Islandijos vyriausybė siūlo iš komercinių bankų atimti galią „daryti“ pinigus

LDiena.lt: dar vienas patvirtinimas, kad Islandija šiuo metu atlieka eksperimentinės aikštelės vaidmenį, modeliuojant gobaliojo Fininterno likvidavimo operaciją. Akivaizdu, jeigu banksterių apipjaustymas Islandijoje pavyks ir valstybinės institucijos be didelių nuostolių perims komercinių bankų palūkininkavimo ir kreditavimo kontrolę į savo rankas - tokia praktika kaip mat bus "savaime" pernešta ir į kitas bankų mafijos valdomas šalis, taip praktiškai nacionalizuojant bankinį sektorių.

Sekantis žingsnis po Fininterno sunaikinimo - kapitalizmo demontažas, nes be palūkininkavimo ir globalaus reketo, pavadinto nekaltu "kreditavimo" terminu, kapitalizmas praras savo "vidaus degimo varikliuką", per kelis šimtus metų sėkmingai baigiantį apšikti visą planetą.

Taip kad mūsų laukia dar vienas bandymas pakartoti pasaulinę socialistinę revoliuciją "apie kurios būtinybę kalbėjo" ir tebekalba visos, bestruktūriškai, pačios save už savo virvelių besitampančios, Globaliojo Prediktoriaus marionetės - pradedant Engelsu, Leninu bei Trockiu ir baigiant Fideliu Kastro bei Kin Čen Ynu.
---

Islandijos vyriausybė siūlo iš komercinių bankų atimti galią „daryti“ pinigus, perleidžiant ją centriniam bankui.

reklama

Islandijoje, kaip ir kitose šiuolaikinės ekonomikos rinkose, centrinis bankas valdo piniginių banknotų ir monetų gamybą, bet ne visas finansines operacijas šalyje..

Islandijos vyriausybė svarsto revoliucinę piniginę pertvarką – atimti iš komercinių bankų galią manipuliuoti finansinėmis operacijomis ir atiduoti ją centriniam bankui.

Tokį radikalų pasiūlymą, kurio priėmimas būtų drastišku posūkiu šiuolaikinėje finansų istorijoje, pateikė Frosti Sigurjonsson, įstatymų leidėjas, iš valdančiosios centristų Progreso Partijos. Pasiūlymo pavadinimas „Geresnė monetarinė sistema Islandijai“.

Tyrimo rezultatai bus svarbus indėlis į būsimą čia ir kitur diskusiją, apie pinigų kūrimą ir pinigų politiką,“ pasakė ministras Pirmininkas Sigmundur Davidas Gunnlaugsson.

Premjero ataskaitoje kalbama apie siekį padaryti galą pinigų sistemai, dėl kurios įvyko daugybė finansų krizių, įskaitant ir paskutiniąją 2008 m.

Sutinkamai su keturių centrinių bankų tyrimu, nuo 1875 šalis turėjo „daugiau nei 20 įvairių tipų finansinės krizės atvejų“ ir „šešis labai rimtus finansų krizės epizodus vykusius vidutiniškai kas 15 metų".

Ponas Sigurjonsson sakė, jog problema kiekvieną kartą kilo, kai esant stipriam ekonomikos ciklo pakilimui būdavo išpučiami kreditai.

Jis teigė, kad centrinis bankas negalėdavo apimti ir suvaldyti kredito bumo, todėl atsirasdavo infliacija, pasitarnaudavusi kibirkštimi padidintos rizikos veiksmams ir spekuliacijoms, kurie grėsdavo centrinio banko žlugimu ir situacijai suvaldyti pareikalaudavo brangių valstybės intervencijų.

Islandijoje, kaip ir kitose šiuolaikinių ekonomikų rinkose, centrinis bankas kontroliuoja banknotų ir monetų kūrimą, bet ne visus pinigus, kurie atsiranda iškart, kai tik komercinis bankas pradeda siūlyti kredito paslaugas.

Naudodamas savo monetarinės politikos svertus, centrinis bankas gali tik bandyti šiek tiek įtakoti pinigų srautus.

Ir, taip vadinamas „Vienintelis pinigų tiekėjas“, patampa tik banknotų ir monetų gamintoju.

„Svarbiausia, kad galia kurti pinigus atskiriama nuo galios nuspręsti, kaip naujieji pinigai bus naudojami“. „Kalbant apie valstybės biudžetą, Parlamentas aptars vyriausybės siūlymą dėl naujų pinigų paskirstymo“, rašė P. Sigurjonsson savo pasiūlyme .

Pagal frostis.is parengė Saulius Tarasevičius