JAV pozicija pastoviai kelia nuostabą ir nesupratimą

Vyriausiasis NATO vadas Europoje P.M.Breedlove | (Sean Kilpatrick /Canadian PRESS / Action Press)

Pereitos savaitės trečiadienis Ukrainos rytuose: šiuo metu šiame krizės apimtame regione taip tylu, kaip jau seniai nebuvo – mūšiai tarp ukrainiečių kariuomenės ir prorusiškais separatistais iš esmės nurimę, atitraukiama pirmoji sunkioji ginkluotė. Ugnies nutraukimas, apie kurį buvo susitarta Minske, vykdomas nepilnai, tačiau jis veikia.

Tą pačią dieną Vašingtone 59-erių Philip Breedlove, vyriausiasis NATO pajėgų vadas Europoje, pasirodo prieš spaudą. Putinas, sako jis, eilinį kartą padidino savo karinę galią Ukrainos rytuose – rusų prezidentas veikia Donbase „su daugiau nei tūkstančio karinių mašinų, Rusijos karinių dalinių ir artilerijos divizionų pagalba“. Breedlove išvada: „Esamu momentu situacija negerėja, – ji kasdien tampa vis blogesnė“.

Berlyne visi pilnoje sumaištyje.. Nesuprantama apie ką kalba Breedlove. Eilinį kartą federalinė vyriausybė, remdamasi Federalinės žvalgybos tarnybos duomenimis, skirtingai vertina situaciją, nei vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas.

Viskas vyksta pagal vieną ir tą patį šabloną: štai jau keletą mėnesių Breedlove išsako savo nuomonę rusų veiksmų Ukrainos rytuose atžvilgiu. Kariuomenės susitelkimas pasienyje, karo technikos susikaupimas, menamos rusų tankų kolonois. Kiekvieną kartą Breedlove nurodomi skaičiai pasirodo žymiai didesni, už kitų NATO partnerių vertinimus. Ir tokiu būdu jo žodžiai labai padeda griežtos linijos šalininkams amerikiečių Kongrese.

Federalinė vyriausybė sunerimusi. Ar tik nenori amerikiečiai sutrukdyti vadovaujamai Merkel europietiškojo tarpininkavimo pastangų Ukrainoje realizacijai? Federalinio kanclerio žinyboje kalbama apie „pavojingą propagandą“. Užsienio reikalų ministras Valteris Štainmajeris neseniai buvo priverstas aptarti Breedlove elgesį su generaliniu NATO sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Tačiau ne tik nenustygstantis vyriausiasis NATO pajėgų vadas Europoje kelia susierzinimą. Tuos pačius jausmus sukelia ir kiti veikiantys asmenys – pirmoje eilėje, atsakinga už europietiškuosius reikalus ir amerikiečių valstybės departamento valdybos vadovė Viktorija Nuland.

Visa tai europiečiai priima, kaip trukdantį faktorių ieškant diplomatinio sprendimo būdo Ukrainos konflikte. Šių žmonių tikslas: ginklų tiekimas Ukrainai. Tuo pačiu jie supranta, kad juos palaiko respublikonų opozicija, o taip pat galingos jėgos demokratų stovykloje.

Šiame Fone prezidentas Obama atrodo kaip „paskutinis tikras vyras“ (last man standing). Jis kol kas palaiko diplomatines Merkel pastangas. Tačiau tuo pačiu ir netrukdo toms jėgoms, kurios didina įtampą santykiuose su Rusija ir nori tiekti Ukrainai ginkluotę. Aktyvūs Breedlove veiksmai yra suderinti su Baltaisiais rūmais ir Pentagonu, kalbama Vašingtone. Šis generolas žaidžia super-vanago vaidmenį, turinčio vykdyti spaudimą santūriems transatlantiniams partneriams.

reklama

Politinis darbas įtikinėjant ir karinė propaganda prie to veikia ranka rankon. Federalinio kanclerio žinyboje pastoviai kyla nuostaba, kai NATO, vadovaujamas Breedlove kreipiasi į visuomenę sensacingais pranešimais apie rusų kariuomenės ir tankų judėjimą Ukrainoje.

Nei ekspertai Rusijos klausiamais, nei Federalinės žvalgybos analitikai neabejoja tuo, jog Maskva palaiko kariniu požiūriu prorusiškus separatistus, ir tai, neabejotinai, iš dalies gali įrodyti BND remdamasi turimais žvalgybos duomenimis.

Bet Berlynui pirmiausiai kelia nerimą pranešimų pobūdis, kuri naudoja vyriausiasis vadas Breedlove. Su dalinai melagingais, dalinai išpūstais duomenimis NATO, o kartu su juo ir visi Vakarai, rizikuoja prarasti pasitikėjimą – perspėjo vienas aukštas valdininkas, situacijos Ukrainoje aptarimo metu.

