Į duris beldžiasi šiitų Arabistanas

Išvarytas Jemeno prezidentas Abu Mansuras Hadis dabar sėdintis Er-Riade netikėtai pareiškė norą derėtis su savo priešininkais. Pabėgęs į Saudo Arabiją Abu Mansuras Hadis sutiko derėtis su sukilėliais husitais nors visai neseniai gegužės 28 jis atsisakė dalyvauti tarptautinėje konferencijoje dėl taikos Jemene turėjusioje vykti Ženevoje, nes sukilėlių nenorėjo net matyti. Formaliai prezidentas ir anksčiau neatsisakė derėtis, tačiau jis iš sukilėlių sąjungininko „Visaliaudinio Kongreso“ vadovo Ali Abdalos Salecho reikalavo įvykdyti neįmanomas sąlygas, t.y. atsisakyti ginkluotos kovos ir pasitraukti iš užimtų teritorijų.

Atrodo galų gale atėjo į protą. Bet iš tikrųjų reikalai yra visiškai kitokie. Saudo Arabijos Karalystei (SAK) prireikė kuo greičiau sudaryti taiką su Jemenu. Taikos reikia, kad galėtų kariuomenę permesti iš karalystės pietų į Rytų provinciją, kur prasidėjo vietinių šiitų sukilimas. Tai dar ne viskas; šiitų sukilėliai iš „Laisvės ir Teisingumo Koalicijos“ šiomis dienomis paskelbė „Haso ir El-Katifo“ respubliką ir ją priešpastatė „Vahabitų-salafitų ir Sauditų karalystei“. Jau paskelbtas projektas virš visos Arabijos iškelti „Achl al-Beito vėliavą“ (t.y. pranašo namų vėliavą. Šiitai pranašo šeima laiko tik jo dukrą Fatimą, jos sūnus Alį, Hasaną, Huseiną ir jų ainius). Naujai skelbiamoje valstybėje Sauditams vietos nėra, o į ją įeis ne tik SAK Rytų provincija, bet ir Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Omanas ir pietrytinė SAK dalis.

SAK pralaimi karą

Jemeno užpuolimas, taip pat kaip ir kišimasis į Sirijos ir Irako vidaus reikalus labai susilpnino Karalystę. Sutelkęs 30 tūkstančių kariuomenę Jemeno pasienyje Er-Riadas apnuogino visas kitas kryptis. Net sutelkę kariuomenę Karalystės vadai neišdrįso įžengti į Jemeno teritoriją. Bijo pralaimėti. O dabar ir kariuomenės atitraukti negalima, nes Jemeno husitai, nukentėję nuo bombardavimų, perėjo į puolimą, įsiveržė į SAK teritoriją Džezjano ir Nadžrano provincijose. Husitai sutriuškino daug pasienio kontrolės postų, žuvo dešimtys karių, o gyventojai bėga į karalystės gilumą ir Er-Riadą. Minėtose provincijose gyvena šiitai, o pačios provincijos seniau priklausė Jemenui. Kai kuriose vietose husitai į karalystės gilumą jau įsiveržė 30-40 kilometrų. Husitai iškėlė „saudiečių okupuotos Jemeno teritorijos“ išlaisvinimo lozungą. Taip pat jau plinta kalbos apie Asiro ir Nadžrano išvadavimą. Šiose SAK provincijose gyvena jemeniečių gentys — 2-2,5 milijono šiitų ir apie milijoną izmailitų. O kai kurie husitai reikalauja daugiau — Zeiditų Imamato laikais Jemenui priklausė Meka ir Medina. Ir tuo pat metu vykstant karui pietvakariuose su Jemenu prasidėjo šiitų maištas Rytų provincijoje.

