Nusikaltėlius atsiimame, vaikus atiduodame

Va­ka­rų Lie­tu­vos tė­vų fo­ru­mo va­do­vė Kris­ti­na Pa­uli­kė - vie­na ak­ty­viau­sių Nor­ve­gi­jos vai­ko ge­ro­vės tar­ny­bos „Bar­ne­ver­net“ kri­ti­kių. Šis tė­vų su­si­vie­ni­ji­mas ne­se­niai su­ren­gė pro­tes­tą prie Nor­ve­gi­jos am­ba­sa­dos Vil­niu­je - bu­vo rei­ka­lau­ja­ma grą­žin­ti to­je ša­ly­je iš tė­vų ati­mtus ma­žuo­sius Lie­tu­vos pi­lie­čius į tė­vy­nę. K. Pa­uli­kė tei­gia, kad Lie­tu­vos val­džia pa­lie­ka juos li­ki­mo va­liai.

Kristina Paulikė

- Ko­dėl jus taip jau­di­na lie­tu­vių bė­dos Nor­ve­gi­jo­je, kai pa­čio­je Lie­tu­vo­je šei­mos ir vai­ko prob­le­mų - nors ve­ži­mu vežk?

- Mū­sų šei­mo­je - sep­ty­ni vai­kai. Juos au­gin­da­ma su­vo­kiau, kad nė­ra nie­ko skaus­min­ges­nio, kaip tė­vams ir vai­kams pra­ras­ti vie­niems ki­tus. Gal to­dėl ma­no iš­si­la­vi­ni­mas ir veik­la su­si­ję su švie­ti­mu, ug­dy­mu bei šei­mos po­li­ti­ka. Su bend­ra­min­čiais įstei­gė­me Va­ka­rų Lie­tu­vos tė­vų fo­ru­mą ir ėmė­me ra­gin­ti tė­vus, šei­mas, kad jie la­biau įsi­trauk­tų į šei­mos po­li­ti­kos pro­ce­sus, ug­dy­tų sa­vo ir vai­kų pi­lie­tiš­ką dva­sią.

Si­tua­ci­ją dėl mū­sų ša­lies pi­lie­čių prob­le­mų Nor­ve­gi­jo­je ste­bi­me jau tre­ti me­tai. Ana­li­zuo­ja­me su „Bar­ne­ver­net“ su­si­dū­ru­sių šei­mų li­ki­mus, skai­to­me žmo­gaus tei­sių eks­per­tų ko­men­ta­rus, nag­ri­nė­ja­me moks­li­nius ty­ri­mus. Ge­gu­žės 30 die­ną, ne­ap­si­ken­tę Nor­ve­gi­jos vai­ko tei­sių tar­ny­bų sa­vi­va­lės, su­si­vie­ni­jo­me su 15 Eu­ro­pos ša­lių ir su­ren­gė­me pro­tes­to ak­ci­jas, ku­rio­mis no­rė­jo­me at­kreip­ti vi­suo­me­nės bei po­li­ti­kų dė­me­sį į žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus Nor­ve­gi­jo­je. Ne­sa­ko­me, kad vi­sa nor­ve­gų sis­te­ma yra blo­ga, tik no­ri­me par­agin­ti at­sa­kin­gas ins­ti­tu­ci­jas dau­giau dė­me­sio skir­ti pa­žei­di­mams, ku­rių aps­tu kai ku­rio­se ko­mu­no­se.

- Kai kas ar­gu­men­tuo­ja, kad lie­tu­viai į Nor­ve­gi­ją vyks­ta sa­vo no­ru, to­dėl pa­tys yra at­sa­kin­gi už pa­sek­mes. Jie taip pat tu­rė­tų iš anks­to pa­si­do­mė­ti sve­ti­mos ša­lies tvar­ka ir įsta­ty­mais.

