Džeimsas Vatsonas, dviguba DNR spiralė ir „liberalizmo nuodai“.

Gal jūs manote, kad stipriausias nuodas yra kalio cianidas, kuriuo, kaip teigiama, nusinuodijo Hitleris? O gal Cikuta, išgaunama iš balų augalo Nuodingosios nuokanos, kuriuo buvo nunuodytas Sokratas? Visai ne, baisiausias nuodas, kuris nužudo ne tik didžiausius diktatorius ar didžiausius filosofus, bet ir galingiausias valstybes, pakerta pačias stipriausias nacijas, yra „liberalizmo nuodai“: „Kada mes įvedėme į valstybės organizmą liberalizmo nuodus, visa jos politinė kompleksija pasikeitė: valstybės susirgo mirtina liga – kraujo užkrėtimu. Lieka laukti jų agonijos pabaigos“. Valstybių nuodijimo liberalizmu „protokolai“ buvo surašyti daugiau nei prieš šimtą metų ir šis valstybių naikinimo metodas, naudojamas iki mūsų dienų, davė įspūdingus dividendus jo autoriams ir tapo didele žmonijos nelaime!

- Grįžtam atgal - mes viską sušikome...

„Liberalizmo nuodų“ žudančio poveikio visuomenei simptomų labai daug, aš pabandysiu paliesti tik vieną iš jų – visuotinį sąmonės užtemdymą, kuris apėmė vakarų valstybių visuomenes ir tai tik mažyti šio priverstinio protų užtemdymo veiklos segmentą.

Vyrauja visiškai klaidinga nuomonė, kad „tamsiųjų“ viduramžių epocha pasibaigė prasidėjus Renesansui. Praėjus dar keliems šimtmečiams, tarytum jau laisvai ir garsiai galime kalbėti, reikšti savo mintis, įtikėjome, kad žemė nėra plokščia, kad ne ji yra visatos centras, galime abejoti, kad, galbūt, ir ne Viešpats mus iš molio prieš 5776 metus nulipdė. Tarytum nebeliko nei inkvizicijos teismų, nebeliko laužų, ant kurių deginami mokslininkai ir kitaminčiai, apšaukti raganiais, raganomis ir eretikais. Bet pasirodo, kad ne – ir inkvizitoriai, ir šnipai, ir išdavikai, ir cenzoriai, ir visi kiti viduramžių inkvizicijos atributai slėpėsi už tamsos šydo, apgaubusio visuomenės sąmonę, kuomet ją užnuodijo „liberalizmo nuodai“.

reklama

O dabar apie D.Vatsoną, F. Kriką, planetarinio masto ir reikšmės jų atradimą – dvigubą DNR spiralę, su visais jos struktūroje išdėstytais genais, apie tai, kaip Vatsonas buvo liberalų apkaltinas erezija, atgailavo, buvo išmestas iš darbo ir apšauktas rasistu.

Bet apie viską iš eilės. Taigi, metė, du jauni vyrukai iš Harvardo universiteto 1953 metais – Vatsonas su Kriku monetą ir herbas teko Vatsonui, todėl šis ir buvo užrašytas pirmuoju autoriumi straipsnyje į prestižiškiausią mokslinį žurnalą „Nature“ (http://www.nature.com/nature/dna50/archive.html), o ne abecelės tvarka. Po to sekė triumfas, Nobelio premija 1962 metais. Vatsonas išleido knygą „Dvigubą spiralė“, tapusia bestseleriu, o 1989-1992 metais jis vadovavo projektui „Žmogaus genomas“ ir „Cold Springs Harbor“ molekulinės biologijos laboratorijai, buvo šios prestižinės įstaigos rektoriumi.

Bet vėliau prasidėjo Vatsono nelaimės su šių dienų inkvizitoriais, kurie išlindo nelauktai, kaip velniai iš tabokinės. 2007 metų spalio 14 d. metais buvusi Vatsono darbuotoja Šarlota Xant-Grubbe britų žurnale „Sunday Times“ ėmė ir apšmeižė savo buvusį šefą. Ji parašė, neva privačiame pokalbyje Vatsonas jai yra sakęs, kad jis „giliai prislėgtas dėl Afrikos perspektyvų“, nes „visa mūsų socialinė politika remiasi tuo, kad jų intelektas nesiskiria nuo mūsiškio, tuo tarpu visi tyrimai rodo, kad iš tikrųjų tai yra ne taip“, „tie, kam teko turėti reikalų su juodaodžiais darbuotojais, įsitikina, kad tai neteisybė“. „Mes neturime tvirto pagrindo laukti, kad paaiškėtų, kad intelektualiniai žmonių gabumai, geografiškai atskirtų evoliucijos procese, vystytųsi visiškai vienodai. Mūsų noro suteikti visiems lygius proto gebėjimus, kaip kažkokį tai žmonijos paveldą, nepakanka tam, kad taip ir būtų“.