SAK šiitams trūko kantrybė

Neseniai pasikeitus valdžiai karalystėje ir stipriai sumažėjus naftos kainai Saudijoje ir be Jemeno karo susiklostė slegianti padėtis, o čia nei iš šio nei iš to Rytų provincijoje įvyko du dideli teroristų išpuoliai, kuriuos prieš šiitus neva surengė „Islamo Kalifatas“. Atsakomybę už sprogdinimus prisiėmė vietinė „Islamo Kalifato“ (IK) organizacija, o ne Irako IK filialas. Nuo Irako IK saudiečiai jau anksčiau atsitvėrė siena. Gegužės 22 Al-Kudeich miestelio (Netoli El-Katifo) šiitų mečetėje įvyko sprogimas. Sprogdintojas SAK pilietis mirtininkas. Valdžia oficialiai paskelbė, kad žuvo 21 ir sužeista 97 žmonės. Tarp žuvusiųjų šešiametis berniukas.

reklama

O gegužės 29 Damamo miesto šiitų mečetėje įvyko kitas sprogimas. Trys žuvo ir daug sužeistų. Šie miestai yra Rytų provincijoje, kurioje gyvena šiitai. Po sprogimų prasidėjo šiitų sukilimas prieš Sauditų dinastiją. Į miestų gatves išėjo žmonės su transparantais skelbiančiais „El-Katifo ir El-Hasos“ respubliką. Po Al-Kudeicho mečetės susprogdinimo demonstrantai perkasė kelią vedantį į Damamą ir prie perkaso iškėlė vėliavą su imamų Hasano ir Huseino paveikslais. Hasanas ir Huseinas paskutinio tikrojo kalifo Alio sūnūs žuvę kankinių mirtimi, nes juos nužudė sunitai (taip įvykius aiškina šiitai). Atsakomybę už sprogdinimus prisiėmė „Nedždo Vilajatas“ — vietinė „Islamo Kalifato“ atšaka. Priedo kalifato šalininkai padarė pareiškimą, kuriuo ragina įvykdyti Mahometo priesaką ir išvalyti žemę nuo „rafiditų-daugdievystės“ (taip SAK viešpataujantys vahabitai-salafitai vadina šiitus).

Ir dar labai svarbu, kad kalifato šalininkai pareikalavo dviejų šventųjų miestų (Mekos ir Medinos) žemę išvalyti nuo netikėlių tironų „Aal Saliul“, t.y. nuskambėjo šūkis sukilti prieš Sauditų dinastiją, kurią kalifatiečiai taip vadina pagal pranašo Mahometo priešininko ir varžovo dėl valdžios motinos vardą Aal Saliul. Tasai Mahometo priešininkas Aal Saliul sūnus veidmainingai įstojo į islamo bendruomenę, bet slapta rėmė Medinos žydus. (Islamo kultūros enciklopedijoje rašoma, kad Mediną užpuolus priešams žydai stovėję sargyboje naktį atvėrė miesto vartus užpuolikams, bet islamo bendruomenė apsigynė. Nuo to laiko Mahometas išvadino žydus išdavikais ir veidmainiais ir juos išvijo iš savo valdų. P.V. pastaba). „Tie, kurie pridengia jų veiksmus“ — taip pavadinti vahabitų-salafitų dvasininkai remiantys Saudiečių dinastiją — irgi yra „Aal Saliul“. O toks kalifato šalininkų šūkis tai ne kas kita kaip „arabų pavasario“ lozungas, t.y. IK reikalauja nuversti karalių.

Keista, bet į kvietimą atsiliepė Karalystėje gyvenantys šiitai, kuriuos imtis veiksmų privertė teroro išpuoliai. Šiitai išpuolius įvertino kaip vahabitų-salafitų religinės propagandos įgyvendinimo veiksmus. Per visą SAK istoriją vahabitų-salafitų dvasininkai ir Sauditų dinastija varė propagandą prieš šiitus ir kitas islamo krytis ir reikalavo juos išnaikinti. Ir šiitai protestuoja ne prieš nuosekliai vahabitų-salafitų dvasininkų politinį projektą vykdantį „Islamo Kalifatą“, kurį dešimtmečiais kūrė dvasininkai remiami Sauditų dinastijos, o prieš pačią Sauditų dinastiją.

