Tironijos sutemos

Tikrųjų demokratinių laisvių šalininkai Amerikoje skambina pavojaus varpais. Gimtoji Amerika perpuvo iki pačios šerdies. Griūva ir žlunga viskas nuo tiltų iki valstybinių finansų, švietimo ir įstatymų leidimo sistemos. Šalis rieda į bedugnę. Priešakyje laukia tikras košmaras. Šia tema samprotauja Džonas Vaithedas portale Blacklisted News.

Vaithedas – ne pusiau išprotėjęs rašeiva, kurpiantis antivyriausybinius kliedesius. Tai rimtas, išsilavinęs ir respektabilus misteris, juristas, konstitucinės teisės ir žmogaus teisių specialistas, Rutherford Institute įsteigėjas.

Kaip epigrafą savo straipsniui jis panaudojo amerikiečių Aukščiausiojo Teismo teisėjo Viljamo Duglo išsireiškimą: „Kaip naktis neužklumpa staigiai, taip ir tironija formuojasi palaipsniui. Abiem atvejais iš pradžių prasideda sutemos ir būtent sutemose mes visi turime geriausiai pajausti pasikeitimus, tegu ir nedidelius, nes kitaip galime nevalingai tapti tamsos aukomis“.

Amerikos politikai šiuo metu daug kalba apie Amerikos didybę, tačiau toji Amerika, panašu, atsidūrė ant kracho ribos – tokia autoriaus nuomonė. Amerikos tautos būklė yra apverktina, įsitikinęs publicistas. Ir niekas negali būti tikras, kad rimtos problemos, kurios užtvindė amerikiečių gyvenimus ir netgi sunaikino jų laisves, bus apsvarstytos taip vadinamų tautos išrinktų atstovų.

Amerikiečių juristas siūlo paanalizuoti visą eilę faktų iš visuomenės gyvenimo.

Amerikos valstybė turi milžiniškų įsiskolinimų. Valstybės skola netrukus viršys 18 trilijonų dolerių ir daugiau kaip trečdalį Amerikos valstybės skolų kontroliuoja Japonija ir Kinija.

Sekanti problema – pasibjaurėtina švietimo sistema. JAV eikvoja švietimui gerokai daugiau, nei dauguma pasaulio šalių (115 000 dolerių vienam studentui), tačiau tuo pat metu užima tik 36 vietą pasaulyje pagal matematikos ir technikos mokslų olimpiadų rezultatus. Azijiečiai demonstruoja nepalyginamai aukštesnius rodiklius. O amerikiečiai jau ir paprastame skaityme atsilieka.

reklama

Bet argi vyriausybė ką nors daro, ką nors keičia? Autoriaus nuomone – nedaro ir nekeičia ir toliau pasisako už standartines programas. Jo nuomone, valdančiųjų sluoksnių tikslas yra visai ne tas, kad studentai išmoktų mąstyti.

„Mūsų namai mūsų daugiau nebeapsaugo nuo valstybės valdininkų įsiveržimo“. – tęsia autorius. – „Policijos pareigūnai jau turi įgaliojimus išlaužti jūsų duris, jei įtaria jus kokiais nors negerais dalykais ir turi netgi radarus, kurie leidžia matyti kiaurai jūsų namo sienas“.

Perpildytuose Amerikos kalėjimuose laikomas neįtikėtinas kiekis kalinių, jų daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Kalėjimai jau seniai tapo pelningomis įmonėmis korporacijoms, kurios eksploatuoja kalinius kaip pigi darbo jėgą.

Respublika? Pamirškit šitą žodį. Amerika jau nebe respublika, šiandien JAV – tai korporatyvinė oligarchija. Viena neseniai atlikta apklausa parodė, kaip teigia Vaithedas, kad išrinkti asmenys Vašingtone atstovauja išimtinai turtingųjų ir galingųjų, visiškai ne vidurinės klasės interesus.

Amerikoje – brangiausiai kainuojanti, tačiau neefektyvi sveikatos apsaugos sistema. Kitose pramoninėse Vakarų šalyse sveikatos apsauga veikia kur kas efektyviau, o kainuoja pigiau.

Oro užterštumo lygis Amerikoje ėmė grėsti gyvybei. Nuo oro užterštumo kenčia kone pusė amerikiečių. Dėl to daugeliui jų gresia ankstyva mirtis: astma, dusulio simptomai, širdies-kraujagyslių ligos.

