtent dėl to LGBT kultūra labiausiai paplitusi kūrybingų žmonių sferoje) – visa tai atvedė į situaciją, kai visuomenėje, susidūrusioje su ribotais gyvybiniais resursais, prasidėjo aktyvus naujų tradicijų plitimas, vedantis į gyventojų mažėjimą ir padedantis koreguoti gyventojų skaičių.

Ir visa tai turi pusiau dirbtinį, pusiau natūralų pobūdį. Kitaip sakant, veikia tiek natūrali visuomenės reakcija, tiek ir dirbtinis naujos kultūros skleidimas. Viso to sumoje procesas vyksta labai sparčiai, kartais gerokai sparčiau nei dauguma žmonių yra tam pasirengę.

www