- Ne­ga­li­me žmo­nių smerk­ti, kad jie iš­va­žiuo­ja, ta­čiau jie tu­ri ži­no­ti, kur va­žiuo­ja ir kas jų ten lau­kia. Vis dėl­to tai ne­at­lei­džia mū­sų val­džios ins­ti­tu­ci­jų nuo at­sa­ko­my­bės rū­pin­tis sa­vo pi­lie­čiais, kad ir kur jie bū­tų. Ne­ri­mą ke­lia tai, kad į Nor­ve­gi­ją iš­vy­ku­sios emig­ran­tų šei­mos ne­gau­na rei­kia­mos pa­gal­bos iš at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų, o mū­sų ma­žie­ji pi­lie­čiai nu­sa­vi­na­mi be ga­li­my­bės su­grįž­ti į gim­ti­nę.

reklama

Jung­ti­nių Tau­tų (JT) vai­ko tei­sių kon­ven­ci­ja, ku­rią yra ra­ti­fi­ka­vu­si ir Nor­ve­gi­ja, ypa­tin­gą dė­me­sį ski­ria vai­ko ta­pa­ty­bės iš­sau­go­ji­mui. 8 ir 9 straips­niai įpa­rei­go­ja vals­ty­bes gerb­ti vai­ko tei­sę iš­lai­ky­ti sa­vo ta­pa­ty­bę, įskai­tant pi­lie­ty­bę, var­dą ir šei­mos ry­šius. Jei iš vai­ko ne­tei­sė­tai ati­ma­ma da­lis ar vi­si jo ta­pa­ty­bės ele­men­tai, vals­ty­bės tu­ri su­teik­ti jam par­amą ir ap­sau­gą, rei­ka­lin­gą jo ta­pa­ty­bei kuo sku­biau at­kur­ti.

Kon­ven­ci­jo­je drau­džia­ma dis­kri­mi­na­ci­ja, nu­ma­to­ma vai­ko tei­sė į kul­tū­rą, re­li­gi­ją ir kal­bą, nu­ro­do­ma, kad vai­kų, ne­te­ku­sių ga­li­my­bės gy­ven­ti sa­vo šei­mo­je, jei tik įma­no­ma, auk­lė­ji­mas tu­rė­tų bū­ti tę­sia­mas, ypač at­siž­vel­giant į et­ni­nius, kul­tū­ri­nius ir kal­bi­nius jų kil­mės as­pek­tus. Ki­taip ta­riant, jei vai­kas ati­ma­mas iš tė­vų, pir­miau­sia tu­ri bū­ti svars­to­mas jo ati­da­vi­mas gi­mi­nai­čiams, tau­tie­čiams ir tik ga­liau­siai - pa­tiems nor­ve­gams, ku­rie daž­niau­siai at­si­sa­ko mo­ky­ti vai­kus net jų gim­to­sios kal­bos.

By­los ro­do, kad „Bar­ne­ver­net“ be­veik vi­sais at­ve­jais pa­žei­džia kon­ven­ci­jos 8 ir 9 straips­nius, o tų pa­žei­di­mų nie­kas ne­kon­tro­liuo­ja ir ne­fik­suo­ja. Apie tai ne pir­mus me­tus kal­ba gar­sūs Nor­ve­gi­jos tei­si­nin­kai, JT Vai­ko tei­sių ko­mi­te­tas, o ką jau šne­kė­ti apie Nor­ve­gi­jos pra­lai­mė­tas by­las Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me.

- Lie­tu­vos val­di­nin­kai aiš­ki­na, kad su­sig­rą­žin­ti ma­žuo­sius pi­lie­čius nė­ra kaip: trūks­ta tarp­vals­ty­bi­nio tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo, be to, Nor­ve­gi­ja ne­rea­guo­ja net į ofi­cia­lius laiš­kus. Kar­tu iš at­sa­kin­gų as­me­nų gir­dė­ti tei­gi­nių, jog nor­ve­giš­ka vai­ko tei­sių ap­sau­ga yra pa­vyz­dys Lie­tu­vai.

- Nor­ve­gi­ja nė­ra ra­ti­fi­ka­vu­si 1996 me­tų Ha­gos kon­ven­ci­jos ir su nie­kuo ne­su­da­ro dvi­ša­lių su­tar­čių, ku­rios reg­la­men­tuo­tų vai­kų grą­ži­ni­mą į kil­mės ša­lį. Kiek ži­no­ma, ru­de­nį Nor­ve­gi­ja ke­ti­na nag­ri­nė­ti šios kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mo klau­si­mą, ta­čiau pro­ce­sas ga­li už­truk­ti. Tai­gi šiuo me­tu tar­si nė­ra tei­si­nio me­cha­niz­mo Nor­ve­gi­jos ati­mtiems vai­kams at­gau­ti. Vil­ties bū­tų, jei val­džios ins­ti­tu­ci­jos im­tų­si dvi­ša­lio dia­lo­go.

