Galimai ateina laikas, kai reikia įvardinti bendrą priešą

Tvirtinu, jog didžioji mūsų dauguma nenori karo. Ir juolab branduolinio karo su Rusija. Taip kad susimąstykime apie antirusišką propagandą – ne tik apie jos platintojų žodžius, bet ir apie jų poelgius. Apie deputato nuo TOP 09 partijos žodžius apie tai, kad atominis karas su Rusija būtų karas už laisvę. Apie JAV prezidento žodžius apie tai, jog JAV turi turėti pačią stipriausią kariuomenę, kad reikalui esant galima būtų išsukioti rankas šalims, kurios nenorės daryti to, ko nori ir kuo suinteresuotos JAV.

Pagalvokime apie prezidento Putino žodžius, pakartotus ne kartą, apie tai, jog Rusijai pakanka savų problemų ir jai nėra reikalo kištis į kitų šalių problemas. Susimąstykime apie JAV įsikišimo į kitų šalių problemas atvejus, kurie buvo lydimi humanitarinių bombardavimų, ir sulyginkime tokių atvejų skaičių su Rusijos įsikišimo precedentais. Pripažinkime Krymo gyventojų teisę patiems spręsti referendume, kaip ir kieno ginamiems jiems geriau gyventi. Galų gale, Kosovo atveju buvo kur kas daugiau ginčytinų klausimų.

Pažiūrėjus į išsukiotas Ukrainos rankas galima suprasti, ką reiškia šie žodžiai apie rankų išsukiojimą. 5 milijardų dolerių investicijos į „Maidaną“ su jo neįmanomais pirmaisiais įvykiais, su jo kaip pučo pratęsimu, nuvertus demokratiškai išrinktą vyriausybę, su toliau sekusiu pilietiniu karu, prievarta prieš savo rusų tautybės piliečius, gyvenančius Ukrainoje, smurtu, palaikomu ir vykdomu pučistų vyriausybės. Tas rankų sukiojimas taip pat reiškia pakantumą dabartiniams ukrainiečių fašistams ir jų palaikymą iš ES, paklusnaus JAV vasalo pusės. Pridėkime prie to padiktuotas iš JAV sankcijas, darančias didžiausią žalą ne pačioms JAV, o, pirmoje eilėje paklusniai tas sankcijas pritaikančiai Europos Sąjungai.

reklama

Susimąstykime ne tik apie priešišką, karingą retoriką, nukreiptą prieš Rusiją, kuri realiai mums niekuo nekenkia, tačiau ir apie priešiškus veiksmus nukreiptus prieš šią šalį. Apie naujos redakcijos gynybos įstatymą, kuris verčia mūsų vaikus dalyvauti kare svetimoje teritorijoje. Pabandykime sulyginti karinių bazių skaičių išdėstytų visame pasaulyje ir priklausančių JAV bei Rusijai. Visa tai akivaizdžiai bei suprantamai paaiškina JAV ir Rusijos agresyvumo laipsnį. Kam įdomu – galite sulyginti agresyvių operacijų užsienyje skaičių, kurias įvykdė JAV ir Rusija. Prie viso to reikėtų turėti omenyje ir šalių atstumus viena nuo kitos, kur buvo vykdomos minimos operacijos, o taip pat pavojaus tikimybę pačiai šaliai-agresorei.

Su šiais samprotavimais glaudžiai susijusi ir ta grėsmė, kurią kai kurioms šalims kelia gigantiška pabėgėlių banga. Imigracija, iššaukta plėšimų ir pilno chaoso, įsigalėjusio dėl JAV veiksmų, jų įsikišimo į kitų reikalus, sugriautų dėl JAV veiklos šalių. Negalima pamiršti ir apie tai, jog JAV padėjo didelę dalį pastangų į Islamo Valstybės atsiradimą, kas, mano didžiai nuostabai, labai nuosekliai buvo aprašyta TV kanale Nova.

Dauguma iš mūsų, tiksliai ir jokiomis sąlygomis nenori kovos už „visų laisvę“ kažkokio karo formoje – ‘nota bene’ atominio karo su Rusija. Todėl pirmuoju žingsniu ar bandymu išsaugoti taiką gali tapti ryžtingas atsisakymas nuo naujos gynybos įstatymo redakcijos, o taip pat suvokimas, kad mūsų bendru priešu yra trokštančios karo šalys, kurių priešakyje neabejotinai stovi JAV. O ne Rusija.

novarepublika.cz