Patys gudriausi kvailiai

Davėme durniams kelią, o jie nuėjo į Seimą... Pagaliau iššifruotas žodis SEIMAS. Tai Sauja Etatinių Idiotų, Mąstančių Apie Save...

Tokiu štai meiliu folkloru darbo liaudis apgaubia išrinktuosius, to sąmojaus pilni internetai. Bet kyla klausimas: jeigu į Seimą patenka kvailiai, kodėl nepabandžius ir mums, šiek tiek gudresniems?

Gudručiai, kur jūs? Eikit į valdžią ir pakeiskite kvailą tvarką!

Kas pabandė, tas žino: nelabai išdegs. Tie paskutiniai kvailiai - ne tokie kvaili, kai juos mėgini išstumti. Jie netgi labai gudrūs!

Tai kodėl rinkėjams atrodo, kad tokią didžiulę konkurenciją atlaikę ir praėję šitokią atranką Seimo nariai yra kvailiai? Iš kur šitas tikėjimas?

Pažiūrėkim, kaip politikai daro politiką. Jie puikiai žino, kad rinkėjų masė nėra vienoda. Vieni žmonės nusiteikę kairiau, kiti - dešiniau. Vieni - radikaliau, kiti - nuosaikiau. Demokratijos šalyse dešiniaisiais laikomi laisvesnės rinkos ("džiunglių kapitalizmo") šalininkai, kairiaisiais - socialesnės politikos laukiantys vidutiniai ir žemesnieji sluoksniai. Lietuvoje šiek tiek juokingiau. Dešinieji rinkėjai paprastai bijo ruso ir myli Landsbergį, o kairieji  ruso nebijo, jie labiau bijo Landsbergio diktatūros.

reklama

Ir štai artėja rinkimai. Du politikai nori į valdžią. Ką jiems daryti? Įtikti rinkėjams. Vienas nedelsdamas ima gąsdinti rusais - tą rinks dešinieji. O ką daryti antrajam? Jam belieka gąsdinti Vytautu Landsbergiu. Taip Lietuvoje susiformavo dvi pagrindinės politinės jėgos - konservatoriai ir socialdemokratai. Vieni kalba tokias kalbas, kurios labiau patinka bijantiems ruso, kiti džiugina tuos, kurie labiau bijo Landsbergio.

Žinoma, tai - supaprastintas modelis. Neužtenka kairiuosius gąsdinti Vytautu Landsbergiu. Dar reikia pašnekėti ką nors apie socialinį teisingumą, progresyvinius mokesčius ir kitus dalykus, kurie labiau prie širdies kairesnei, socialesnės politikos norinčiai auditorijai. O dešinieji rinkėjai labiau norėtų girdėti apie laisvąją rinką, paramą verslui ir, žinoma, NATO.

Na, tai klausykitės!

Po rinkimų - tikroji politika. Kas žadėjo socialesnę politiką ir buvo "kairysis", netikėtai ima didinti karines išlaidas, o kas ruošėsi mažinti mokesčius, vieną naktį juos netikėtai padidino.

Liaudis įsiunta: jie kvaili ir nemoka dirbti! Jie juk ne taip šnekėjo!

Bet neskubėkim. Politikai turi savo planų ir susitarimų, į juos nemažai investavo rėmėjai. Supraskim ir juos. Krūvos skolų, už jas teks atidirbti. Žinoma, būtų gražu, jeigu išsipildytų pačios gražiausios pasakos, ir "kairieji" stotų ne į darbdavių, bet į samdinių pusę. Bet pasakykit - kodėl?

Kodėl po rinkimų pataikauti rinkėjams? Ar politikai yra kvailiai, kad eitų prieš pinigą?

Politikai nėra kvailiai. Kvaili esame mes, jeigu patikėjome politiniais plepalais ir juos palaikėm planais. Tikrųjų planų gudrus politikas nepasakys. Apie tikruosius planus galima spėti nebent iš to, kas remia politiką ir kokiai interesų grupei jis atstovauja.

Lietuvoje susidarė labai keista situacija.  Pačio stambiausio kapitalo remiami  politikai išmoko įtikti kairiesiems rinkėjams ir patys tapo "kairiaisiais". Patekę valdžion,  jie pradeda dar dešinesnę politiką, negu menkesnio kapitalo remti "dešinieji". O dažniausiai vienus ir kitus būna sunku atskirti. Kur, kairiau ar dešiniau pakrypo valstybės laivas, kai prie vairo stojo socialdemokratai? Kokia žiniuonė tai pasakys?

Savivaldybėse sumaištis dar didesnė. "Kairiųjų" ir jų tariamų oponentų "dešiniųjų" meilios vedybos čia seniai jokia naujiena. Po rinkimų  diskutuoti nebėra dėl ko. Nebent dėl kėdės arba didesnio "atkato".

Kas tiki partijų pavadinimais, tam reali politika ir toliau atrodys keista ar netgi kvaila. Aha, štai kodėl jie dirba antraip! Jiems neišeina, nes yra kvailiai, o visas Seimas - tai "Sauja Etatinių"...

Et, nebejuokinkim išrintųjų!..