Kovo 11-osios tragizmas. Lietuvos okupacija

2013 metų vasarą laikraščiuose ir interneto portaluose pasirodė šio straipsnio autoriaus straipsnis ,,Kovo 11-osios tragizmas.Lietuvos erozija”. Nuo šio  didelį atgarsį sukėlusio straipsnio pasirodymo praėjo jau virš pusantrų metų. Tad verta panagrinėti-kas gi  pasikeitėLietuvoje per tą laiką? Pokyčiai tikrai didžiuliai-dabarties Lietuvoje tiesiog kurstoma karinė isterija ir ksenofobija(ypač rusofobija bei antisocializmas-prieš kairiujų pažiūrų žmones nukreipta neapykantos banga), profašistinio režimo oponentai atvirai pravardžiuojami ,,žaliais žmogeliukais”, ,,vatnikais” ir ,,koloradais”,  į Lietuvą jau neleidžiama atvykti didelei grupei Rusijos, Baltarusijos,  Latvijos bei kai kurių kitų šalių istorikų, žurnalistų, visuomenininkų, žmogaus teisių gynėjų, į mūsų kraštą įvesti okupacinės amerikiečių kariuomenės daliniai. Be to, toliau tęsiasi politinės represijos ir Lietuvos piliečių išvarymas į Vakarus. Tačiau visi paminėti procesai tėra pasėkmės, o kokios priežastys? -Dar 1990 metais prasidėjo tikroji Lietuvos okupacija, palaipsniui mūsų kraštas virto tikra proamerikietiška kolonija, prasidėjo jau dvidešimt penkerius metus trunkantis Lietuvos griovimas, galvas vėl pakėlė fašistiniai elementai.  Sužlugdžius šalies ekonomiką, kultūrą, apgriovus švietimo sistemą bei daugybę žmonių ištrėmus į Vakarus, vis labiau įsigali ir politinės represijos, atviras melo bei klastos dominavimas, istorijos klastojimai, politinių oponentų bauginimai.

Lietuva su priespaudos kilpa ant kaklo?

Lietuvoje įsigalėję išnaudotojai, išdavikai bei fašistiniai elementai tiek suįžūlėjo, kad jau skelbia atvirus grasinimus tiems žmonėms, kurie kažkuo neparankūs mūsų kraštą valdančiam profašistiniam režimui. Štai ką teigia Seimo nario padėjėjas K.Braziulis savo straipsnyje ,,Tarp kitko”: ,,Lietuvos piliečių išsakomas atviras V.Putino politikos Rytų Ukrainoje palaikymas prilyginamas nusikaltimui, tačiau už jį į kalėjimą nesodina. Bet džiūgauti koloradams nepatarčiau. Tie, kurie remia V.Putino veiksmus Rytų Ukrainoje, prisideda prie V.Putino propagandos(nesvarbu kur ir kokia forma)pasiliks slaptujų tarnybų duomenų bazėse. Ir ten jie pasiliks amžiams. Kai viskas nurims, presidės normalus gyvenimas ir V.Putino gerbėjai užsimanys įsidarbinti valstybės tarnyboje ar dideliuose koncernuose, jie pareikš tą norą, pateiks dokumentus. Jie atitiks reikalavimus, ir darbas jau čia pat.

reklama

Tačiau kiekviena valstybės institucija ar privatus koncernas pries pasakydamas kandidatui-,,taip, tu priimtas”-patikrins jo patikimumą. Pažiūrės į visagalę duomenų bazę ir  ten… plaukai piestu pasistos. Niekam nereikalingas nelojalus, pavojingas asmuo, o tuo labiau koloradas. Paaiškinimų, kad aš viską supratau, atleiskite, niekas neklausys ir nepriims”. Štai toks K.Braziulio ,,šedevras”, kažkas panašaus į Hitlerio laikų paskvilį. Tačiau tai atitinka Lietuvos ,,laiko dvasią”, dabar kitaminčių persekiojimai, ,,raganų medžioklės” –tai madingi ir neva pažangūs reiškiniai.

Kokia čia laisvė? Neužmirškime svarbių jubiliejų

Šiais metais bus minimi du svarbūs jubiliejai-tai Gegužės 9-ają: Pergalės dienos 70-metis ir birželio-liepos mėnesiais-profašistinio Smetonos režimo žlugimo ir darbo zmonių valdžios sukūrimo 75-metis. Beje, galime rasti daug paralelių tarp Smetonos režimo skleistų prasimanymų ir dabar Lietuvą valdančio profašistinio režimo vykdomos tamsios propagandos kampanijos. Štai kas rašoma LKP nario nuo 1927 metų, vėliau tarybinio partizano Jono  Vildžiūno knygoje  ,,Kova be atvangos”: ,,Kuo tik mūsų nekaltino: ir nepagarba savo tautai, savo kalbai, istorijai, ir Tevynės išdavimu, ir šnipinėjimu, ir kitom baisiom nuodėmem. Pradedant respublikos prezidentu ir baigiant valščiaus raštininkėliu, visi , kalbedami apie mus, komunistus, pakuždomis ir garsiai vadindavo mus Rusijos agentais.  Niekam nepavyko to įrodyti, bet vis vien viešai apie tai buvo kalbama kiek galima garsiau, stengiantis sukelti visuomenėje klaidingą opiniją”.