Tuo pačiu šiitai atskyrė savo gyvenamas teritorijas nuo kitų kur gyvena sunitai. Negana to yra neginčijami oficialiai patvirtinti įrodymai, kad tarp SAK šiitų ir IK vyksta slapti susitikimai, kuriuose jie derasi dėl įtakos zonų pasidalijimo. Yra ir kita versija — Karalystės žvalgyba susekusi slaptas derybas pati susprogdino šiitų mečetes, o kaltę verčia „Islamo Kalifatui“, kad būtų sutrukdytas šiitų ir IK bendravimas ir jie nepasidalintų Karalystės teritorijos ir gaunamo iš naftos pelno.

Atsidūręs tokioje padėtyje Er-Riadas privalo kuo greičiau imtis veiksmų. Vienas dalykas kurstyti karą Sirijoje, Irake ir Jemene, o kariauti savo žemėje visai kas kita — rytuose šiitų sukilėliai pietuose husitai ir negana to Karalystės žemėje savo veiklą suaktyvino IK. Tam reikia kariuomenę kuo greičiau perkelti nuo Jemeno pasienio į Rytų provinciją, nes ten išgaunama didžioji dalis naftos.

Kas įvykdė teroro išpuolius?

Saudiečių kriminalistai ir tardytojai tvirtina, kad medžiagos savadarbiui sprogstamam užtaisui (SSU) gaminti buvo įvežtos iš užsienio. Pirmiausia jie kaltina Iraną (Rytų provincija yra prie Persų įlankos, už kurios Iranas) ir Jemeną, nors tai išlaužta iš piršto. Iranas neužsiima terorizmu, o Jemenas per daug toli. Gal būt pačių saudiečių specialiosios tarnybos pasidarbavo? Vargu. Per daug pavojinga — gali įvykti informacijos nutekėjimas…

Nežiūrint to, kad abiem atvejais už sprogdinimus atsakomybę prisiėmė ISIL, bet specialistai tuo abejoja. Visų pirma braižas visai kitoks negu ISIL teroristiniai veiksmai Sirijoje ir Irake. Ten ISIL naudoja SSU turinčius labai daug skeveldrų, kad kuo daugiau žmonių sužalotų. Be to ISIL visada vykdo ne vieną sprogdinimą, o visą seriją. Pirmuoju sprogdinimu sunaikina barjerus ir apsaugą, o kitais smogia mečetei ar kitai vietai kur daug žmonių. Tik vienas sprogimas būna labai retai.

Saudo Arabijoje buvo panaudoti fabrikinės gamybos sprogmenys, o kad sužeistų daugiau žmonių ant teroristo-mirtininko prie fabrikinių sprogmenų buvo pritvirtinti maišeliai su smulkiais metalo dirbiniais, kuriuos galima nusipirkti bet kuriame turguje. O antrame teroro akte maišelių su metaliniais daiktais nebuvo, kas leidžia daryti prielaidą, kad organizatoriai turėjo nedideles atsargas, o pirkti buvo labai rizikinga. Iš to seka loginė išvada, kad teroristai fabrikinės gamybos sprogmenis gauna iš užsienio, nes turėti savo dirbtuves per daug pavojinga.

Be to, diversijas naftos infrastruktūros objektuose „Islamo Kalifatas“ laiko prioritetinėmis lyginant su bandymais išprovokuoti Karalystės šiitų sukilimą. O mečečių sprogdinimai kaip tik turėjo tikslą sukelti sukilimą. Todėl labiausiai tikėtina, kad buvo panaudoti Karalystės pogrindininkai-vienišiai, kuriems suvadovavo spectarnybos iš užsienio. Savaime kyla klausimas — kam tai naudinga? Greičiausiai JAV ir Didžioji Britanijai, kurios jau sukūrė SAK suskaldymo planą, pagal kurį Karalystės vietoje bus įkurta eilė naujų valstybių atsižvelgiant į gentinį ir tikybinį susiskirstymą, o Sauditų dinastija bus sunaikinta.

