Lenkijoje tęsiasi žemdirbių streikas

Dar vasario mėnesį įsibėgėjęs Lenkijos žemės ūkio darbininkų judėjimas prieš valdančiosios klasės ir jai parsidavusių politikierių vykdomą išnaudotojišką, antisocialinę politiką.

Pagrindiniai judėjimo akcentai yra:

• teisės į žemę – reikalavimas užkirsti kelią stambiajam užsienio kapitalui įsigalėti Lenkijoje ir supirkinėti žemes, tuo būdu nukonkuruojant ir sužlugdant smulkiuosius Lenkijos ūkininkus bei užvaldant vidaus rinką;
• teisė žemdirbiams tiesiogiai pardavinėti savuosius gaminius (Lenkijoje veikiantys įstatymai praktiškai neleidžia jiems to daryti be tarpininkų, kurie, kaip Lietuvoje veikiančios mažmeninės prekybos kompanijos, sau susišluoja milžiniškus pelnus žemės ūkio darbininkų sąskaita);
• genetiškai modifikuoto maisto produktų (vadinamojo GMO) uždraudimas – kas yra tikrai teisingas, bet stambiojo internacionalinio kapitalo interesams griežtai priešingas reikalavimas;
• reguliacijų, kurios užtikrintų kompensacijams žemdirbiams dėl vyriausybės ir Europos Sąjungos (ES) biurokratų vykdomos politikos sukeltos žalos (pavyzdžiui, dėl žalos, kurią sukėlė valdžios nustatomos kvotos, laukinių gyvūnų populiacijų kontrolė bei prekybos su Rusija boikotas).
• Dar vasario mėnesį profsąjungos ir žemės ūkio darbininkų susivienijimai rengė daugiatūkstantines eisenas Varšuvos gatvėmis siekiant šių reikalavimų įgyvendinimo ir spaudimo vyriausybei didinimo. Tai, kad protestai dar tęsiasi visą kovo mėnesį, parodo dirbančiųjų Lenkijos kaimo žmonių ryžtą, iš kurio tikrai derėtų pasimokyti ir lietuviams.

Be abejo, čia yra būtina padaryti principinę pastabą, kad bet kokia ekonominė ar, sakysime, profsąjunginė kova, pati viena, nors ir būtina bazė tolimesnėms permainoms iškovoti, vis dėlto yra nepajėgi joms pasiekti – tam yra reikalinga jau ne tik ekonominė, profsąjunginė, bet politinė ir ideologinė kova, kurią tegali organizuoti kovinga ir sąmoninga darbininkų partija, kaip priešakinė dirbančiųjų masių politinės kovos organizaciją – būtent tą ir derėtų stengtis formuoti tiek Lenkijos, tiek ir Lietuvos dirbantiesiems. Tik tokia kovinga, priešakinė politinė organizacija gali būti pajėgi ir socialiniam teisingumui, ir realiai nacionalinei nepriklausomybei iškovoti, išplėšti šalis ir tautas iš jų esamo statuso, kuris yra būtent buvimas ES ir JAV kolonijinėmis valdomis.

reklama

Tuo tarpu verta pažymėti, kad sisteminėje žiniasklaidoje apie šiuos protestus praktiškai negirdime jokios informacijos, tikriausiai siekiant toliau palaikyti iliuziją apie neva taip vadinamos „laisvos rinkos“ teikiamą „laisvę“ bei klestinčią „europietišką demokratiją“, kol iš tiesų kaimyninėse šalyse verda karštos kovos dėl socialinio teisingumo ir darbo žmonių teises prieš oligarchinę kapitalo diktatūrą.