Seime – pederastų ir kitų iškrypėlių „partnerysčių“ įstatymo projektas

“Sodomijos kultas veržiasi ir į Lietuvą”

Grupė Liberalų sąjūdžiui ir socialdemokratams (LSDP) priklausančių parlamentarų su Eligijumi Masiuliu priešakyje, nusprendė Seimui siūlyti įstatymo projektą, kuris įteisintų vadinamąsias „partnerystes“ tarp homoseksualistų pederastų ir kitų iškrypėlių, kas iš esmės buvo pirmuoju žingsniu link homoseksualistų pederastų ir kitų iškrypėlių „santuokų“ įteisinimo šalyse kaip Didžioji Britanija.

Tai, be abejo, tikriausiai yra ir bus pristatoma po lozungais apie „laisvę“ ar „žmogaus teises“, nepaisant to, kad absoliuti dauguma Lietuvos piliečių, kaip pripažįsta net ir tokie sisteminės žiniasklaidos organai kaip „Delfis“, tam visiškai nepritaria (79 proc. pasisako prieš, o tik 15 proc. – už). Bet, kaip ir dažniausiai, šiuo atveju, jei tik šiam įstatymo projektui bus lemta pasistūmėti į priekį, tai galėtų tapti eiliniu pavyzdžiu to, kaip „demokratinė“ Lietuvos buržuazinė valdžia į tautos nuomonę tiesiog nusispjauna (tai puikiai iliustruoja ir euro įvedimas, ir dabar Algirdo Butkevičiaus vyriausybės „prastūminėjamas“ Darbo kodekso liberalizavimas, kuriam absoliuti Lietuvos piliečių dauguma nepritaria).

reklama

Neaišku, ar šiam projektui bus lemta „praeiti“, bet galime nei kiek neabejoti dėl to, kad yra milžiniška sisteminių politikierių kohorta – tiek Seime, tiek ir už jo ribų – kurie tokias „partnerystes“ pilnai palaikytų. Tame tarpe yra ir „tradicinių vertybių gynėju“ save traktuojantis konservatorius Mantas Adomėnas, ir homoseksualizmą šlovinančius paradus mylintis liberalas, dabartinis Vilniaus miesto meras, Remigijus Šimašius. Ir tokių veikėjų įtaka, be abejo, galėtų padaryti savo.

Kai dėl pačio homoseksualizmo, tai yra paprasčiausias seksualinis psichikos sutrikimas, nesvarbu, ar įgimtas, ar įgijamas per gyvenimo traumas, kuris visada egzistavo ir visada egzistuos. Mes nematome visiškai jokio pateisinamo pagrindo persekioti atskirus asmenis dėl buvimo homoseksualistais ir tai matome kaip visai ką kita nei dabar populiarizuojamą homoseksualizmo ideologiją, galima sakyti, madą ar netgi kultą.

Homoseksualizmas, jau ne kaip asmens problema, bet kaip tam tikra ideologija ir subkultūra, yra neatskiriama šiuolaikinės buržuazinės Vakarų civilizacijos pūvimo ir išsigimimo pasekmė, iš esmės einanti kartu su viešosios erdvės seksualizavimu apskritai, ir su visa vadinamosios „vartotojų visuomenės“ pseudo-kultūra.

Prieš šią tendenciją, be abejo, yra reikalinga kovoti, tačiau tai tegalės atnešti vaisių, jeigu suvoksime, jog tai yra tiktai pasekmė pačios sistemos puvimo, lygiai taip pat, kaip panašūs reiškiniai kilo iš dar savo metu puvusios ir degradavusios vergvaldinės Romos imperijos, taip ir dabar, degraduojant kapitalistiniam „laisvajam pasauliui“.

Tuo tarpu Lietuvos atveju galime iš dalies netgi džiaugtis, kad didžioji dalis tautos dar nėra užsikrėtusi homoseksualistinės ideologijos užkratu, o tai, žinoma, reiškia, jog homoseksualizmo, kaip ideologijos ir subkultūros, plitimo problema gali kuo puikiausiai būti panaudojama žmonių švietimui, agitacijai ir propagandai, žmonių politinės sąmonės kėlimui.