reklama

Bet kuriuo atveju reikia atmesti visas versijas, pagal kurias teraktus vykdė IK, net nežiūrint, kad IK prisiima atsakomybę. Gerai žinoma, kad IK prisiima atsakomybę už visus teraktus ir sprogdinimus visur kur jie bebūtų. Toks yra jų propagandinio karo metodas. Tokiais pareiškimais jie siekia sukurti savo galybės įvaizdį ir įbauginti priešininkus. Pavyzdžiui, neseniai IK vadovai pareiškė, kad jie jau gali iš Pakistano nusipirkti atominę bombą, nes turi sukaupę milijardus dolerių. Tokie pareiškimai turi tikslą pademonstruoti savo galybę ir didelius piniginius išteklius — žodžiu Vakarų ir Arabų valstybių ekspertai labai abejoja IK pareiškimais apie šiitų mečečių sprogdinimus Saudo Arabijos Karalystėje.

Saudo Arabijos Karalystės subyrėjimo pasekmės.
Pasaulinės ir regioninės

Šiitų maištas SAK Rytų provincijoje politiškai naudingas pirmiausia Iranui, Jemeno husitams, Irakui, Sirijai, libaniečių „Hesbolai“ ir, kaip bebūtų keista, Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Er-Riado veiksmai, kuriais kursto šiitų ir sunitų priešiškumą ir kišasi į visų kaimynų vidaus reikalus, kelia jų žemėje maištus ir taip pat juos finansuoja ir tiekia ginklus, stipriai įkyrėjo visiems kaimynams ir draugams iš „Persų Įlankos Arabų Valstybių Bendradarbiavimo Tarybos“ (PĮAVBT). Vašingtonui irgi nusibodo Sauditų įžūlumas būti Artimųjų Rytų žandaru, nes nesusidorodami su šiuo vaidmeniu iki galo kelia Amerikai daug rūpesčių. Dėl nesugebėjimo susidoroti su prisiimtu žandaro vaidmeniu visą Artimųjų Rytų regioną, kuris pasauliui yra strategiškai svarbus energetikos resursų tiekėjas ir svarbiausių kelių kryžkelė, pavertė chaoso ir nestabilumo zona. Visur karai, teroras ir netikrumas. Esant tokiai padėčiai, daugelis Vakaruose pradėjo galvoti ar nebus geriau, jei „stabilizatoriaus“ vaidmuo bus perduotas kitai regiono galybei, pavyzdžiui, Iranui?

Kaip ten bebūtų, SAK vyriausybė jau nusprendė dalį kariuomenės skubiai perkelti į Rytų provinciją. Tokiu būdu susilpnės sienos su Jemenu apsauga, o husitai puola ir jau užėmė dalį įtvirtintų pasienio kontrolės postų ir ginklų sandėlių. Matosi, kad skatinama atidaryti „antrąjį frontą“, kurį pavykus padaryti įvyktų labai rimti pokyčiai užtikrinant saugų naftos tiekimą Europai ir Azijai. (Labai naudinga Amerikai. P.V. pastaba)

Karas Rytų provincijoje SAK elitui yra „košmaro sapnas“ ir teroro aktų organizatoriai tą puikiausiai supranta. Bet kuriuo atveju galima tvirtinti, kad teroro aktų organizatoriai savo tikslus pasiekė.

Visai gali būti, kad po kelių mėnesių ar daugiausiai 2-3 metų Arabijoje susikurs naujos valstybės. Juo labiau, kad jau paskelbtas žemėlapis su naujų valstybių sienomis. Pavyzdžiui, nauja Šiitų valstybė apims SAK Rytų provinciją, Didysis Jemenas su prijungtomis prie jo kaimyninėmis Karalystės provincijų teritorijomis su gyventojais šiitais, „Šiitistanas“ (apie pusė dabartinio Irako kur gyvena šiitai) na ir šitame fone super-galingas Iranas. Yra labai didelė tikimybė, kad visos šiitų valstybės gali susivienyti į vieną arabų šiitų valstybę su 50-čia milijonų gyventojų. Tuomet ši valstybė apimtų pietų Iraką, Siriją, dalį Libano, Kuveitą, SAK Rytų provinciją, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus, Bahreiną, Omaną, Jemeną, SAK Nadžrano ir Asiro provincijas ir šita jungtinė šiitų valstybė kartu su Iranu valdytų visus Artimųjų Rytų naftos ir dujų išteklius.

