Jaro Valiukėno kreipimasis į visuomenę

Pastarieji įvykiai susiję su politine betvarke Lietuvoje, verčia įtemptai galvoti ir analizuoti. Tuo pačiu atverti sau pačiam įdomius dalykus. Būtent tuo aš ir noriu pasidalinti su skaitytojais. Visa tai, kas išdėstyta žemiau, pristatau kaip oficialų pareiškimą.

Pradėsiu nuo to, kad mane viešai apkaltino dar iki kažkokių oficialių kaltinimų pateikimo, kas tiesiog nesuprantama, kai tą daro pagrindinis lietuviškosios medijos erdvės ruporas. Su „Lietuvos Rytas“ išsiaiškins kitos juridinės struktūros, kurių jau atsirado nemažai, nors aš kaip žmogus, esu prieš kažkokių kaltinimų pateikimus, o tuo labiau prieš visokių galimų ieškinių pateikimus, – mus taip auklėjo.

Video aš pateikiu žemiau, būtent jis ir pasitarnaus kaip pretekstas įvairioms juridinėms procedūroms. Video siužetas bus dubliuotas anglų ir rusų kalbomis – šalinti jų nėra jokios prasmės.
–

–
rusų kalba: https://www.youtube.com/watch?v=rBfGbLil_So
–

Tačiau labiausiai mane užkabino kitkas, o būtent Artūro Paulausko išsakytos mintys – aš tiesiog apstulbintas ir man trūksta žodžių. Aš niekada nenorėjau knistis praeityje, pradėti raganų medžioklės, nors pasakyti turiu daug ką.

reklama

Artūrai – aš noriu būtent tau pasakyti, kad mūsų šeimoje tu buvai gerbiamas, mano tėvas sakydavo – „Jo tėvas sodino lietuvius,o štai sūnus juos reabilituoja“. Ir galbūt netgi gerai, kad mano tėvas neišgyveno iki šių dienų, nes tu jį šiuo savo pareiškimu būtum nužudęs.

Šiandien tavo veiksmai kelia grėsmę mano motinos gyvybei , ji irgi praėjo pro visas politines represijas ir aš žinau kaip ji reaguos į žinią apie kaltinimus man, kai net negalės man prisiskambinti telefonu – nei man, nei mano žmonai, nes telefonus pas mus atėmė. Daugiau man nereikalingas toks prisiminimas, šią pažymą su tavo parašu aš tiesiog sunaikinsiu.

Prisimink Artūrai paskutiniuosius tarybų valdžios metus Lietuvoje, kai tu jau išdrąsėjai lyginant su senesniais laikais, pradėjai atvirai pasisakyti. Pas tave nors kartą buvo atėję su krata ir kaltinimais? Ne, tu rėmeisi demokratija, niekuo nerizikavai, o štai šiandien tu bandai užkimšti burną visiems, kas nesutinka su oficialia pozicija – nevyriška taip.

Aš įsitikinęs, jog būtent tie, kuriuos tu šiandien siūlai persekioti, pirmieji gins Lietuvą tiesioginės užsienio agresijos atveju, kurie, tiesą sakant aš netikėjau ir netikiu iki šiol.

Tie, kas dirba ir tarnauja už pinigus, kam buteliukas su amerikietiška Pepsi-kola yra laisvos Lietuvos simbolis, – tie Tėvynės negins, jie, kaip visada persidažys ir laistys purvais savo praeitį, kaip tą jau esame matę ir matome iki dabar.

Aš noriu tau Artūrai pasakyti atvirai, mes nesilenkėme prieš tarybų valdžią ir nesilenksime nei prieš tave, nei panašius į tave, kiek mums tai bekainuotų.

Stebėtina, tačiau aš pirmą kartą esu patenkintas tuo, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė, būtent šis faktas turėtų neleisti nusiristi šaliai vėl į smetoniškus laikus. Tiesa, jei jau pradėjome apie Smetoną, norėčiau pasinaudodamas proga priminti, jog 1990-ųjų pabaigoje mes perdavėme į Lietuvos pasiuntinybę Kazachstane fotografiją, kurioje mano senelis nusifotografavęs su Smetona, pasiuntinys tada pažadėjo ją perduoti į Lietuvos muziejų, tačiau mes taip ir negalėjome jos čia rasti, aš norėčiau pamatyti dar šią fotografiją. Po tėvo mirties mes perdavėme visas knygas ir dokumentus lietuvių kalba lietuvių bendruomenei Kazachstane, kuri yra Karagandoje.

reklama

Norėčiau grįžt prie „Lietuvos Rytas“ video siužeto, kuriame tvirtinama, jog mano filmai, filmo „Kilpa“ atkarpa buvo parodyta, kelia grėsmę valstybei. Aš dar kartą rodau šį filmą ir tie, kas jo nematė, tegu įvertina patys.

Video šiuo adresu: https://vimeo.com/111454098

Aš suprantu, kokiu tikslu MIP buvo sukelta visa ši isterija, jiems tiesiog būtinai reikėjo suteršti mano vardą, tačiau mums tas ne naujiena.. 1960-aisiais nes keletui dienų buvome atvažiavę į Lietuvą ir daugelis vengė susitikti su tėvu, bijojo ištiesti ranką, mus Lietuvoje laikė priešais.

Viskas pasikeitė 2000 metais, – tie, kurie baikščiai slėpėsi anais metais – tapo herojais. Tėvas daug barėsi susitikimuose, ėmė kalbėti rusiškai, nors puikiai mokėjo lietuvių kalbą. Vėliau jis man pasakė, jog kalba rusiškai todėl, kad nemoka lietuviškai keiktis.

Ir dabar, laikai vėl pasikeis, aš tuo įsitikinęs – taip ilgai tęstis negali, negalima amžinai prisidengti agresijos grėsme ir išorės priešais. Vakaruose jau dabar ėmė sklisti kalbos apie mūsų valdžios tiesiog nepadorų ir isterišką elgesį.

Apie savo veiklą ir šiuos beprotiškus kaltinimus esu jau kalbėjęs, todėl nesikartosiu, rašiau jau anksčiau: http://sauksmas.lt/jaras-valiukenas-istorija-kartojasi.html

Aš reikalauju valdžios, kad man būtų grąžinta viskas, kąs buvo paimta pas mane ir mano kolegas, ir ne šiaip paprastai grąžinta, o atvežta ir pastatyta į vietą, aš pats daug vaikščioti negaliu, o ir pinigų neturiu, kad važinėtis ten ir šen. Savo neteisėtais veiksmais valdžia griauna visus mano planus, kyla grėsmė ne tik mano internetiniams projektams.

„Lietuvos Rytas“ redakcijai aš tiesiog siūlau objektyviai įvertinti mano veiksmus, valdžios veiksmus ir pateikti tą žiūrovui. Tokiu atveju šį klausimą mes uždarysime. Aš noriu ypač pabrėžti, kad būtent objektyvią, o ne pateisinančią mane. Tarp kitko, Neringą Venckienę per savo gyvenimą esu matęs tik kartą, ir jokių bendrų reikalų su ja nesu turėjęs, tačiau aš gerbiu šią moterį.

Aš prašau žmonių, suprantančių tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, padėti man pateikti šį reikalą įvairioms instancijoms, pirmoje eilėje tai į prokuratūrą, „Lietuvos Rytas“ redakciją ir kitas MIP, į Lietuvos Respublikos Seimą ir asmeniškai A. Paulauskui. Aš būsiu labai dėkingas kiekvienam.

Jaras Valiukėnas