Kinijos pinigų magnetas traukia JAV sąjungininkes

Dėl diplomatinio skandalo, įsiplieskusio dėl Azijos infrastruktūrinių investicijų banko (AIIB), Amerika atrodo izoliuota ir įžeista.

Istorija su Azijos infrastruktūriniu investicijų banku panašėja į JAV diplomatinę nelaimę. Suplanavęs, o vėliau pralaimėjęs kovą su Kinija už valdžią ir įtaką, Vašingtonas nevalingai padavė signalą apie tai, į kurią pusę persikelia ta XXI a. valdžia ir įtaka.

Kai tik 2013 metais Kinija paskelbė apie savo planus įkurti šį banką, JAV ėmė įkalbinėti sąjungininkus boikotuoti šį institutą. Amerikiečiai tvirtino, kad naujasis bankas, palaikomas Pekino, naudosis ne tokiais griežtais, kaip Pasaulio bankas kreditavimo standartais, tokiais kaip valdžios atvirumas ir sąžiningumas, taip pat ir aplinkos apsauga.

Tačiau buvo visiškai aišku, kad tai – kova už valdžią. Pasaulio bankas yra Vašingtone, jo prezidentu visada buvo amerikietis. O jo potencialus varžovas – Azijos infrastruktūrinių investicijų bankas bus Šanchajuje, o jo pagrindinė akcininkė bus Kinija.

reklama

Pradžioje Japonija, Pietų Korėja ir Australija nusprendė laikytis atokiau nuo AIIB, kaip ir visos stambios Europos valstybės. Tačiau, naujiena apie tai, kad Britanija ruošiasi tapti jo nare ir steigėja, gerokai nusilpnino šį vieningąjį frontą, pasisakantį prieš AIIB.

Praeitą savaitę praleidau Pietų Korėjoje, kur daugelis analitikų mano, jog po kurio laiko Seulas taip pat įstos į šį banką. Savo poziciją permąsto Australija, o ir stambios Europos šalys taip pat gali pasekti Britanijos pavyzdžiu. Šiandien vieninteliai stiprūs AIIB varžovai yra Japonija ir JAV. Amerikai tai atrodo ne kaip. Vietoj to, kad suvienytų savo draugus ir kolektyviai užimtų poziciją prieš, JAV šioje istorijoje su AIIB atrodo izoliuota ir įžeista.

Ši istorija dar labiau ims glostyti Kinijos savimeilę, kadangi šalis išgyveno porą nesėkmingų metų kovoje su Amerika už valdžią ir įtaką Azijoje. Užimdama vis agresyvesnę poziciją ginčuose dėl teritorijų su kaimynais, Kinija nenoromis sustiprino JAV poziciją, kai eilė šalių, tokių kaip Filipinai, Japonija, Australija ir Indija siekia sustiprinti ryšius su JAV diplomatijos ir saugumo srityje.

Mažiau konfrontacijos

Bet panašu, kad Kinija iš to pasimokė. Pastaraisiais mėnesiais ji mažiau konfrontuoja su kaimynais, rodo savo siekį vystyti ekonominius ryšius, tame tarpe sukuriant naująjį prekybos ir infrastruktūros Šilko kelią, kuris drieksis per Centrinę Aziją. Šis projektas bus vykdomas kartu su „jūros Šilko keliu“ per Pietryčių Azijos jūras. AIIB gali pasitarnauti finansuojant šias iniciatyvas.

Pekinas siekia įtikinti Azijos šalis, kad Kinijos stiprėjimas nekelia joms jokios grėsmės, ir kad jos tik laimi iš Kinijos turtėjimo. Panašu, kad daugelis Kinijos kaimynų, o taip pat ir britai, kurie tikisi pritraukti investicijas iš KLR, suprato, jog paleisti tokį šansą būtų kvaila.

Istorija su AIIB rodo, kad kovoje už įtaką Azijoje didžiausią vaidmenį atlieka auganti Kinijos ekonomika. Skirtingai nuo Kinijos, amerikiečių koziris – karinė jėga ir saugumo sferos sutarčių kompleksas. Tos šalys, kurios atsidūrė per vidurį, susidūrė su dilema. Japonija, Australija, Filipinai ir Pietų Korėja turi saugumo sutartis su JAV. Bet kiekviena jų šiandien prekiauja su Kinija daug labiau, nei su JAV.

reklama

Pietų Korėja tikisi karinės amerikiečių pagalbos Šiaurės Korėjos, o gal būt, kada nors ir pačios Kinijos puolimo atveju . Bet Kinija šiandien ima daugiau nei ketvirtį Pietų Korėjos eksporto, tuomet kai į Ameriką iškeliauja tik maždaug 12 %.

Todėl Pietų Korėjos interesai dažnai blaško ją į šalis. Vienas iš pavyzdžių – AIIB. Antras – šalyje vykstantys aršūs debatai dėl to, ar reikia nusileisti amerikiečiams, kurie Pietų Korėjos teritorijoje prašosi dislokuoti priešraketinę sistemą, praversiančią ginantis nuo Šiaurės ir kurią Kinija laiko savo grėsme jos saugumui.

Istorija su AIIB tik sustiprins Amerikos ir Japonijos norą pasirašyti Ramiojo vandenyno prekybos partnerystės sutartį, kuris turėtų apjungti 12 Ramiojo vandenyno regiono šalių, bet į ją demonstratyviai neįtraukta Kinija. Vėl gi, amerikiečiai tvirtina, jog kalba eina apie ekonominio atvirumo standartus, o ne bandymą sukurti antikinišką bloką. Tačiau netgi kai kurie Amerikos sąjungininkai netiki tomis kalbomis, o kai kas netgi tyliai kalba, kad yra gana keista sudarinėti naują prekybos sutartį be Kinijos – Azijos-Ramiojo vandenyno prekybos lyderės.

Šioje azijietiškoje dvikovoje tarp Vašingtono ir Pekino svarbu yra tai, kas bus stipresnis – amerikietiška karinė jėga ar kiniška ekonominė galia. Koks bus atsakymas – matysime vėliau. Tačiau, kuo labiau kuri nors šalis jaus grėsmę iš Kinijos pusės, tuo labiau ji bus linkusi palaikyti Ameriką. Štai kodėl Japonija, greičiausiai, liks paskutinis Azijos bastionas, pasisakantis prieš AIIB. Ir priešingai, jei Kinija parodys pakankamai sveiko proto, nedemonstruodama taip dažnai savo kumščių, ji turi nemažai šansų savo ekonominę galią pamažu transformuoti į augantį politinį ir diplomatinį svorį, netgi Amerikos sąjungininkų atžvilgiu.

Kažkada buvo kalbama, kad pasaulis nuolankiai lenkia galvą visagaliam doleriui. Tačiau istorija su AIIB rodo, jog šiandien net pačių artimiausių Amerikos sąjungininkų akyse atsispindi juanio simbolis.

Parengė Darius Dimbelis pagal „The Financial Times“, Britanija