Vieningai Šiitų valstybei priklausytų visas vakarinis Persų įlankos krantas, o Iranui priklauso rytų krantas; žodžiu Persų įlanka taptų vidine „Šiitų jūra“. Taip pat šiitams priklausytų Arabijos jūros krantas ir dalis Raudonosios jūros. Šiitų valstybės sąjunga su Iranu pakeistų viso pasaulio geopolitinę tikrovę. Šiitų ir Irano sąjunga tiek ekonomiškai, tiek finansiškai taptų pasaulinio lygio galybe.

Tarp arabų Šiitistano ir Irano nėra prieštaravimų; visi arabai šiitai remia Homeinio revoliucines idėjas ir taip pat jų žemėje atsidurtų abi pagrindinės šiitų šventovės — Nedžefas ir Kerbela, kurios užtikrintų religinių jausmų ir aistrų patenkinimą. Šitas bendrumas gali paskatinti padaryti lygiateisę arabų ir iraniečių šiitų sąjungą, nes ir vieni ir kiti atmeta, kaip jie teigia, Vakarų sugadintą vahabitinį-salafitinį islamą, kuriam priklauso dalis sunitų.

Reikalai klostosi taip, kad gali būti sukurta stambi arabų šiitų valstybė. Pasaulis atsidūrė ant milžiniškų pokyčių slenksčio.

Pasaulis bus priverstas pripažinti naująją tikrovę. JAV ir Vakarai nesugebės sutrukdyti ir jėga neleisti įgyvendinti siekių, kaip darydavo anksčiau. Kinija viena pirmųjų pripažins naująją valstybę ir su ja vystys draugiškus lygiateisius santykius. Rusija irgi galės su ja palaikyti normalius santykius ir rusams vėl atsiras istorinė galimybė grįžti į arabų pasaulį (jau be JAV, Vakarų ir jiems pavaldžių politinių organizacijų ir blokų pasipriešinimo). Labai rimtai pasikeis jėgų išsidėstymas pasaulyje, išnyks PĮAVBT, visiškai kitokia pasidarys „Islamo Bendradarbiavimo Organizacija“ (angl. Organisation of Islamic Cooperation). Naujojo politinio junginio dvasiniu vadovu taps Teheranas. Ore sklando naujosios geopolitinės sąjungos, galingiausio centro dvasia — Rusija — Šiitų Arabistanas — Iranas.

***

Žinoma, kad kas nors gali pagalvoti, kad visa tai tik svajonės ir prognozės neparemtos veiksmais. Bet iš tikrųjų yra ne taip. Juk nesakoma kurią dieną ir valandą išnyks SAK (taip pat kaip niekas nesugebėjo atspėti sovietinės imperijos žlugimo dienos), taip pat niekas nesako kokios naujos valstybės susikurs ir kokios bus jų sienos. Čia atpasakotos kryptis kur krypsta reikalai Arabijoje ir aplink ją ir jų įgyvendinimo tikimybė yra gan didelė. Nesvarbu kur bus naujos sienos, bet aišku viena — pradėję kurstyti spalvotąsias revoliucijas, sunitų-šiitų priešpriešą, kaitindami nesveikas aistras prieš Iraną ir atvirai kištis į kaimynų vidaus reikalus SAK valdovai gavo visiškai logiškus padarinius. Dabar visa ši puokštė — šiitų-sunitų susipriešinimas, Islamo Kalifato teroras, spalvotosios revoliucijos grėsmė — bumerangu grįžo į Saudiečių Karalystę. Vyksta taip kaip sako patarlė: „Nekask duobės kitam, pats įkrisi“.

iran.ru