Tautinių socialistų komentaras apie tautininkų ir jaunalietuvių susijungimą

S. Buškevičius, M. Kundrotas, J. Panka

Balandžio 14-ą dieną, vyko Tautininkų sąjungos (TS) ir Jaunosios Lietuvos (JN) vadovų, Juliaus Pankos ir Stanislovo Buškevičiaus spaudos konferencija dėl šių partijų apsijungimo į vieną darinį.

Abi šios partijos turi mažiau nei 2000 narių – o tai yra naujasis 2014-ųjų gale nustatytas minimalus formalių narių skaičius, kurį privalo turėti kiekviena juridiškai valstybės pripažinta politinė partija; tad, jei turėsime omeny panašias šių dvejų partijų pozicijas, galėsime nesunkiai suprasti šį pragmatišką J. Pankos ir S. Buškevičiaus šalininkų sprendimą susijungti.

Žinoma, toks susijungimas tikriausiai „ne iš gero gyvenimo“: apart būtinybės surinkti 2000 „popierinių“ narių vien dėl pačios partijos, kaip teisiškai pripažinto darinio, išlikimo, galima pažymėti ir tai, jog dėl TS ir JL susijungimo būta diskusijų ir anksčiau, tiktai iš jų nedaug kas išeidavo, kai kurių šaltinių teigimu, dėl pono S. Buškevičiaus asmeninių ambicijų. Taip pat nemenką, o gal net ir lemiamą, reikšmę turėjo turėti faktas, kad jau praėjusiuose savivaldybių rinkimuose JL patyrė didžiulį pralaimėjimą ir prarado savo anksčiau turėtas stiprias pozicijas Kauno miesto savivaldybėje, kurios buvo laikomos jų rankose ne be vietinio buržuazinio „elito“ pagalbos.

reklama

Šiaip ar taip, abi dvi šios partijos iš esmės palaiko kraštutinio buržuazinio „patriotizmo“ ir rusofobijos liniją ir, įvardydamos save „tautinėmis“, tuo pačiu visomis keturiomis stoja už NATO ir Vakarų imperializmą apskritai, tuo būdu palaikydami faktinio Lietuvos suvereniteto nebuvimą lemiančius veiksnius.

Kol JL iš esmės yra grynai rusofobinė neo-landsberginė partija su kraštutine dešiniąja ekonomine programa (programoje reiškiamu ekonominiu liberalizmu su jaunalietuviais tikriausiai tegalėtų pasilyginti tiktai Eligijaus Masiulio vadovaujamas Liberalų Sąjūdis), TS, iš esmės daug kuo nesiskirdama, vis dėlto mėgina apeliuoti į „paprastų žmonių“, į liaudies ar, bent jau, į smulkiųjų bei vidutinių verslininkų tarpą tokiais šūkiais kaip „tautinė valstybė – socialinė teisybė“ (verta dėmesio 14-ą dieną paskelbta bendra TS ir JL deklaracija, kurios ketvirtasis punktas iš esmės lyg ir siekia vystyti J. Pankos socialinio populizmo kryptį).

reklama

Žinoma, su tikru kairumu ar antikapitalizmu tai neturi nieko bendro, tačiau šitokį populizmą TS sau gali leisti tik būdama gerokai mažiau pakrypusi į dešinę, negu S. Buškevičiaus jaunalietuviai. Įdomu bus pamatyti, kokia kryptimi pasuks bendros tautininkų ir jaunalietuvių partijos ekonominė programa: ar į visišką, kraštutinę dešinę, tuo būdu parodydama savo tikrąjį veidą, ar, vis dėlto, J. Pankos populistinė pseudo-socialinė kryptis pasieks savo ir bus prieita prie tam tikro kompromiso. Į tai atsakymą duos laikas.

Tuo tarpu turėdami omenyje TS sudėtyje dar likusius kai kuriuos sveikesnio proto žmones, galime iškelti klausimą, ar šis susijungimas su buškevičininkais privers juo pasielgti principingai ir palikti TS, kaip jau yra padaręs ne vienas padoresnis žmogus, ar tiktai keliaklupsčiauti prieš centrinės partijos vadovybės diktuojamą generalinę liniją. Į šį klausimą taip pat atsakys laikas.

Ar šiam būsimam dariniui pavyks laimėti vietų artėjančiuose Seimo rinkimuose ar ne, lieka atviru klausimu, į kurį atsakinėti tikriausiai būtų dar per anksti, tačiau galime numanyti, kad svarbus faktorius bus tai, kiek bus suintensyvėjusi ir išsiplėtusi, arba atslūgusi ir susitraukusi Lietuvoje šėlstanti militaristinė-rusofobinė isterija: ji gal ir galėtų, susiklosčius reikiamoms aplinkybėms, katapultuoti bent vieną-kitą šių „patriotų“ atstovą į parlamentą.

Šitokio scenarijaus precedentai, viena vertus, egzistuoja tiek Estijoje, tiek ir Latvijoje, kur analogiški „patriotai“ žaidžia rusofobijos ir etninės nesantaikos korta; tačiau Lietuvoje tai yra mažiau tikėtina arba, mažų mažiausiai, sunkiau įgyvendintina, jau vien dėl tos priežasties, kad mūsų šalyje esančių etninių rusų populiacija yra gerokai mažesnė nei viršuje minėtose kaimyninėse šalyse.

Šiaip ar taip, mes žinome kuo puikiausiai, kad nei mums, nei kitiems nuoseklių anti-imperialistinių pažiūrų Lietuvos patriotams su šiais veikėjais nebuvo ir nėra pakeliui; galbūt S. Buškevičiaus įtaka po partijų apsijungimo privers dar didesnį skaičių TS narių suprasti bent dalį reikalo esmės, kai kuriems iš jų jau ir taip iš viso pasitraukus arba perėjus į Rolando Paulausko vadovaujamos grupės bei kitų neformalių judėjimų gretas.