Laiko dėsnis - Visuomenės saugumo koncepcijos pagrindai

Kas yra laikas?

Viską, kas vyksta Visatoje, galima apibūdinti kaip periodiškus bangų ir svyravimų procesus - tiek mikro, tiek ir makropasaulyje: elektronų sukimasis orbitoje aplink atomo branduolį, mėnulio sukimasis aplink žemę, žemės ir planetų - aplink Saulę, galaktikų sukimasis.

Taip pat ir žmogaus gyvenime - viskas paklūsta savitiems ritmams ir apibūdinama periodiškais svyravimų procesais.

Laikas - tai dažnių santykis tarp skirtingo periodo svyravimų, iš kurių vienas paimamas etalonu.

Kadangi žmogaus gyvenime labai daug kas priklauso nuo Saulės ritmų, kaip laiko etalonas pasirinktas Žemės apsisukimo periodas aplink Saulę - tai metai, ir Žemės aplink savo ašį - tai diena.

Jeigu panagrinėsime žmogaus gyvenimą, tai išvysime aiškų periodiškumą:

• iki 25-ių metų žmogus mokosi ir visuomenės gyvenime aktyviai nedalyvauja;
• amžius nuo 25-ių iki 50-ies metų yra didžiausio produktyvumo periodas žmogaus visuomeninėje veikloje;
• po 50-ies metų didžioji dauguma žmonių nugrimsta į savo problemas ir pradeda šalintis aktyvaus visuomeninio gyvenimo.

Taigi, žmogaus gyvenime didžiausią visuomeninę reikšmę turi periodas trunkantis apie 25-ius metus. Panašų dėsningumą galima matyti, vertinant vidutinį, pagimdžiusios savo pirmąjį vaiką motinos amžių. Jis taipogi yra 25-eri metai.

Apvaisinimo metu įvyksta apsikeitimas genetine informacija ir gimęs kūdikis turi naują, iki tol neegzistavusį, genetinį kodą, tai reiškia, kad kas 25-erius metus biologiniame lygmenyje esanti informacija pasikeičia.

Pavadinkime šį dydį Biologinio laiko dažniu. Viso globalaus istorinio proceso metu jis praktiškai nesikeitė ir išlieka pastovus.

Žmogus yra vienintėlė biologinė rūšis Žemėje, kuri panaudoja viską, ką gauna iš gamtos ir pati užsiima kūryba, sutverdama kažką naujo. Tokiu būdu, greta egzistuojančios biosferos, žmogus sukūrė technosferą, kurią jis nepaliaujamai keičia ir tobulina. Ypač smarkiai technosferos pasikeitimo greitį paskubino įteisintas palūkininkiškas paskolų procentas, kuris verčia nuolatos diegti vis naujesnes technologijas, tam kad išmokėti skolas.

reklama

Ar technosferos pasikeitime egzistuoja periodiškumas?

Taip, toks periodiškumas yra ir jį nesunku atsekti, nagrinėjant kokią nors žmogaus veiklos kryptį, pavyzdžiui transportą:

• Žmogus išrado vežimą ir šis be jokių esminių pakeitimų jam tarnavo tūkstančius metų;
• žmogus išrado karietą ir šioji važinėjo šimtus metų;
• išrado garvežį - jo konstrukcija keitėsi kas keliasdešimt metų: garvežys, šilumvežis, elektrinis traukinys, vienbėgis geležinkelis;
• išradus automobilį ir lėktuvą, atnaujinimai vyksta praktiškai kiekvienais metais.

Mes matome, kad technologijų kaitos dažnis nuolatos auga. Ir jeigu iš pradžių jis buvo matuojamas tūkstantmečiais, tai šiandien yra matuojamas metais.

Tačiau techninė informacija - tai tik viena iš visuotinės žmonijos kultūrinės informacijos dalių. Bendrai paėmus, toks informacijos kaitos dėsnis galioja apskritai visai kultūrai, jeigu kultūrą suprantame, kaip visą negenetiškai sąlygotą informaciją.

Pavadinkime informacijos atsinaujinimo dažnį negenetiniame lygmenyje - Socialinio laiko dažniu.

Socialinio laiko ir biologinio laiko dažnių santykis ir jų tarpusavio ryšys globaliame istoriniame procese yra vadinamas Laiko Dėsniu.

Dabar panagrinėkime, koks šių dažnių santykis. Jeigu anksčiau daugelį šimtmečių ar netgi tūkstantmečių, biologinio laiko dažnis buvo aukštesnis už socialinio laiko dažnį, tai XX amžiaus 2-oje pusėje situacija iš esmės pasikeitė. Dabar socialinio laiko dažnis viršija biologinio laiko dažnį.

Pirmoje XX amžiaus pusėje (1900-1950 m.), sutapus Biologinio laiko ir Socialinio laiko dažniams žmonijos gyvenime įvyko reiškinys, kuris technikoje vadinamas rezonansu.

Rezonanso reiškinys

Bet kuri sistema, netgi būdama ramybės būsenoje, turi savo svyravimų dažnį. Jeigu tokią sistemą paveikti jėga, turinčia artimą arba tokį patį, svyravimo dažnį, poveikis iššauks rezonansą, tai yra, staigų svyravimo amplitudės augimą.