„Vokiečių tarnybos vertina egzistuojančias grėsmes, visumoje gerokai santūriau, nei amerikiečiai, pabrėžia tarptautinis karinis ekspertas Kijeve. Krizės pradžioje šis generolas paskelbė apie tai, jog rusai pastūmėjo link Ukrainos pasienio 40 tūkstančių karių. Jis kalbėjo apie tai, kad kiekvienu momentu Maskva gali įvesti savo kariuomenę į kaimyninės šalies teritoriją. Anot jo, padėtis buvo „neapsakomai grėsminga“.

Tačiau NATO šalių žvalgybų darbuotojai kategoriškai atmesdavo tokį scenarijų, Rusų kariuomenė, jų vertinimu, nei savo sudėtimi, nei ginkluote tokiam užpuolimui „netiko“.

Ekspertai neigė Breedlove vertinimus beveik pagal kiekvieną jo teigiamą punktą: ne 40 tūkstančių karių buvo pasienyje, o mažiau 30 tūkstančių, ir galimai netgi mažiau nei 20 tūkstančių. Didelė ginkluotės dalis ten buvo dar iki konflikto pradžios. Bet to nebuvo logistinio pasirengimo puolimui, bei karo veiksmų vykdymo centro.

Breedlove ištisai pateikia netikslius, prieštaringus ir net klaidinančius duomenis. Lapkričio 18 jis pasakė laikraščiui Frankfurter Allgemeine Zeitung apie tai, jog Ukrainos rytuose, esą, yra „reguliariosios rusų armijos daliniai“. Po dienos, savo interviu portalui Stern.de jis jau pažymėjo, kad kalba eina ne apie karinius junginius, o „pirmiausia apie instruktorius ir patarėjus“.

Pradžioje jis pranešė, kad jų skaičius varijuoja „nuo 250 iki 300“, o vėliau „nuo 300 iki 500“. Kažkurį laiką NATO buvo kalbama apie tūkstantį žmonių.

Breedlove naudinga ta aplinkybė, kad NATO neturi savos žvalgybos tarnybos, ir todėl Aljansas šiuo požiūriu yra priklausomas nuo duomenų, gaunamų ir amerikiečių ir vokiečių. O minimų šalių žvalgybos tarnybos pateikia platų informacijos rinkinį, kuriuo gali naudotis Vyriausiasis NATO pajėgų vadas Europoje.

Lapkričio 12, savo vizito į Sofiją metu Breedlove pranešė apie tai, jog paskutinėmis dienomis „buvo pastebėta, kaip į Ukrainos teritoriją įsiveržė tankai, artilerijos sistemos, zenitiniai raketiniai kompleksai, o taip pat kariniai junginiai“, tai yra būtent tai apie ką, jo žodžiais tariant, pranešė ESBO“ . Tačiau ESBO atstovai stebėjo kolonas vidinėje Rytų Ukrainos teritorijos dalyje, ir jų pranešimuose nebuvo kalbos apie iš Rusijos pusės įsiveržusius karinius junginius.

Breedlove tvirtina esąs teisus savo situacijos vertinime. „Aš patvirtinu visus pasisakymus, kuriuos išsakiau krizės Ukrainoje metu, – parašė vyriausiasis vadas į Spiegel redakciją, atsakydamas į nukreiptą jo ginčytinų pasisakymų sąrašą. Anot jo, galima laukti, jog Žvalgybinio NATO centro vertinimai, siunčiami 33 Aljanso narėms ir valstybėms partnerėms, ne visada sutampa su atskirų valstybių vertinimais. „Tai normalu, kad ne visi mano pasisakymus vertina kaip aš pats“. – pastebėjo Breedlove.

NATO strategija slypi tame, kad „teikti tikslią ir aktualią informaciją apie einamuosius įvykius, – pabrėžė Breedlove. – Mūsų Aljansas remiasi fundamentaliomis laisvės ir demokratijos vertybėmis, todėl mūsų atsakymas į propagandą negali pateikti daugiau propagandos“ Atsakymu gali būti tik tiesa, – pasisakė Breedlav.

Pastaruoju metu federalinė vyriausybė bando per Briuselį paveikti Breedlove. Paskutiniųjų keleto savaičių eigoje buvo vykdomi atitinkamos diskusijos. Ir politinėje NATO būstinėje Briuselyje daugelis yra suerzinti vyriausiojo vado pasisakymų. Pereitą savaitę, antradienį, Breedlove pasisakymai tapo oficialia svarstymų tema kassavaitinių NATO tarybos pusryčių metu. Net keletas valstybių pasiuntinių išsakė savo kritiką Breedlove atžvilgiu ir išreiškė nusistebėjimą kai kurių vyriausiojo vado pasisakymų atžvilgiu.

