„Laiminga“ amerikiečių mokinių vaikystė

Savo romane „Nuostabus naujas pasaulis“, parašytame 1932 metais, Oldosas Hakslis aprašė utopiją – totalitarinę visuomenę, apimtą beprotybės ir totalios kontrolės. Tai kontroliuojama civilizacija, kurioje pagal Hakslį buvo naudojami įtaigos metodai, pagrįsti refleksų diegimu nuo pat kūdikystės, o vėliau – pasitelkiant įvairius cheminius preparatus.

1967 metais grupė žymių psichiatrų ir gydytojų Puerto Rike susirinko į konferenciją, kad aptartų savo planus iki 2000-ųjų metų. Tema – psichotropinių preparatų taikymas „normaliems žmonėms“. Jų planas skyrėsi nuo Hakslio romano tiktai tuo, kad tai nebuvo fantastika, numatė „stiprių priemonių“, galinčių daryti tą patį poveikį kaip ir alkoholis, marichuana, opiatai ir amfetaminai, sukeldami „disociaciją ir euforiją“ kūrimą. Preparatai „žmonių sugebėjimui mokytis pagerinti greičiausiai pakeis visą mokymo procesą, taip kad laikas, skiriamas bet kurios srities studijoms, žymiai sutrumpės, o studijuojamos medžiagos apimtis bus išplėsta…“

Puerto Rike susirinkę psichiatrai padarė tokią išvadą: „Psichotropiniai preparatai išties turi kažką bendro su nauju utopistų mąstymu: ir viena, ir kita gali suteikti žmogui pasitikėjimo ir stabilumo jausmus, ir nesvarbu – melagingas tas jausmas, ar tikras“. Be to, ataskaitiniame dokumente buvo tvirtinama: „Tie iš mūsų, kurie dirba šioje srityje, įžvelgia joje potencialą, suteikiantį galimybę įvesti praktiškai absoliučią kontrolę žmogaus emocinei būsenai, jo protinei veiklai ir valiai. Šie žmogiški pasireiškimai gali būti inicijuojami, sustabdomi arba sunaikinami panaudojant įvairių rūšių chemines medžiagas. Tai, ką šiandien mums leidžia daryti mokslas, padarys įtaką visai visuomenei“.

reklama

Susitikimo Puerto Rike metu psichiatrai padarė prielaidą, kad „preparatų vartojimo apimtis šiandien gali būti vertinama kaip labai nedidelė. Lyginant su skaičiumi cheminių preparatų, kurie taps prieinami 2000 metais ir kuriuos galima bus panaudoti vienokių ar kitokių žmogaus gyvenimo aspektų kontrolei.“ Šiandien, kai 17 milijonų vaikų vartoja psichotropinius preparatus, o mokymo programos daugumoje mokyklų praktiškai pilnai pagrįstos Hakslio postulatais, Puerto Riko prognozės gali tapti realybe.

Tai ne tušti žodžiai. 2003 metais naujos JAV sudarytos Psichinės sveikatos klausimų komisijos ataskaita rekomendavo, kad visi 52 milijonai Amerikos mokinių būtų masiškai „ištirti“, kad galima būtų išsiaiškinti ar neserga jie „psichiniais susirgimais“. Toks masinis tyrimas dar vadinamas „skryningu“. Tuo pat metu nepateikiant jokių įrodymų buvo tvirtinama, kad „psichinių sutrikimų aptikimas ankstyvosiose stadijose, vertinimas ir gydymas gali padėti išvengti jų paaštrėjimo“. „Gydimas“- tai psichiatriniai preparatai, be to – ne patys pigiausi, aktyviai paverčiantys žmones psichiatrijos įstaigų klientais iki gyvos galvos, kas savo ruožtu leidžia pateikti sąskaitas jų išlaikymui vyriausybei ar draudimo bendrovėms.

Anketos, skirtos tokiam masiniam tyrimui, pagrįstos elgesio kontrole, jau naudojamos daugelyje švietimo sistemų. Jose pateikiami tokie įžūlūs klausimai kaip „Kaip tu manai, kaip smarkiai plaukuoti tavo tėvų lytiniai organai?“ arba „Ar buvai tu ar kažkas iš tavo šeimos narių išprievartauti ar sugundyti?“ Tokių anketų dalinimą lydi mokinių „paskatinimai“ (papirkimo forma): 5 dolerių vertės dovanėlės, kuponai nemokamai video nuomai, kortelės sustiprintam mokinių maitinimui ir t.t. Visa tai daroma tam, kad išgauti iš tėvų raštiškus leidimus. Tačiau dauguma tėvų netgi neįtaria, kad jų vaikus „tiria“. Mokykloms rekomenduojama samdyti diplomuotus „konsultantus“, kurie apsidraudę „teisminio persekiojimo atvejams“.

reklama

Komentuodama masinį psichiatrinį „skryningą“, žmogaus teisių gynėja Vera Šarav pareiškė: „Šita abejotina iniciatyva – tai radikalus įsibrovimas į privatų gyvenimą, nebepaliekantis vietos asmeninei pasirinkimo laisvei ar tėvų teisei pasakyti „ne“ jų vaikams išrašomiems psichotropiniams preparatams. Tokios privalomos programos, kurias remia vyriausybė, prieštarauja laisvėms, garantuojamoms demokratinėje visuomenėje“.

Visame pasaulyje vaikai tapo labai pavojingų kėslų taikiniu. Šiandien tėvus ir mokytojus apgaudinėja, prisidengiant įvairiomis programomis, neva gerinančiomis psichikos ir išsilavinimo lygį. Griaunamosios šios tendencijos pasekmės yra tiesiog milžiniškos.

• Vien tik JAV pusantro milijono vaikų ir paauglių vartoja antidepresantus, rizikuodami tapti mirtinai pavojingų šalutinių efektų aukomis.
• Pasiekimų ir išsimokslinimo standartai itin sparčiai smunka dėka mokyklose įvestų psichologinių mokymo programų.
• Nuo 1965 iki 2001 metų nusikaltimų prieš asmenybę lygis tarp paauglių, jaunesnių nei 18 metų amžiaus, vien tik Amerikoje išaugo 147 procentais, o nusikaltimų, susijusių su narkotikų vartojimu lygis – daugiau kaip 2900%.
• Nusikaltimo prieš asmenį ES šalyse, Australijoje ir Kanadoje lygis pasivijo ir aplenkė tą patį amerikietišką rodiklį.

Mes manome, kad būtent vaikai lemia mūsų visuomenės ateitį, būtent nuo jų priklauso, išgyvens žmonija, ar žus. Šita ataskaita sudaryta tėvams, kurie nuoširdžiai ir atkakliai stengiasi suteikti savo vaikams geresnį išslavinimą ir duoti šansą pasiekti sėkmę gyvenime. Ataskaita skirta savo darbą mylintiems pedagogams, kurie dirba iš meilės vaikams ir siekio padaryti juos laimingais. Ši ataskaita skirta kiekvienam, kas supranta ne tik tai, kad vaikams reikia meilės ir rūpesčio ir kad jie yra pati svarbiausia visuomenės vertybė, bet ir tai, kad vaikai – tai žmonių civilizacijos ateitis.

Šioje ataskaitoje pateikti duomenys nėra malonūs, tačiau tai, deja, žiauri realybė, su kuria jums nori nenori teks susidurti. Vaikams reikalinga mūsų skubi pagalba ir apsauga. Kitaip kiekvieno iš mūsų ateičiai kils labai rimta grėsmė.

www