Grybauskaitė kaip 21 amžiaus Štirlicė

Paskutinio meto Grybauskaitės politika akivaizdžiai žalinga Lietuvai, bet labai naudinga JAV ir Rusijai. Prezidentės jaunystė, karjera, asmeninis gyvenimas – kaip tipiškos dvigubos agentės, 21 amžiaus Štirlicės.

Kam vis dėlto dirba Dalia Grybauskaitė?

Geras agentas - kaip taisyklė, dar ir geras aktorius

Kai pirmąkart atkreipiau dėmesį į Grybauskaitės veiksmų naudingumą Rusijai ir asmeniškai Putinui, palaikiau tai tiesiog nedidelio Prezidentės protelio pasekme.

Tačiau laikui bėgant ir daugėjant ženklų, rodančių, kad Grybauskaitė nuosekliai ir sistemingai dirba Rusijos naudai, pradėjau įtarti, kad ko gero Prezidentė vis dėlto yra vienokia ar kitokia Rusijos agentė.

Akivaizdu, kad, begindama kitų šalių interesus, Grybauskaitė tapo didžiausia Lietuvos ir lietuvių tautos prieše ir naikintoja.

Grybauskaitė nėra mane dominanti asmenybė, tad niekada nesidomėjau jos biografija. Tačiau neseniai netyčia perskaičiau neilgą straipsnelį apie Lietuvos vadukų karjeras – ir viskas susidėliojo į savo vietas. Tiesiog Grybauskaitės gyvenimo istorija skamba kaip tipiška dvigubo agento biografija.

Aš neturiu jokių slaptų dokumentų ir nesiekiu ĮRODYTI, kad Grybauskaitė TIKRAI YRA kontraktus pasirašiusi užsienio valstybių agentė. Tačiau mano akyse Grybauskaitė jau matyt galutinai tapo būtent tokia – nes tik taip galiu logiškai paaiškinti jos paskutinių 2 metų elgesį.

Labai tikėtina, kad Grybauskaitė buvo užverbuota ir tarybinių, ir JAV specialiųjų tarnybų

Kaip jau minėjau, nesu skaitęs Rūtos Janutienės knygos apie Grybauskaitę. Tačiau ką tik pagūglinau – ir iškart radau Zigmo Vaišvilos pateiktus faktus, galutinai įtikinusius, kad jaunystėje Prezidentė tiesiog negalėjo nedirbti KGB.

Jau mano minėtame straipsnyje buvęs aukštas tarybinis veikėjas pateikė keletą (bent jau man) iki tol negirdėtų Prezidentės karjeros detalių:

[...] kai jau prasidėjo 1988 m. sąmyšis, ji pradingo, ir mes staiga pradėjome girdėti, kad mūsų Dalia kažkodėl dirba TSRS pasiuntinybėje JAV. Bet ji ten neilgai dirbo – ją atšaukė. Po to ji vėl dingo. Pasirodė, ji mokosi viename iš amerikietiškųjų universitetų. Tame universitete buvo mokykla, kurią praėjo dalis „sąjūdiečių“ – Butkevičius ir kiti. Ir ji, praktiškai, praėjo CŽV mokyklą.

Man, kaip gimusiam ir užaugusiam Tarybų Sąjungoje, nekyla jokių abejonių – nebūdamas profesionaliu diplomatu, į TSRS ambasadą JAV galėjo būti pasiųstas nebent aukšto rango specialiųjų tarnybų (KGB, žvalgybos ar pan.) agentas su kažkokia ypatinga misija.

Iš kitos pusės, praktiškai neįmanoma, kad JAV studijavusios tokio lygio veikėjos nebandė užverbuoti CŽV ar kitos panašios tarnybos.

reklama

O viską apibendrinant – labai tikėtina, kad Grybauskaitė jaunystėje buvo užverbuota tiek TSRS (vėliau – Rusijos), tiek JAV specialiųjų tarnybų. Nors tai – tik hipotezė, tačiau ją visiškai patvirtina visas tolimesnis Prezidentės gyvenimas.

