Rusiškas stebuklas

Rublio devalvacija tęsiasi, būsto-komunalinių paslaugų tarifai auga, parduotuvės užsidaro viena po kitos. Kodėl gi pačiame krizės Rusijoje įkarštyje Putino reitingas toks aukštas?

Maskvos kvartalas, kuriame aš gyvenu, randasi Taikos prospekte, netoli nuo Rygos stoties. „Taikiajame prospekte“ aš gyvenau daug metų, ir kambarį šiame rajone aš nuomoju iki šių dienų. Deja, aplinka keičiasi. Neseniai miesto valdžia priėmė sprendimą uždaryti nedidelius paviljonus metro požeminiuose perėjimuose. Man patiko šie kioskeliai taip pat, kaip ir daugelis maskviečių. Kai eidavau pro šalį, pirkdavau ten vaisius. Duoną ir įvairius daiktus – anksčiau aš net įsivaizduoti negalėdavau, kad jie man bus tokie būtini.

Pirkėjo džiaugsmas – pirkiniai einant pro šalį. Miesto valdžia nori, kad praėjimai būtų laisvi nuo palapinių. Daugelis smulkių prekybininkų prarado pragyvenimo šaltinį. Taip atrodo krizė.

reklama

Arba taip: Taikos prospekte gęsta parduotuvių iškabos. Kas mėnesį – keletas iškabų, kiekvieną mėnesį keletu parduotuvių tampa mažiau. Užsidarė baldų parduotuvė. Privati klinika. „Užkaltos“ turistinės agentūros durys, o taip pat restorano buvusio priešais. Savininkai kapituliuoja prieš kritusį rublį, augančias nuomos kainas ir krentančią paklausą.

Bloomberg reitinge, žinomame kaip skurdo indeksas, Rusija atsidūrė tarp šalių, kuriose fatališkas infliacijos ir nedarbo mišinys daro gyvenimą jose labai sudėtingu. Blogiau reikalai susiklostę Venesueloje, Argentinoje, o taip pat karo iškankintoje Ukrainoje. (Beje, Graikijoje situacija atrodo geresnė, kur infliacijos lygmuo mažesnis). Tačiau – ir čia mes turime reikalą su rusiškuoju stebuklu – pereitą mėnesį prezidento populiarumas išaugo dar vienu procentiniu punktu – iki 86%. Kaip tas gali būti, kad siaučiant krizei Vladimiro Purtino reitingas toks aukštas?

Vienas iš paaiškinimų tame, jog vyriausybė šiuo metu naudojasi sukauptais rezervais: pensininkams, vargšams, veteranams, mažai uždirbantiems, o taip pat socialinėms įstaigoms suteikia didelę finansinę pagalbą, kad sušvelninti krizės pasekmes gyventojams.

Tame tarpe ir dėl to, Rezervinio fondo, sukurto būtent tokiam atvejui, piniginės masės apimtis pereitą mėnesį sumažėjo nuo 85 iki 77 milijardų. Apie tai šią savaitę paskelbė finansų Ministerijos atstovas. Centrinio banko duomenimis, Rusija turi 364 milijardų dolerių rezervą, kai prieš metus šis skaičius siekė 500 milijardų dolerių.

Kaltė dėl nuopolio tenka ne tik Vakarų sankcijoms. Žemos naftos kainos taip pat nėra visiškai tinkamas paaiškinimas. Nepriklausomų maskviečių ekspertų, pavyzdžiui Igorio Nikolajevo, ekonomikos profesoriaus nuomone, pagrindinė Rusijos nuostolių priežastis – tai struktūrinė šalies krizė: reformų atidėliojimas, vidutinio ir smulkaus verslo padėties blogėjimas, didžiulė korupcija. Putino vadovaujama Rusija jau trejus metus yra recesijos būsenoje, ir dabar šalis pergyvena „tikrą audrą“, tvirtina Nikolajevas.

reklama

Bet kas stebėtina: atrodo tai visiškai neliečia Putino. Jis praktiškai niekada nekalba apie situaciją ekonomikoje, retai susitinka su verslininkais ir ekonomistais. Prezidentas pirmiausiai domisi užsienio politika, Rusijos vieta ir vaidmeniu pasaulyje. Ir žinoma, karu prieš Ukrainą. Visi jo pasisakymai tuo ar kitų būdu susiję su Donbasu ar Rusija, kaip didžia sportine valstybe. Savo autoritetą Putinas pagrindinai susieja su tuo, jog Rusija – didi, galinga kariniu požiūriu ir kelianti baimę šalis. Štai tą rusai ir vertina savame prezidente, prie viso to, nepriklausomo maskvietiškojo „Levanda-centro“ duomenimis – jau daugelį metų. Už ekonomiką, korupciją ir kitas smulkmenas yra atsakingi jo pavaldiniai.

Todėl niekas neturėtų galvoti, jog stiprėjanti krizė Rusijoje galėtų privesti prie stambių protestų bangų ar betvarkės. Opozicijos lyderio, Boriso Nemcovo nužudymas pereitą savaitę, nuliūdino ir sujaudino tik nedaugelį – pagrindinai liberalią vidurinę klasę, kuri ir be to laiko Putiną savo priešu. O liaudės masės – jo sąjungininkės.

Ekonomistų vertinimu, panašią krizės politiką rezervai gali „atlaikyti“ metus arba dvejus. Putinas tikisi, jog per tą laiką naftos ir dujų kainos vėl žymiai išaugs, ir jis susitvarkys su krize. Tačiau šiuo metu niekas nenurodo į permainas pasaulio naftos rinkose, greičiau jau atvirkščiai.

Jei kuro kainos nedidės, Putinui teks sugalvoti kažką dar, kad gyventojų vargai nueitų į antrą planą. Suprantama, kažką užsienio politikoje – kad padidinti pasaulinę Rusijos šlovę.

„Die Zeit“, Vokietija