Federalinėje vyriausybėje nerimaujama dėl to, jog Breedlove pasisakymai gali sugriauti pasitikėjimą Vakarais. Į rusišką propagandą reikia atsakyti ne nuosava propaganda, „o argumentais vertais teisinės valstybės“, pasisako vyriausybės valdininkai. Tuo pačiu, atkreipia į save dėmesį faktas, jog Breedlove dažnai pateikia savo duomenis tada, kai sudėtingose derybose dėl taikaus konflikto sureguliavimo daromas žingsnis pirmyn. Federalinės vyriausybės bendradarbių nuomone, Vokietija turi būti užtikrinta tuo, jog Aljanso partneriai palaiko pastangas, nukreiptas į taikos siekimą.

Tarp vokiečių politikų, užsiimančių užsienio politika, Breedlove turi kurstytojo reputaciją. „Aš norėčiau, kad Breedlove politiniais klausimais labiau protingai ir santūriai, – sako atstovaujantis BPD partiją politikas Nilsas Annenas (Niels Annen). — Vietoje to, jis kaskart praneša apie naują Rusijos puolimą tuo momentu, kada mūsų nuomone, yra turimi pagrindai atsargiam optimizmui“.. Šis politikas nepatenkintas ir ta informacija, kuri yra gaunama iš Briuselio. „Mes, deputatai, ne kartą buvome nustebinti pranešimų apie neva vykdomus kariuomenės judėjimus, kurie nesutapdavo su mūsų turima informacija“.

Spaudimas Obamai, kaip iš respublikonų opozicijos pusės, taip ir iš savo paties stovyklos yra pakankamai galingas. Jei ugnies nutraukimas Ukrainos Rytuose nebus išsaugomas, tai bus sudėtinga atsakyti Kijevui atsisakant tiekti taip vadinamus gynybinius ginklus – tai reikš žymų Ukrainos krizės paaštrėjimą. Iš Maskvos šiuo atveju ateina jau atviri grasinimai. „Bet koks ginklų tiekimas Kijevui prives prie eskalacijos ir eropietiškojo saugumo pagrindų susilpninimo“, – pabrėžė trečiadienį savo interviu laikraščiui „Komjaunimo tiesa“Rusijos saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.

reklama

Nors prezidentas Obama nutarė suteikti šansą europietiškąjai diplomatijai, tokie vanagai kaip breedlove ar Viktorija Nuland jau dirba ties tuo, kad paruošti dirvą ginklų tiekimui. „Mes galime kovoti prieš europiečius, kovoti su jais retorikos srityje“, – pasakė Nuland vasario pradžioje uždarame amerikiečių susitikime surengtame Miuncheno saugumo konferencijos pretekstu.

Tai buvo būtent tas susitikimas, apie kurį vėliau pranešė portalas Bild.de, tas susitikimas, kuriame Nuland pavadino federalinės kanclerės kelionę pas Putiną „maskvietiškomis šuniškomis Merkel nesąmonėmis“ . Nenuostabu, jog Berlyne susidaro įspūdis, kad didelės jėgos Vašingtone dirba kaip tik prieš europiečius. Po amerikiečių kariškių ar politikų vizitų į Kijevą, Berlyne reguliariai kreipia dėmesį į tai, jog ukrainiečių derybų partneriai netikėtai pradeda pasisakyti iš visiškai priešingų pozicijų, ir elgiasi kur kas labiau karingai bei optimistiškai tuo atžvilgiu, kad ukrainiečių karinės pajėgos sugebėtų karinių keliu išspręsti savo naudai šį konfliktą. „Po šito mums tenka su dideliu vargu grąžinti ukrainiečius į derybų kelią“, – pabrėžiama Berlyne.

Nuland, kuri, jei kartais sekančiais metais vyksiančius rinkimus laimėtų respublikonai, yra vertinama kaip kandidatė į valstybės sekretoriaus postą, yra varomoji amerikiečių politikos jėga Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu. Ji niekada neslėpė – „Aš myliu šią šalį“ – savo emocinio požiūrio į Rusiją. Jos seneliai iš Besarabijos, kuri tuo metu buvo caro imperijos dalimi, emigravo į Jungtines Valstijas. Nuland kažkiek kalba rusiškai.

Ši aukšto lygio diplomatijos darbuotoja veikia gana tiesmukai. Ji gali būti griežta, įdomi, ir taip pat nediplomatiška. Kartais tai būna visiškai pateisinama. Nuverstąjį ukrainiečių prezidentą Viktorą Janukovičių ji tiesiogine prasme šantažavo, bandydama išvengti didelio kraujo praliejimo Maidane , prisimena buvęs premjeras Nikolajus Azarovas.