Ne­ri­mą mums ke­lia tai, kad Lie­tu­vos vai­ko tei­sių ins­ti­tu­ci­jos Nor­ve­gi­jos sis­te­mą lai­ko pa­vyz­džiu ir net sie­kia ją pe­rim­ti. Ke­lia­me klau­si­mą, ko­dėl vai­ko tei­sių pa­žei­di­mais gar­sė­jan­ti ša­lis mums tu­ri bū­ti pa­vyz­dys?

Jei vals­ty­bės pri­ori­te­tas yra emig­ran­tų su­grą­ži­ni­mas, ko­dėl už­sie­ny­je esan­čių ma­žų­jų mū­sų pi­lie­čių su­sig­rą­ži­ni­mas nė­ra vals­ty­bės pri­ori­te­tas? Kaip par­ody­si­me sa­vo žmo­nėms, kad jie rei­ka­lin­gi Lie­tu­vai?

- Kaip ma­no­te, ko­dėl Lie­tu­vos val­džios reak­ci­ja to­kia van­gi ir ko­dėl dėl pra­ras­tų vaikų lie­tu­viai pa­tys ap­kal­ti­na­mi kaip smur­tau­jan­tys ir ne­mo­kan­tys auk­lė­ti sa­vo at­ža­lų?

- Ko­dėl Lie­tu­vos val­džia ne­sii­ma jo­kių prie­mo­nių, ga­li­ma tik nu­ma­ny­ti. Lie­tu­vius ap­kal­tin­ti smur­tu yra pa­pras­čiau, nes taip nu­si­me­ta­ma vi­sa at­sa­ko­my­bė, kad ne­rei­kė­tų už­si­krau­ti pa­pil­do­mos rū­pes­čių naš­tos, ypač jei tai su­si­ję su ša­li­mis, ku­rios yra la­bai nau­din­gos Lie­tu­vai. Po­li­ti­kai šnabž­da, kad ne­ga­li­ma pyk­tis su stra­te­gi­niu par­tne­riu. O aš at­sa­kau: jei ma­no par­tne­ris da­ro klai­das, ir aš ne­ga­liu jam duo­ti pa­sta­bos, tai ne­sa­me jo­kie par­tne­riai, nes ša­lių par­tne­rys­tė yra grin­džia­ma ly­gia­tei­siš­ku­mo, ge­ra­no­riš­ku­mo ir pa­gar­bos tei­sė­tiems in­te­re­sams pri­nci­pais.

Tai, jog Lie­tu­vos val­džia ne­si­rū­pi­na sa­vo ša­lies pi­lie­čiais ir lei­džia ga­lin­ges­nėms ir tur­tin­ges­nėms ša­lims su mu­mis da­ry­ti ką no­ri, ro­do, kad mes esa­me silp­na ša­lis, mus tar­si kan­ki­na ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mo komp­lek­sas. Jei pa­tys sa­vęs ne­gerb­si­me, tai ir mū­sų ne­gerbs. Prieš ku­rį lai­ką sku­biai, be jo­kių dis­ku­si­jų su Nor­ve­gi­ja bu­vo pa­si­ra­šy­tas su­si­ta­ri­mas dėl ka­li­nių, Lie­tu­vos pi­lie­čių, per­da­vi­mo. Tai­gi nu­si­kal­tė­lius at­sii­ma­me, o sa­vo vai­kus pa­lie­ka­me Nor­ve­gi­jai...

- Kaip ver­ti­na­te kai ku­rių mū­sų ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų pa­gy­ras „Bar­ne­ver­net“ veiks­mams, jų pa­si­ra­šy­tą vie­šą tos sis­te­mos pa­lai­ky­mą ir net džiaugs­mą TV ete­ry­je, kad iš lie­tu­vių tė­vų ati­mti vai­kai užaug­sian­tys lai­min­gi pas nor­ve­gus glo­bė­jus?