Grybauskaitės karjera – tartum specialiosios CŽV agentės

Kaip jau ne kartą pastebėta, Grybauskaitės karjera buvo neįtikėtinai veržli – ją visą laiką nepaaiškinamai favorizavo įvairūs įtakingi žmonės. Kodėl?

Ne paslaptis, kad Grybauskaitė – bjauraus charakterio ir, nors guvaus, bet labai paviršutiniško protelio moteriškė. Taip pat nepanašu, kad ji būtų dariusi savo karjerą, kaip sakoma, „gulėdama ant nugaros“. Kodėl ją visą laiką stūmė aukštyn patys įvairiausi tiek tarybiniai, tiek sąjūdiniai, tiek posąjūdiniai veikėjai, pradedant Brazausku ir baigiant Landsergiu?

Nori nenori peršasi paaiškinimas – todėl, kad ją protegavo: iš pradžių KGB, po to CŽV ar kitos panašios tarnybos.

Ypač tipiškas Grybauskaitės tapimas prezidente – po tiekos nuobodaus komisaravimo Europos Komisijoje metų. Juk Prezidentė nė karto nė piršto dėl Lietuvos nepajudino būdama ES komisare – visą laiką klusniai laižėsi prie didžiųjų valstybių interesų.

Grybauskaitės išrinkimas prezidente kažkuo priminė Adamkaus – kažkas užpirko praktiškai visą žiniaspaudą, nupirko pirmąsias apklausas, visiems netikėtai parodžiusias ją lietuvių simpatijų lydere, po to – meistriškos agitacijos banga faktiškai be jokio pasipriešinimo, netgi pačios konstruktyviausios kritikos.

Iš pradžių tai atrodė tiesiog keista, buvo kalbama apie Prezidentę greičiausiai pasamdžiusius skandinavų bankus. Dabar tai jau vienareikšmiškai atrodo kaip viena iš tipiškųjų CŽV ar kurios nors kitos JAV tarnybos operacijų stumiant į valdžią sau reikalingą žmogų.

Iš pradžių, tiesa, šiek tiek suklaidino gana agresyvi Grybauskaitės laikysena JAV atžvilgiu – atsisakymas susitikinėti su Obama ir pan. Bet juk specialiesiems agentams nėra svarbu demonstruoti savo lojalumą šeimininkams.

Dabar Grybauskaitė jau veikia kaip tiesioginė JAV gubernatorė – visiškai atvirai spjauna į Lietuvos interesus ir verčia mūsų šalį vykdyti jai pačiai akivaizdžiai pražūtingą politiką.

Pažymėtina ir tai, kad paskutiniu metu Grybauskaitė tvarkosi kaip vienvaldė diktatorė. Užtenka Prezidentei išsikviesti pokalbiui – ir VISI tuoj pat paklūsta jos įsakymams: būtent taip neseniai atsitiko su prieštaravusiais priverstinės karinės tarnybos įvedimui liberalais. Susidaro įspūdis, kad Grybauskaitė veikia kaip atstovė kažkokios aukštesnės jėgos, galinčios susidoroti su kiekvienu jai neįtikusiu ministru, seimūnu ar pan.

Aš asmeniškai jau neabejoju, kad paskutiniu metu Grybauskaitė veikia kaip tiesioginė JAV specialiųjų tarnybų ambasadorė ir būtent asmeninio susidorojimo baimė verčia visus jai besąlygiškai paklusti.

Grybauskaitė veikla jau nuo seno labai paranki ir Rusijai

Prasidėjus Maidanui Ukrainoje ir vėliau, Krymo krizės metu buvo tiesiog neįmanoma neatkreipti dėmesio į tai, kad agresyvi Prezidentės laikysena buvo be galo paranki Rusijai ir ypač jos prezidentui Vladimirui Putinui.