O dabarties Lietuvoje iš politinio olimpo palaipsniui  išstumti pries dešimtmetį Lietuvos stojimui į NATO nepritarę keturi Seimo nariai-E.Klumbys, J.Veselka(miręs paslaptingomis aplinkybėmis) M.Pronckus(irgi jau miręs), V.Šustauskas,  su purvais maišomi, visaip puolami A.Paleckis, R.Paulauskas, K.Bilansas, Ž.Razminas, O.Titorenko, G.Grabauskas, K.Apanavičiūtė- Sulikienė, M.Bartašiūnaitė, E.Satkevičius, E.Jagelavičius, D. Šulcas, H.Juodiška, R.Lemežienė,  D.Raugalienė, V.Anankienė bei kai kurie kiti profašistiniam režimui neįtinkantys politikai, visuomenininkai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai. Ape kokia laisvę galima kalbeti, jei už išsakytą nuomonę 2013 m. nuteistas socialistų lyderis A.Paleckis, jis turėjo sumokėti 10 tūkstančių litų baudą, jei už konkrečių skundų bei peticijų rašymą dviejų mėnesių įkalinimo bausme nubaustas žmogaus teisių gynėjas D.Šulcas(jis šią bausme jau atliko, buvo įkalintas Pravieniškėse), buvo teisiami mitingo pries NATO organizatoriai G.Grabauskas ir E.Satkevičius(teismas po kelių posėdžių vis tik juos išteisino), jei persekiojamas, pastoviai kviečiamas į teisėsaugos įstaigas visuomenininkas  Ž.Razminas bei kai kurie kiti aktyvūs piliečiai, o per TV laidas kaip priešai  pristatomi taikos šalininkai K.Bilansas, O.Titorenko, Ž.Razminas, G.Grabauskas?

reklama

Tikros laisvės takai

Kaip atsilaikyti prieš mūsų kraštą apraizgiusio profašistinio režimo pinkles? Prieš bulvarinės ,,akropolių kultūros” klastas? Lietuvos piliečiams labai pravartu susipažinti su KOB(visuomenės saugumo koncepcijos) pagrindais. Tai didelė atsvarą mūsų krašto žlugdymui.  Juk Lietuvoje tiesiog tarpsta narkotizacija, masinių priklausomybių plitimas. Alkoholizmas, narkomanija, taksikomanija(priklausomybė nuo vaistų), ludomanija(lošimų manija) veda link kitų pavojingų reiškinių. Dvasinė astenija ir žmonių nupilietinimas labai susiję su priklausomybių plitimų-tokių reiškinių įtakoje atsidūrę žmonės ir jų artimieji iš esmės abejingi savo Tėvynės likimui, jie murkdosi tamsiame priklausomybių liūne, vieni yra užvaldyti, o kiti turi globoti nuklydusius savo artimuosius.

Visuomenės pažangai reikšminga ir kauniečio mokslininko  Edvardo Satkevičiaus propaguojama labgebos sistema(pagal jos esminius teiginius, būtina siekti geresnių sprendimų tiek mokslo srityje, tiek verslo projektų vykdyme, tiek valstybės valdyme ir savivaldoje). Piliečiams labai aktualu perskaityti ir L.Dambrausko, V.Petkevičiaus knygas, J.Vildžiūno, K.Didžiulio, J. Stimburio memuarus.

Pravartu pastebėti įdomius istorinius momentus, kad Smetonos režimas 1939 metais ir 1940 metų pradžioje  dar labiau sustiprino masines  represijas. Bet tai jau nepadėjo. Profašistinio Smetonos režimo žlugimas aprašomas ir  Lietuvos komunistų partijos nario nuo 1920 metų Juozo Stimburio knygoje ,,Kito gyvenimo neturiu”:  ,,Ir atėjo didžioji diena. Kas iš mūsų gali ją užmiršti? Kas gali  be susijaudinimo ištarti tuos žodzius-keturiasdešimtųjų birželio penkioliktoji? Visa darbo Lietuva išėjo į gatves, su laimės ašaromis akyse ji spaudė Tarybų Sąjungos ištiestą pagalbos ranką, draugišką, proletarišką ranką. Raudonos vėliavos ir raudonos  gėlės, kolonos, kolonos, kolonos. Miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Gana! Į valdžią ateina tikrasis Lietuvos šeimininkas, užgrūdintas kovoje, atkaklus, ryžtingas, Komunistų partijos vedamas.“

O dabarties Lietuvoje prieš  kriminalo valdžią, prieš fašizmą, už darbo žmonių laisvę kovoja Socialistinis Liaudies frontas ir Liaudies partija, judėjimas ,,Vytis“, Nepriklausomas žmogaus teisių centras, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, Nacionaldarbininkų sąjūdis, sambūris ,,Būkime vieningi“, Visuomeninė piliečių sąjunga, asociacija ,,Lietuva be nacizmo“ bei kai kurios kitos visuomeninės organizacijos.  Korumpuotas kriminalinis režimas blaškosi, net paskelbta apie privalomos karinės prievolės gražinimą, tačiau daug Lietuvos piliečių net atsisako vykti į karines komendantūras, nenori ginti valdžioje sėdinčių išdavikų ir aferistų. Kyla įdomus klausimas-kiek dar laikysis Lietuvoje valdžią užgrobęs profašistinis režimas? Kada iš Lietuvos bus išvesta amerikiečių okupacinė kariuomenė? Į šiuos klausimus nėra konkrečių atsakymų, daug kas priklausys nuo geopolitinių aplinkybių. Tačiau kai kurie požymiai rodo profašistinio  režimo agoniją, artėja šios nusikalstamos santvarkos žlugimo pradžia.

Giedrius Grabauskas