reklama

- Ana­li­za­vau, ko­kios or­ga­ni­za­ci­jos ir as­me­nys liaup­si­na Nor­ve­gi­jos vai­ko tei­sių sis­te­mą. Keis­ta, ta­čiau at­lik­ti moks­li­niai ty­ri­mai, įro­dę "Bar­ne­ver­net" sis­te­mos ža­lą vai­kų psi­chi­kai, JT Vai­ko tei­sių ko­mi­te­to kri­ti­ka, pra­lai­mė­tos by­los Stras­bū­ro teis­me šios sis­te­mos ger­bė­jų ne­įti­ki­no. Be to, pa­ste­bė­jau la­bai įdo­mią ten­den­ci­ją: ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios gau­na fi­nan­sa­vi­mą iš nor­ve­giš­kų fon­dų, bu­ria­si į kaž­ko­kias koa­li­ci­jas ir ban­do vi­suo­me­nei įro­dy­ti, kad Lie­tu­vo­je kles­ti bai­sus smur­tas prieš vai­kus, to­dėl pri­va­lu pe­rim­ti nor­ve­giš­ką vai­ko tei­sių ap­sau­gą.

Tos pa­čios or­ga­ni­za­ci­jos vi­siš­kai ne­ak­cen­tuo­ja, jog bū­ti­na dirb­ti su šei­mo­mis, švies­ti tė­vus, kad jie tap­tų są­mo­nin­ges­ni, po­zi­ty­ves­ni - vi­sas dė­me­sys ski­ria­mas glo­bos pert­var­kai, glo­bė­jų ruo­ši­mui ir t. t. Tos pa­čios or­ga­ni­za­ci­jos sie­kia da­ly­vau­ti dar­bo gru­pė­se, ren­gian­čio­se įsta­ty­mus, su­si­ju­sius su vai­ko tei­sė­mis, šei­mos po­li­ti­ka, ir štai gau­na­me nor­ve­giš­kus įsta­ty­mų, prog­ra­mų, stra­te­gi­jų ana­lo­gus. Ma­no ma­ny­mu, jos tu­ri "at­šū­kau­ti" už gau­na­mus pi­ni­gus, to­dėl ob­jek­ty­vu­mo iš tų žmo­nių ti­kė­tis su­nku. Be to, man ky­la klau­si­mas, ar per dos­niai fi­nan­suo­ja­mas ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas vie­na vals­ty­bė ga­li da­ry­ti įta­ką ki­tos vals­ty­bės įsta­ty­mų lei­dy­bai? Lyg ir su­ve­re­ni vals­ty­bė esa­me. Man tai pa­na­šu į tam ti­krą lo­biz­mo for­mą.

- Tvir­ti­na­ma, jog Lie­tu­vo­je iš tė­vų pa­ima­ma ge­ro­kai dau­giau vai­kų nei Nor­ve­gi­jo­je. Tai­gi ne­aiš­ku, ko lie­tu­viai taip pik­ti­na­si, ver­čiau pir­ma su­sit­var­ky­tų sa­vo dar­že. Taip pat nuo­lat gir­di­me, kad Nor­ve­gi­jos vai­kai au­ga lai­min­giau­si pa­sau­ly­je.

- Ne­be­ga­li­me ma­ty­ti ofi­cia­lios, tiks­lios Nor­ve­gi­jo­je nuo 2012 me­tų pa­im­tų vai­kų sta­tis­ti­kos. Yra tik keis­tos skai­čių ma­ni­pu­lia­ci­jos. Dar šių me­tų va­sa­rį lie­tu­viš­kuo­se so­cia­li­niuo­se tink­luo­se iš­po­pu­lia­rė­jo len­te­lė, vaiz­duo­jan­ti ne­va vos šim­tus sie­kian­tį Nor­ve­gi­jo­je iš tė­vų ati­ma­mų vai­kų skai­čių. Pa­grin­di­nę klai­dą jo­je lė­mė tik nuo­la­ti­nės glo­bos skai­čia­vi­mas, nes ab­so­liu­ti dau­gu­ma at­ve­jų Nor­ve­gi­jo­je yra for­ma­liai lai­ko­mi lai­ki­ną­ją glo­ba. Ga­li­me nu­ma­ny­ti, kad Nor­ve­gi­ja, pa­inio­da­ma lai­ki­no­sios ir nuo­la­ti­nės glo­bos skai­čius, ban­do nu­slėp­ti ti­krą­jį ati­ma­mų vai­kų mas­tą.

Pri­ta­riu tam, kad vi­sa­da tu­ri­me rū­pin­tis pir­miau­sia sa­vo dar­žu, bet ar­gi mū­sų pi­lie­čiai už­sie­ny­je nė­ra mū­sų dar­žas? Juk Kons­ti­tu­ci­jos 13 straips­nis nu­ro­do, kad Lie­tu­vos vals­ty­bė glo­bo­ja sa­vo pi­lie­čius už­sie­ny­je.

