Popiežius Pranciškus ėmėsi aktyvios kovos prieš pedofilus ir netikrus pranašus

Popiežiui Pranciškui tenka sunkūs uždaviniai kovojant dėl tikėjimo grynumo.

Popiežius Pranciškus ėmėsi itin aktyvios krikščioniškos veiklos.

Pontifikas davė nurodymą sudaryti Vatikane specialų departamentą, kad būtų patraukti atsakomybėn pedofiliją dangstantys dvasininkai. Tai trečiadienį pranešė "Reuters", remdamasi Šventojo Sosto pareiškimu.

Kaip pažymima dokumente, naujoji institucija "teis vyskupus, kurie naudojasi savo padėtimi, kai jų pavaldiniai įtariami pedofilija". Pasak Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovo tėvo Federiko Lombardžio (Federico Lombardi), į departamento jurisdikciją taip pat paklius vyskupai, "kurie laiku nesiėmė priemonių, kad užkirstų kelią smurtui". Tokio departamento įkūrimas yra reakcija į dvasininkų nusikaltimų aukų prašymus patraukti atsakomybėn vyskupus už smurtą jų vyskupijose. Omenyje turimi ir tie atvejai, kai patys vyskupai nėra tiesiogiai susiję su tokiais nusikaltimais.  

Taip pat popiežius išreiškė abejonę Dievo Motinos apsireiškimais Medžugorjėje

reklama

Pontifikas antradienį leido suprasti, kad jam kelia abejonių Dievo Motinos apsireiškimai Medžugorjėje, pietinėje Bosnijoje.

Pranciškus apie tai kalbėjo rytinėje homilijoje, praėjus trims dienoms po kelionės į Sarajevą. Vykdamas namo Pranciškus žurnalistams sakė, kad Vatikanas netrukus priims sprendimą dėl Medžugorjės reiškinio autentiškumo.

Homilijoje Pranciškus atsiribojo nuo tų, „kuriems visada reikia naujovių jų krikščioniškai tapatybei“ ir kurie sako: „O kur tie aiškiaregiai, kurie mums šiandien kalba apie tą laišką, kurį Dievo Motina atsiųs rytoj 16 val.“

„Tai nėra krikščioniška tapatybė, – sakė pontifikas. – Dievo paskutinis žodis yra Jėzus ir nieko daugiau“.

Diskusijos dėl Medžugorjės apsireiškimų vyksta nuo 1981 metų, kai šeši jaunuoliai pranešė reguliariai toje vietoje matantys apsireiškiančią Mergelę Mariją. Skirtingai nei Portugalijos Fatimos ar Prancūzijos Lurdo atvejais, šįkart Vatikanas atsargiai vertina šių apsireiškimų autentiškumą. Nei Roma, nei vietos vyskupija nėra paskelbę Medžugorjės šventa vieta, o Vatikanas perspėja kol kas nerengti į ją maldininkų kelionių.

Tačiau kalbos apie apsireiškimus davė finansinės naudos atokiai maždaug už 110 kilometrų nuo Sarajevo esančiai gyvenvietei, kurią nuo 1981 metų aplankė jau daugiau nei 30 mln. tikinčiųjų.

Šiais regėjimais abejoja ir vietos bažnyčia, iš dalies dėl to, kad jie, pasak juos matančiųjų, reguliariai vyksta jau ketvirtį amžiaus.

2010 metais tuometinis popiežius Benediktas buvo suformavęs tarptautinę komisija Medžugorjės reiškiniui ištirti. Šeštadienį Pranciškus pranešė, kad komisijos ataskaita buvo perduota Tikėjimo doktrinos kongregacijai, tačiau Vatikano atstovas F. Lombardis sakė, kad šis klausimas dar nebuvo nagrinėjamas.

F.Lombardis patvirtino, kad Pranciškaus homilijoje greičiausiai buvo kalbama apie Medžugorję, bet pabrėžė, kad tai dar ne paskutinis Vatikano žodis.

Lietuvoje yra nemažai tikinčiųjų vadinamųjų Medžugorjės apsireiškimų tikrumu, net rengiamos piligriminės kelionės į šią atokią Balkanų vietą.

Šaltinis: vatican.va