Rusija žaidžia raumenimis Centrinėje Amerikoje

Rusija eilinį kartą ėmė žaisti raumenimis bandydama atkurti savo įtaką Centrinės Amerikos šalyje Nikaragvoje, praneša McClatchy DC.

Pilnai tikėtina, jog Maskva sudarys su Nikaragva susitarimą dėl ginklų tiekimo, kurio rėmuose tieks į šią šalį reaktyvinius naikintuvus.

Ir, nors galimo sandėrio detalės kol kas nėra viešinamos, vietinėje spaudoje sklinda gandai iš abiejų šalių šaltinių, anot kurių Rusija pardavinės naikintuvus MiG-29.

Nikaragvos valdžia pareiškė, jog jai reikalingi naikintuvai kovai su narkotikų prekeiviais. Tačiau JAV ir kaimyninės šalys sunerimusios dėl to, kad susitarimu dėl ginklų tiekimo Rusija nori pademonstruoti savo buvimą regione, esančiame tiesiogiai arti prie JAV, kaip atsakas tam, jog Maskvos nuomone, Vakarai kišasi į Ukrainos ir Baltijos šalių reikalus.

„Su tokios sunkiosios ginkluotės, pritaikytos karo veiksmams pagalba, nevykdoma kova su narkotikų prekeiviais“, – pareiškė vasario pabaigoje Kosta-Rikos užsienio reikalų ministras Manuelis Gonsales (Manuel González).

Cituodamas buvusį Hondūro karinių pajėgų vadą, MsClatchy pažymi, jog galimas Nikaragvos pirkinys „pažeis pusiausvyrą regione“.

Vasario mėnesį šalyje su dviejų dienų vizitu pabuvojo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuris pristatė naują topografinį centrą, atidarytą rusų specialistų.

reklama

„Manome, jog centras įneš didelį indėlį į karinių galimybių padidėjimą Nikaragvos kariuomenės daliniuose“, pasakė Sergejus Šoigu, centro atidarymo ceremonijoje.

JAV ir Rusija yra didžiausios pasaulyje ginklų eksportuotojos, kurių dalis atitinkamai yra 31% ir 21% pasaulio pardavimų. Šios dvi šalys įprastai parduoda ginklus įvairioms šalims, stengdamosi sustiprinti savo įtaką pasaulinėje arenoje.

Kaip taisyklė JAV parduoda ginklus Šiaurės (Centrinės) ir Pietų Amerikos šalims, o taip pat Europai, neįskaitant Rusijos. Maskva gi, tiekia ginklus Afrikos ir Centrinės Azijos šalims. Šio balanso pažeidimas, o taip pat galimas susitarimo dėl ginklų tiekimo pasirašymas su Nikaragva primena Tarybų Sąjungos bandymus pasinaudoti Centrinės Amerikos šalimis kaip žaidėjais kovoje su JAV įtaka.

„Dėl JAV buvimo šalyse turinčiose bendrą sieną su Rusija, gali būti, jog Rusija siekia padaryti tą patį mūsų įtakos regione“, – pasakė savo interviu leidiniui McClatchy Kosta-Rikos taikos ir demokratijos palaikymo fondo direktorius Karlos Rivera Biančini (Carlos Rivera Bianchini).

Šaltojo karo metais Nikaragva, kurioje valdė socialistinė sandinistų partija, palaikė glaudžius ryšius su Tarybų Sąjunga, nors po TSRS griūties dvi šalys atitolo viena nuo kitos. Atšilimas tarp šalių prasidėjo nuo 2007-ųjų, kai rinkimuose vėl nugalėjo buvęs sandinistų lyderis Danielis Ortega.

Be viso to, Rusija vykdo derybas su Nikaragva, stengdamasi ten pastatyti karines-oro bazes, reikalingas tolimųjų skrydžių bombonešių kuro papildymui ir bazes karo laivams.

2015-ųjų kovo 12, posėdžių Kongrese metu, generolas Džonas Kelli (John Kelly), vadovaujantis JAV pietinėms ginkluotosioms pajėgoms, pareiškė, jog „Rusija naudoja jėgos projekciją siekdama pažeisti lyderiaujančias JAV pozicijas ir užginčyti JAV įtaką vakariniame pusrutulyje. … Rusija pasiekė Kubos, Venesuelos ir Nikaragvos palankumo, kad gauti prieigą prie karinių-oro bazių ir uostų tam, kad vykdyti kuro papildymo operacijas rusų karo laivams ir strateginiams bombonešiams, vykdantiems užduotis vakariniame pusrutulyje.“

Nikaragva kartu su Kuba ir Venesuela tapo viena iš 11 šalių, kurios balsavo prieš JT rezoliuciją, paskelbusią Krymo referendumą, įvykusį 2014-ųjų kovą, kaip neturintį įstatymo galios.

(„Busines Insider“, JAV)
Jeremy Bender