Kal­bė­da­ma apie lai­min­gus Nor­ve­gi­jos vai­kus už­duo­siu vie­ną klau­si­mą: ar bū­da­mi vai­kais no­rė­jo­te ne­tu­rė­ti jo­kių par­ei­gų, tik kad bū­tų ten­ki­na­mi vi­si jū­sų no­rai, per­ka­ma vis­kas, ko jūs tik už­si­no­ri­te, ir t. t.? Aš ti­krai bū­čiau jau­tu­sis pa­čiu lai­min­giau­siu vai­ku. Tik kaip ne­pa­rei­gin­gi ir ne­at­sa­kin­gi vai­kai, tu­rin­tys vien tei­ses, ga­li užaug­ti par­ei­gin­gais tė­vais?

- Ne­se­niai vėl pa­sie­kė ži­nia, kad tė­vams ne­pa­vy­ko pa­grob­ti iš glo­bė­jų sa­vo vai­kų ir iš­vež­ti iš Nor­ve­gi­jos į Lie­tu­vą - jie bu­vo su­lai­ky­ti po­li­ci­jos, o du ma­ža­me­čiai bro­liu­kai pa­slėp­ti ne­ži­nia kur. Šis fak­tas ne­su­lau­kė di­des­nio at­gar­sio nei mū­sų ži­niask­lai­do­je, nei val­džio­je. Ką tai ro­do?

- Jei pa­me­na­te, dar prieš ke­lis mė­ne­sius lie­tu­vių ir jų vai­kų bė­dos Nor­ve­gi­jo­je bu­vo įdo­mios tiek ži­niask­lai­dai, tiek po­li­ti­kams, o da­bar drą­sie­ji po­li­ti­kai vi­siš­kai nu­ti­lo. Pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis įvy­kiai, su­si­ję su šia te­ma, nu­švie­čia­mi vien­pu­siš­kai, kaž­ko­dėl vis daž­niau iš­klau­so­ma tik Nor­ve­gi­jos am­ba­sa­do­riaus po­zi­ci­ja, o į tos ša­lies vai­kų tei­sių sis­te­mos prob­le­mas links­ta­ma rea­guo­ti ko­ne ap­si­me­tant, kad jų nė­ra.

Man tai ke­lia di­de­lį ne­ri­mą, nes ga­liu įtar­ti, kad šią te­mą no­ri­ma mar­gi­na­li­zuo­ti ir nu­ma­rin­ti, pa­lie­kant už­sie­ny­je gy­ve­nan­čius Lie­tu­vos pi­lie­čius li­ki­mo va­liai. Nor­ve­gi­jos am­ba­sa­da Lie­tu­vo­je yra pa­sam­džiu­si ry­šių su vi­suo­me­ne kom­pa­ni­ją sa­vo ša­lies įvaiz­džiui ge­rin­ti. Su­pran­ta­ma, kad ži­niask­lai­da mie­liau spaus­dins tai, už ką su­mo­ka­ma.

- Ką siū­ly­tu­mė­te da­ry­ti, kai Nor­ve­gi­ja, re­gis, ne­ke­ti­na keis­ti sa­vo el­ge­sio ki­tų vals­ty­bių pi­lie­čių at­žvil­giu?

- Ne­si­ruo­šia­me Nor­ve­gi­jos pe­rauk­lė­ti, ta­čiau kar­tu su ki­to­mis ša­li­mis ga­li­me bent jau par­agin­ti ją kuo sku­biau ra­ti­fi­kuo­ti 1996 me­tų Ha­gos kon­ven­ci­ją ir at­kreip­ti dė­me­sį į JT vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos pa­žei­di­mus, ku­rie yra aki­vaiz­dūs.

Lie­tu­viams siū­lau la­bai ge­rai pa­gal­vo­ti, ar ver­ta emig­ra­ci­jai rink­tis Nor­ve­gi­ją. Ne­bent ke­ti­na­ma vyk­ti be vai­kų. O ten su at­ža­lo­mis te­be­san­tiems tau­tie­čiams pa­tar­čiau jei ne kuo sku­biau grįž­ti į Lie­tu­vą, tai bent jau per­si­kel­ti į šei­mai sau­ges­nę ša­lį.