„Jokios prievartos demonstrantų atžvilgiu, kitaip – nuvertimas“, pasakė jam Nuland. Ji grasino imtis „griežtų ekonominių ir politinių priemonių ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš jos vadovybę. Štai ką tai reiškė, jei kalbėti atvirai: tuo atveju, jei Janukovičius panaudos jėgą Maidano atžvilgiu, informacija apie jo pinigus ir jo aplinkos pinigus, saugomus užsienyje, taps žinoma visuomenei.

Iš savo paniekos silpniems europiečiams – „po velnių Europos Sąjungą“ (Fuck the EU) – Nuland nedaro jokios paslapties. Jos vyras, neokonservatyvus intelektualas Robert Kagan, yra autorius tezės, jog amerikiečiai tai išeiviai iš Marso, kai europiečiai – iš Veneros, tai yra jie nenori tikėti tuo, jog tikrasis saugumas priklauso nuo karinės jėgos.

Siekdami tikslo susijusio su ginklų tiekimu Ukrainai, Nuland ir Breedlove veikia bendrai. Pirmąją Miuncheno konferencijos saugumo tema dieną jie surinko amerikiečių delegacijos atstovus ir už uždarų durų jiems aiškino ką reikia daryti su europiečiais dėl to, kad palaužti jų atkaklų pasipriešinimą ginklų tiekimo Kijevui klausimu.

Šeštame viešbučio Bayerischer Hof aukšte būtent Nuland pradėjo atitinkamus pamokslus. „Jūs turite paaiškinti europiečiams, jog Rusija tiekia vis daugiau puolamosios ginkluotės, tada, kai mes norime padėti ukrainiečiams tik apsiginti nuo šių sistemų“, — pasakė Viktorija Nuland — Kalba eina apie gynybinę ginkluotę, tačiau kai kuri iš jų gali būti mirtina“.

Breedlove išdėstė karinio pobūdžio detales. Pagalbos teikimas šiuolaikinės karinės ginkluotės pavidalu būtinas, kitu atveju nei sankcijos, nei diplomatinis spaudimas neduos jokio rezultato, pabrėžė amerikiečių generolas. „Jei mes sugebėsime Rusijai pakelti kainą mūšio lauke, tai kitos priemonės gali vėl tapti efektyviomis, ir todėl mes turime tai padaryti“, – pridėjo jis.

Berlyne vieninga Vakarų pozicija Rusijos atžvilgiu visada buvo laikoma taikių pastangų sėkmės sąlyga. Kol kas šis frontas dar laikosi, tačiau ginčas vyksta principinis: ar gali diplomatija būti sėkminga be karinės grėsmės?

Prie to reikėtų pridėti įvairius transatlantinių partnerių tikslus: tuo metu, kai vokiečių-prancūzų iniciatyva nukreipta į tai, jog stabilizuoti situaciją Ukrainoje, vanagams iš Jungtinių Valstijų administracijos kalba eina apie Rusiją. Jie nori apriboti Rusijos įtaką šiame regione, o taip pat destabilizuoti Putino režimą. Jų sena svajonė – režimo kaita Rusijoje.

Ukrainos vakaruose, netoli Lenkijos sienos, randasi didžiulis karo poligonas Yavorov. Tarybiniais laikais jis įėjo į Tarybų Sąjungos Vakarų karo apygardos sudėtį, o nuo 1998 metų ten vyksta bendri ukrainiečių karo pajėgų su Jungtinių Valstijų ir NATO karo pajėgų mokymai. Yavorov – tai ta vieta, kur amerikiečių kariai ateityje numatę apmokyti Ukrainos Nacionalinės gvardijos kovoti prieš separatistus. Pagal Pentagono planą, būtent ten amerikiečių karininkai turi išmokyti ukrainiečius naudotis amerikietiškais radarais skirtais aptikti priešininkų artilerijos sistemas. Taip, bent jau, pasakė generolas Hodges, vadovaujantis amerikiečių sausumos pajėgoms Europoje.

Iš tiesų šie mokymai turi būti pradėti pirmosiomis kovo dienomis. Tačiau šių planų realizacija buvo sustabdyta prezidento Obamos. Pradžioj reikia duoti šansą ugnies nutraukimui, api eką pasisekė susitarti Minske. Tačiau, nežiūrint į tai, vanagai yra įsitikinę tuo, jog jie greitai bus žingsniu arčiau savo tikslo. Antradienį Hodges savo pasisakymo Berlyne metu pasakė, jog sutinkamai su jo lūkesčiais, ukrainiečių karių apmokymai prasidės dar šį mėnesį.

„Der Spiegel“, Vokietija
Matthias Gebauer, Christiane Hoffman, Mark Hujer, Gordon Repinski, Matthias Schepp, Christoph Schult, Holger Stark, Klaus Wiegrefe