Spalio 19 Vatsonas viešai atsiprašė tų, kuriuos galėjo įžeisti jam priskiriami pasisakymai ir dievagojosi nesuprantąs, kaip jis tai galėjo pasakyti. „Cold Spring Harbor“ laboratorija, kurioje jis pastaruosius 35 metus dirbo rektoriaus pareigose, nepaisant to, suskubo pareikšti, kad nėra vieningos nuomonės su savo garbės rektoriumi ir spalio 25 dieną jį atleido, formaliai dėl brandaus amžiaus. Mokslininkui tuomet buvo 79 metai.

Jau tą pačią dieną, kuomet Vatsonas buvo atleistas iš užimamų pareigų, žurnale „Nature“ pasirodė Pardis ir kt. straipsnis kuriame išaiškinta daugybė skirtumų tarp žmonių populiacijų ir konstatuota, kad skirtingos krypties natūralios atrankos poveikis į žmonių populiacijas atsispindi jų DNR struktūroje. Šie duomenys buvo gauti dėka projekto „Žmogaus genomas“, kurį inicijavo ir kuriam 1989-1992 metais vadovavo Džeimsas Vatsonas.

reklama

Noriu paminėti, kiek nutoldamas nuo Vatsono istorijos, kad jeigu rūšiai Homo sapiens būtų taikomi zoologijos moksle priimti sistematikos kriterijai, žmonių rases tektų įvardinti kaip porūšius, tačiau to nedaroma, kad neskatinti rasistinių, religinių ir kitokių prieštaravimų, todėl žmonės formaliai skirstomi į rases (žemiausia zoologijos sistematikos pakopa) pagal odos pigmentacijos požymį, neatsižvelgiant į anatominius, fiziologinius, biocheminius bei genetinius žmonių populiacijų skirtumus.

Liberalų-ortodoksų persekiojamas Vatsonas, kaip ir dera tikram mokslininkui, tęsė savo tyrimus. Kai jam pritrūko pinigų moksliniams darbams, jis pardavė Nobelio premijos laureato medalį. Tai buvo ir yra iki šių dienų vienintelis atvejis šios premijos istorijoje.

2015 metų gegužės 18 d. Vatsonui antrą kartą buvo įteiktas jo paties Nobelio premijos medalis. Jį aukcione, beveik už 5 milijonus dolerių išpirko milijardierius Alšeras Usmanovas ir sugrąžino laureatui. Po įteikimo procedūros, kuri įvyko Maskvos universitete, Vatsonas į televizijos kameras žurnalistams pasakė, kad „skirtingų rasių atstovai turi skirtingas intelekto galimybes, kad tai apsprendžia genetiniai skirtumai ir, kad juodosios ir baltosios rasės žmonės skiriasi savo vystymosi keliais“. Trumpas reportažas apie šį įvykį buvo parodytas ir Lietuvos žiūrovams per 1 kanalą žinių laidoje.

Per nepilnus 10 metų nuo viešo mokslininko „nulinčiavimo“, žmogaus individualaus genomo pilnas ištyrimas atpigo nuo milijono dolerių iki šimto tūkstančių ir šiuo metu jau išifruota daugybė individualių žmonių genomų. Tie kas turi daug pinigų, net ir liberalai ortodoksai, gali išsitirti savo genomą, visus ten tūnančius onkogenus, DNR-mutacijas, priklausymą tam tikrai žmonių populiacijai, polinkį sirgti šizofrenija, autizmu ir kitomis ligomis ir t.t.

Keista, bet „rasistus“ moksle medžiojančius liberalus neglumina „rasinė diskriminacija“ sporte, tai, kad Olimpinėse žaidynėse, bėgant trumpas distancijas, nėra baltų bėgikų, o žaidžiant šachmatus – juodų, neglumina, kad viena tautinė grupė dominuoja pasaulio bankininkystėje, o juodaodžiai NBA, bet kažkodėl siutina jei mokslininkas tiria žmogaus DNR ir skelbia, arba privačiame pokalbyje aptarinėja tyrimų rezultatus. Ar tai ne ta pati viduramžių inkviziciją? Kuo skiriasi Koperniko ir Vatsono istorijos? Abu, inkvizicijos spaudžiami, viešai išsižadėjo savo teiginių, abu buvo persekiojami. Tai kaip su į liberalizmo mantijas persirengusia inkvizicija, pasislėpususia po „žmogaus teisėmis“, „žodžio, minties laisve“ ir kitais avikailiais? Tiek Džordaną Bruną, tiek Vatsoną apšmeižė skundikai, bet Vatsonui labiau pasisekė, jo nesudegino ant laužo, o tik išmetė iš darbo.

Ir dar keli retoriniai klausimai: Ar afrikiečių vežimas į Europą ir jų priverstinis paskirstymas po nacionalines valstybes, skatinant tarprasinį susimaišymą, nėra siekis sumažinti Europos gyventojų intelektualumą? Gal jiems, pasaulio pinigų gamintojams ir pasaulio viešpačiams, „liberalizmo nuodų“ išradėjams, protingi vergai, su intelektinėmis galimybėmis, kartais aukštesnėmis negu jų, vergvaldžių, nereikalingi, pavojingi?

Šauksmas

p.s.: straipsnio autorius – biologijos mokslų daktaras, straipsnio tematika – jo specialybė (pastaba redakcijos)