Visų pirma, iracionalūs Grybauskaitės pasikoliojimai Putino adresu negalėjo nesukelti tiek rusų, tiek besistengiančiųjų išlikti sąžiningais Europos ir viso pasaulio žmonių pasipiktinimo. Lietuva dar visai neseniai pati buvo dalyvavusi didžiuosiuose šio amžiaus nusikaltimuose prieš žmogiškumą Irake ir Afganistane, kur NATO kareiviai dešimtimis tūkstančių skerdė beginklius civilius – todėl Grybauskaitės kolionės tikrais džentelmenais (bent jau palyginus su brutaliais NATO skerdikais) pasirodžiusių Rusijos specialiųjų tarnybų karių atžvilgiu negalėjo nesukelti sąžiningų žmonių pasišlykštėjimo. Situacija labai priminė Europą dujų kameromis užstačiusio Hitlerio pasibaisėjimą kelių dešimčių vokiečių žūtimi britų bombardavimo metu.

Kaip tada pavadinti NATO šalių suorganizuotą ir finansuojamą karą Sirijoje? Palyginus su šimtais tūkstančių jo aukų, Rusijos invazija į Ukrainą yra tiesiog humanitarinė akcija.

Kita labai vertinga Grybauskaitės paslauga Putinui – ankstyvas tikrųjų Maidano iniciatorių atskleidimas. Prezidentės vieši pareiškimai davė suprasti, kad būtent NATO šalių specialiosios tarnybos suorganizavo įžymiąsias skerdynes, tapusias pretekstu įvykdyti valstybės perversmą Ukrainoje.

Mane labai domina įžymioji Loretos Graužinienės kelionė į Kijevą, kur Seimo pirmininkė atvirai ragino sukilti prieš teisėtą to meto Ukrainos valdžią. Graužinienė garsėja kaip reto kvailumo moteriškė, padariusi politinę karjerą tik savo begalinio lojalumo ir lindimo į vieną vietą viršininkams dėka. Kas galėjo įkalbinti tokio lygio durniukę mestis į Maidano mitingus – taip sukompromituojant ne tik Lietuvą, bet ir visą NATO? Ar tik ne Grybauskaitė, pripliaukšdama Loretai blėnių apie atsikratymą Viktoro Uspaskicho globos ir svaiginamą nepriklausomos kovotojos už demokratiją karjerą?

O gal Grybauskaitė ne tokia kvaila, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?

Kaip jau minėjau, iš pradžių Rusijai naudingus išsišokimus laikiau tiesiog Prezidentės kvailumo išraiška.

Buvau susidaręs Grybauskaitės kaip tiesiog nors nedidelio protelio, tačiau apsukrios karjeristės paveikslą ir todėl jos demaršus traktavau kaip eilinius bandymus įtikti JAV ir Europos Sąjungos vadovams parodant savo pasiryžimą nesvyruojant paaukoti Lietuvą NATO ar ES interesų vardan.

Šia savo nuostata rimtai suabejojau, kai Prezidentė pavadino Rusiją „teroristine valstybe“. Šis išpuolis buvo TOKS ABSURDIŠKAS, kad galų gale privertė mane radikaliai pakeisti savo požiūrį.

Jeigu „teroristine“ vadinsime atsargiai, nuosekliai ir kaip tik įmanoma švelniai besielgiančią Rusiją, tai kaip tada pavadinti Iraką, Afganistaną, Libiją, Somalį ir dar daugelį kitų silpnesnių šalių suniokojusias JAV, Britaniją, Prancūziją, Italiją ir kitas NATO valstybes? Superteroristais? Tiesiog nusikaltėliais?

Kaip tada pavadinti NATO šalių suorganizuotą ir finansuojamą karą Sirijoje? Palyginus su šimtais tūkstančių jo aukų, Rusijos invazija į Ukrainą yra tiesiog humanitarinė akcija.

reklama

Akivaizdu, kad šis Grybauskaitės išsišokimas buvo toks absurdiškas, kad negalėjo nepadidinti simpatijų Rusijai visoje Europoje – taigi naudingiausias buvo būtent Putinui.

Iš kitos pusės, šis iracionalus Rusijos apkoliojimas akivaizdžiai smarkiai pablogino Grybauskaitės galimybes kada nors užimti aukštą postą Europos Sąjungoje ar NATO. Mažai tikėtina, kad šias organizacijas kontroliuojančios šalys leistų joms vadovauti taip ne laiku ir ne vietoje nusišnekėti sugebančiai veikėjai.