Rezonanso reiškiniai gali nepataisomai pažeisti įvairias mechanines sistemas, pavyzdžiui, neteisingai suprojektuotus tiltus. Taip 1905 metais Sankt-Peterburge griuvo Egipto tiltas, kai per jį jojo raitelių eskadronas, o 1940 metais sugriuvo Takomos tiltas JAV.

Žmonijai pavyko prašokti šią laiko atkarpą ir išlikti dėl to, kad šio periodo trukmė buvo labai trumpa, vertinant viso istorinio proceso atžvilgiu, ir mūsų planetos gyventojų skaičius tam momentui nebuvo pasiekęs kritinės masės, nors tuo metu visą pasaulį sukrėtė karų ir revoliucijų banga.

Šitas periodas Biblijoje pavadintas "Apokalipse".

Dabar gi per vieno žmogaus gyvenimą ir vienos kartos gyvenimą mus supančiame pasaulyje įvyksta daugkartinės permainos. Keičiasi ir žmonių požiūris į tai, kas dedasi aplinkui, ko pasekoje po antrosios XX amžiaus pusės, vyksta žmonių socialinio elgesio logikos pasikeitimas.

reklama

Anksčiau, iki socialinio elgesio logikos pasikeitimo, žmogus gimdavo, gaudavo tam tikrą informaciją ir ji būdavo nekintanti iki pat jo mirties. Tas, kurį gyvenimo pradžioje pašvęsdavo į ką nors, galėjo, monopolijos į tas žinias sąskaita, pasiturinčiai gyventi visą likusį gyvenimą. Tie, kas nebūdavo pašvęsti - rausė žemę. Nūnai pašventimų laikas baigėsi - dėl vis augančio socialinio laiko dažnio pašventimai prarado bet kokią prasmę.

Iliustruoti technologijų vystymosi greitį galima pasitelkus pagrindinio Cisco kompanijos futurologo Deivo Evanso informaciją:

• Šiandien mes žinome 5% to, kas mums taps žinoma po 50 metų. Kitaip tariant, 95% žinių, kurios taps prieinamos žmonėms 2060 metais, bus ateinančių 50-ties metų atradimų rezultatas.
• Per artimiausius du metus informacijos kiekis mūsų pasaulyje kasmet didės po 6 kartus, o korporatyvinių duomenų kiekis tuo pačiu periodu kasmet augs po 50 kartų.
• Dviejų ateinančių metų bėgyje informacijos kiekis pasauliniame tinkle padvigubės kas 11 valandų.
• Apie 2015 metus žmonija kasmet sukurs tokį informacijos kiekį, kuris 92 milijonus kartų viršys JAV kongreso bibliotekoje saugomos informacijos kiekį.

Pasikeitusioje socialinio elgesio logikoje, žmogus arba nuolatos įsisavina naujas žinias, peržiūri ir keičia savo stereotipus, arba atsiduria istorijos šiukšlyne. Tam, kad prisitaikyti prie greitai besikeičiančio pasaulio, žmogui būtina nepertraukiamai viso gyvenimo metu įgyti vis naujų žinių, o tam reika mokėti savarankiškai mokytis.

Būtina kurti naujų žinių įsisąvinimo metodus.

Kas valdo informaciją - tas valdo pasaulį

Žinios yra valdžia.

Pagrindinis žmonijos pavergimo principas realizuojamas remiantis žinių monopolio naudojimu.

Nedidelė grupelė parazitų, įsitaisiusių socialinės piramidės viršūnėje, naudojasi visa žmonijos žinių pilnatve, ir kuo arčiau link šios piramidės pagrindo - tuo mažiau žinių yra suteikiama žmonėms. Iš esmės, galima apžvelgti dvi sąlygines piramides - viena, valdžios piramidė, kurios viršūnė nukreipta į viršų, kita - žinių piramidė, jos viršūnė nukreipta apačion:

Laiko Dėsnis griauna šitą piramidžių sistemą.

Šiuolaikinis vergvaldys, darbininkų šeimininkas, tam, kad jo vergai geriau dirbtų ir neštų pelną, socialinio laiko greitėjimo sąlygomis, privalo nepaliaujamai duoti jiems naujų žinių. Bet jeigu vergai vis daugiau ir daugiau žinos, jie liausis būti vergai.

„Kiekvienas pagal savo bendrųjų dalykų supratimo saiką dirba sau, o pagal nesupratimo saiką dirba tam, kas supranta daugiau“

„Daugelis dalykų mums nesuprantami ne dėl to, kad mūsų supratimas silpnas, o dėl to, kad tie dalykai neįeina į mūsų supratimų ratą“ - Kuzma Prutkovas

Savo supratimą apie Laiko Dėsnį ir šiuolaikinių vergvaldžių bejėgiškumą pasipriešinti jam Aleksandras Sergejevičius Puškinas išreiškė genialioje poemoje „Ruslanas ir Liudmila“ tokiais žodžiais:

Žvaigždes jis gali užgesinti,
Sušvilps - mėnulis sudrebės;
Bet LAIKO TĖKMĘ suvaldyti
Jo mokslas galios neturės.

---
Plačiau apie Visuomenės saugumo koncepciją skaitykite:

KOB.lt
ConceptualPower.com

VSK autorių kolektyvo svetainė:

Dotu.ru
Medžiaga lietuviškai