Imigrantų kvotos

Jau ne pirmą savaitę Lietuvą ir šiaurinę Europos sąjungos dalį kamuoja galvos skausmas kaip mandagiau atsisakyti pietinės ES dalies siūlymo pasidalinti jiems tenkančią nelegalių imigrantų naštą. Italija ir Graikija labiausiai kenčia nuo masiškai į jas traukiančių imigrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Natūralu – ten chaosas, o Vakarietiško gyvenimo blizgesys, kurį tų kraštų gyventojai mato per popkultūrą, traukia ir vilioja juos patekti ten. Tad ir plaukia laiveliais po +4000 į parą. Vieniems pasiseka pakliūti į pabėgėlių stovyklas, na o kiti… skęsta.

Šiaurės Italijos regionai vienas po kito pradėjo maištauti ir atsisakinėti įsileisti daugiau imigrantų į pabėgėlių centrus, motyvuodami, kad pernelyg išaugo etninė/rasinė įtampa. Kyla konfliktas su Roma, o šalies vyriausybė, automatiškai, spaudžia ES institucijas.

Kokia situacija Lietuvoje? Kol kas mūsų vyriausybė lyg ir nelinkusi sutikti įsileisti didesnio nei kelios dešimtys imigrantų. Motyvas gan materialistinis – nėra tam tinkamų sąlygų. Sunku vertinti ar tikrai, ar čia yra tik politinių derybų dalis. Arba supratimas, jog mūsų visuomenė nepalankiai reaguos į didesnius kiekius kitos rasės imigrantų. Kodėl pabrėžiau rasės? Nes padidėjusi imigracija iš slaviškų kraštų (Ukraina ir Baltarusija) jau vyksta.

reklama

Užsieniečiams pernai išduota 5,4 tūkst. leidimų dirbti Lietuvoje – 6,9 proc. daugiau nei 2013 metais. Daugiausiai leidimų suteikta Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams – atitinkamai 3,2 tūkst. ir 1,5 tūkstančio. 2014 metais Lietuvoje gyveno beveik 40 tūkst. užsieniečių – 12,7 proc. daugiau nei 2013-aisiais. Leidimai dirbti išduoti 39-ių valstybių piliečiams.

Imigrantų kiekiai iš Ukrainos tik didės. Kol kas tai dar nesukelia konfliktų, gal dėl panašios kultūros ir fiziologijos, o gal imigrantų koncentracija dar nėra didelė, jie neapšilo čia kojų ir nekelia politinių ar socialinių reikalavimų. Laikas tik parodys kaip čia bus. Bet jei gali atvykti kitos tautos nariai, tai kodėl negalės ir kitos rasės? „Ledlaužio“ rolę jau yra pasirinkęs liberalų sąjūdis, kuris teigia, jog mums nekils problemų priimti net ir visų 700 imigrantų kiekį. Esmė yra solidarume su Europa ir tam gaunamų lėšų kiekyje (dabar yra numatyta 6000 eurų vienam asmeniui per du metus. Taigi, 250 Eu į mėnesį). Kadangi realiai visas mūsų politinis elitas gyvena pagal liberalią paradigmą, tai galime suprasti, jog ir kitų partijų atstovų pusėse vyrauja panašus požiūris. Atmetus norą pasirodyti populiariais visuomenėje, jie sutiks su bet kuo, jei tik bus labiau paspausti. O spaudžiami tikrai bus ir stipriai. Ką daryti?

reklama

Pirmiausia reikia suprasti kodėl tie žmonės veržiasi į Europą. Tam yra dvi labai svarbios priežastys.

1. Politinės.

Po didžiųjų valstybių geopolitinių strategijų jau ne viena valstybė virto griuvėsių krūva, kur kaunasi mažiausiai kelios skirtingos grupuotės, o vietos gyventojams belieka prisitaikyti arba bėgti. Libija, kuri po 2011 metų perversmo praktiškai žlugo kaip valstybė. Sirija, kurioje pilietinis (geopolitinis?) karas trunka jau ketverius metus. Irakas, Sudanas, Palestina, o dar ir Islamo valstybės faktorius. Prie žlugusios valstybės – Somalio – sparčiai jungiasi ir Jemenas, kuriame vyksta pilietinis karas taip pat su stipriu geopolitiniu prieskoniu. Šios valstybės turi milijonus gyventojų, kurie dažnai nusėda sausakimšose pabėgėlių stovyklose kaimyninėse šalyse, o atkakliausi traukia tolyn.

2. Ekonominės ir demografinės. Pasaulėžiūrinės.

Pabėgėlių tėvynės yra gan specifinio pobūdžio. Praktiškai tai islamiškos kultūros šalys, kurios turi visai kitokį pasaulėžiūros supratimą. Pas juos labai stiprus tradicionalistinis mąstymas, kuris automatiškai oponuoja su dabartine liberalistine paradigma Europoje. Gausios šeimos, religingumas, tradicijų laikymasis, kolektyvinis mąstymas. Iš kitos pusės, jų gyventojai nori gyventi lygiai taip pat, kaip mato gyvenančius Vakarų pasaulio gyventojus, tik bėda, jog yra nerealu pasiekti lygiai tokį patį pragyvenimo lygį visiems. Tiesiog neužteks ribotų pasaulio išteklių.

Kokios išvados? Imigrantų judėjimas tęsis ir greičiausiai tik spartės, kol tęsis chaosas islamiškame pasaulyje. Jį kelia geopolitinės priežastys bei kapitalizmo procesas. Jo sustabdyti neįmanoma, nebent statytum sienas su ginkluota sargyba, bet ES teritorijoje mažai kas drįs taip elgtis (Vengrija ir Bulgarija tapo išimtimis). Likusios ES šalys turės paklusti. Galutiniame etape kis Europos valstybių etninė ir rasinė sudėtis, kas prives šias šalis prie chaoso, t. y. prisidės prie kitų jas į krizes vedančių priežasčių (ekonominių ir geopolitinių).

Paprastos priemonės nebepadės, gelbėti galės tik revoliucinės permainos.