Pavadinimas Rusijos „teroristine valstybes“ skambėjo taip idiotiškai, kad privertė mane nustoti laikyti Grybauskaitę tiesiog beskrupule karjeriste. Nors, kaip vyras , natūraliai esu linkęs nesureikšminti moterų protinių sugebėjimų, tačiau mažai tikėtina, kad Prezidentė būtų TOKIA KVAILA.

Taigi teko ieškoti kito Rusijai akivaizdžiai naudingų Grybauskaitės veiksmų paaiškinimo – nuo tada pradėjau rimtai įtarti, kad Prezidentė dirba Rusijai. Kitos tikėtinos versijos nesugalvojau ir iki šiol.

Europos Sąjungos silpninimas LABAI naudingas tiek JAV, tiek Rusijai

Akivaizdu, kad ES nesugeba surasti bendros politikos Rusijos atžvilgiu. Dažniausiai pasiekiamos mažai kam įdomios bendros deklaracijos, o praktikoje ES šalys vis labiau ir labiau skaldosi. Akivaizdu, kad savo vaidmenį čia suvaidino ir iracionalūs Grybauskaitės pareiškimai, sukėlę ne tik daugelio simpatijas akivaizdžiai nesąžiningai puolamai Rusijai, bet ir kaip reikiant išgąsdinę pragmatikus.

Natūraliai kyla klausimas – o kas bus toliau? Kokius dar agresyvius veiksmus pradės siūlyti neprognozuojama pusgalvė, jei bus pritarta jos dabartinėms iniciatyvoms?

Akivaizdu, kad Grybauskaitė atstovauja JAV interesus. O kas bus, jei Obama ar jo įpėdinis nuspręs sukurstyti karinę priešpriešą tarp ES ir Rusijos? O jei Grybauskaitė pasiųs į Ukrainą Lietuvos kariuomenę?

Kol kas dar negalima sakyti, kad Europos Sąjunga byra, tačiau akivaizdu, kad Ukrainos konfliktas su Grybauskaitės pagalba jau kaip reikiant suskaldė ES vienybę. Tokia situacija labai naudinga ne tik Rusijai.

Dar ne taip seniai didelį JAV susirūpinimą kėlė stipri ES ir ypač stiprus euras, vienu metu netgi tapęs rimta grėsme doleriui kaip pagrindinei pasaulinei valstybinių rezervų valiutai.

Dabar JAV gali laisviau atsikvėpti – tiek ES kaip pasaulinės galybės, tiek euro burbulas jau galutinai susprogo. Europos Sąjunga ilgiems metams pavirto kelių tarpusavyje intriguojančių grupių ginčų ir kivirčų arena.

Susiskaldžiusioje ES ne tik Rusija sėkmingai formuoja savo gerbėjų komandą – JAV jau subūrė sau besąlygiškai klusnių šalių bloką Vidurio Europoje, kur jau pradėjo ilgam laikui įkurdinėti savo ginkluotąsias pajėgas.

Paskutiniu metu susiklosčiusioje situacijoje Grybauskaitė gavo puikią progą vienu metu tarnauti tiek Rusijos, tiek JAV interesams – kaip ideali dviguba agentė. Žinoma, ne ji viena griauna ES, tačiau akivaizdu, kad iš pirmo žvilgsnio kvailos, tačiau greičiausiai gerai apgalvotos Prezidentės provokacijos puikiai atlieka savo darbą.

Ant JAV ir Rusijos altorių Grybauskaitė aukoja Lietuvą

Panašu, kad būtent Grybauskaitės naudingumas Rusijai paaiškina tai, kad pastaroji iki šiol neatskleidė jokių dokumentų apie kagėbistinę Prezidentės praeitį. Sunku patikėti, kad neišliko jokių, kaip rašoma, tarybinėje jaunystėje turistines grupes užsienyje šefavusios bei Konservatorijos kadrų skyriuje dirbusios Grybauskaitės ataskaitų.

Tiesiog Grybauskaitė tokia naudinga Rusijai kaip LR prezidentė, kad palankesnį variantą ir įsivaizduoti sunku. Netgi Rusijos sudėtyje Lietuva nebūtų tiek paranki Putinui, kaip dabar – Grybauskaitės dėka tarnaudama kaip Europos Sąjungos provokavimo ir kiršinimo įrankis.

O kas dar mūsų laukia ateityje? Kaip dar Prezidentė sugalvos pasitarnauti Obamai ir Putinui?

Man, tiesą sakant, nusispjaut ant Europos Sąjungos. Tai – dirbtinis, diskriminacinis darinys, sukurtas kaip jos steigėjų įrankis apiplėšti tokioms silpnoms tautoms, kaip mes. Tegul Grybauskaitė ją sau skaldo!

Tačiau paskutiniu metu Prezidentės provokaciniai žaidimai tampa vis didesne našta Lietuvai. Dėl Rusijos sankcijų žlunga ištisos pramonės šakos, ekonominės perspektyvos liūdnėja su kiekvienu mėnesiu.

Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Idiotiški Rusijos užsipuldinėjimai galutinai sugriovė Lietuvos reputaciją. Niekas nežino, kas bus rytoj – gal, sušaukusi šauktinius, Grybauskaitė pasiųs kariuomenę į Ukrainą ar netgi pradės agituoti už karinius veiksmus prieš pačią Rusiją?

Investuoti į tokią sunkiai prognozuojamą šalį pradeda atrodyti pavojinga. Jau dabar nemažai emigravusių lietuvių suskubo pardavinėti Lietuvoje turėtą nekilnojamą turtą – iš baimės jį prarasti konflikto su Rusija atveju.

Jau dabar turistai iš tokių šalių, kaip JAV, Italija ir pan., bijo važiuoti į Lietuvą, kadangi dėl paskutinio meto karinių manevrų suvokia ją kaip padidėjusios karinio konflikto rizikos šalį.

Su kariniais lozungais pastatytas dujų terminalas jau tapo nepakeliama našta Lietuvos ūkiui. Vertimas pirkti dujas daug didesne, nei rinkos kaina stumia galutinio bankroto link ne tik Vilniaus miestą ir „Achemą“.

Kol kas sunku prognozuoti, kiek jaunuolių išvarys iš Lietuvos sugrąžinta priverstinė tarnyba kariuomenėje, kiek dirbančiųjų užsienyje nuspręs niekad nebegrįžti – akivaizdu, kad, begindama kitų šalių interesus, Grybauskaitė tapo didžiausia Lietuvos ir lietuvių tautos prieše ir naikintoja.

O kas dar mūsų laukia ateityje? Kaip dar Prezidentė sugalvos pasitarnauti Obamai ir Putinui? Baisu ir visiškai neaišku ką daryti ir kaip priešintis savo šalies naikinimui.

Aš neturiu jokių tiesioginių Grybauskaitės tarnystės JAV ar Rusijai įrodymų, negaliu pateikti nė vienos Justo Magnolijai pasiųstos radiogramos. Kaip nebūtų neįtikėtina, nėra neįmanoma, kad Prezidentė tiesiog kvailioja dėl klimakso, maniakinės depresijos ar tiesiog isteriško durnumo.

Vis tik Grybauskaitės kaip dvigubos agentės teorija idealiai paaiškina viską. Tiek jos karjerą, tiek dabartinę politiką, tiek asmeninį gyvenimą.

Jei patikėsime Prezidente, kad ji iš tikrųjų ne lesbietė (įdomu, ar biseksualiosios yra ir lesbietės? ), – ko gero tik tokiu būdu galima paaiškinti ne tik Grybauskaitės šeimyninę padėtį, bet netgi nuostabą keliančią jos gyvenimo draugės biografiją.

Aš jau dabar nebeabejoju, kad mūsų šalį pražūtin tvirta ranka vairuoja geniali 21 amžiaus Štirlicė, visiškai atsidavusi savo tikrajai tėvynei. Deja, ta tėvynė nėra Lietuva.