Amerikoje – daugiau kaip 63 000 tiltų. Jų eksploatacijai skiriamos stulbinančios sumos. Tačiau kas dešimtam tiltui reikalingas skubus remontas, mat per kai kuriuos iš tų tiltų po 250 000 000 kartų per dieną` pravažiuoja sunkvežimiai, mokykliniai autobusai, lengvieji automobiliai ir kitos transporto priemonės. – pateikia statistiką juristas.

Amerikiečiai praktiškai nieko nežino apie savo teises ir apie tai, kaipo turi dirbti vyriausybė. Nežino šito nei pedagogai, nei netgi patys politikai. – piktinasi Vaithedas. 27% renkamų pareigūnų negali išvardinti nė vienos (!) teisės, kurią garantuoja Pirmoji konstitucijos pataisa. O 54% nežino, kad Konstitucija suteikia Kongresui teisę skelbti karą.

Šiandien beveik trečdalis amerikiečių vaikų gyvena skurde. Pagal šį rodiklį Amerika yra viena labiausiai atsilikusių šalių Vakaruose.

Amerikos mokyklos, kuriose patruliuoja policija, pavirto savotiškais kalėjimais. Kai kuriose ir jų „išdykaujančius“ vaikus sukausto antrankiais ir apieško kaip per kratas.

JAV gyventojai jau nebegali būti laikomi nekaltais, jeigu jų kaltė neįrodyta. „Įrodymas“ – tai į praeitį pasitraukęs terminas. Šiandien tą, kuris viso labo įtariamas nusikaltimu, galima apieškoti, sekti, kitokiais būdais tikrinti. Dar blogiau žmonėms, kurie pažįstami su „nepatikimaisiais“. Trumpiau tariant, šiandien bet kas gali tapti „potencialiai kaltu“.

Tėvai nebeturi teisės auklėti nuosavų vaikų. Juos gali areštuoti, jeigu jie leido savo vaikams vieniems žaisti vaikų aikštelėje ar gatvėje.

reklama

Privati nuosavybė? Ne, šita sąvoka jau nieko nebeverta. Šiandien ne tik policininkai, bet ir specpajėgos ar vyriausybiniai agentai gali įsibrauti į namus, išlaužti duris, nušauti šunį, nors ką ten šunį – jie gali sužeisti ar nušauti ir jus, nekalbant jau apie sulaužytus baldus ir šeimos terorizavimą.

Tai dar ne viskas. Valstybės tarnautojas gali ateiti pas jus ir uždėti baudą už „daržovių auginimą kieme“, „saulės baterijų įrengimą ant stogo“ ar „vištų veisimą“. Trumpiau tariant, JAV gyventojai – jau nebe savo turto šeimininkai.

Teismai? Jais nebegalima pasikliauti. Kažkada teismai buvo sukurti tam, kad gintų žmones, pasipiktinusius vyriausybe tais atvejais, kai toji peržengdavo leistinas ribas. Tačiau dabartiniai teismai vis dažniau žygiuoja koja kojon su policine valstybe. Neteisėtumo sąvoka prarado bet kokią prasmę.

Kai kur, visgi, vyriausybė labai aktyvi. Pavyzdžiui, rinkdama mokesčius. Numauti piliečiui paskutines kelnes – štai absoliuti federalinės vyriausybės maksima.

Kur eina atimti pinigai?

Amerikos mokesčių mokėtojai priversti finansuoti brangiai kainuojančios ginkluotės pirkimą. Piliečiams tenka finansuoti nesibaigiančius karus, kurie visiškai nesusiję su JAV saugumu. Jie apmoka išpūstus valstybinių įstaigų etatus, pavyzdžiui vis besiplečiančią Nacionalinio saugumo agentūrą, kurios biudžetai be kita ko užslaptinti nuo visuomenės, kaip ir pati agentūros veikla.

Visos šios problemos gyvuos iki to laiko, kol, autoriaus žodžiais, „Amerikos policinė valstybė toliau persekios mūsų tautą“.

Amerikiečiams laikas pabusti, juk tik jie patys gali pakeisti situaciją.

Toliau publicistas pateikia eilę patarimų JAV piliečiams.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta. Tai nereiškia, kad būtina nuo ryto ii vakaro žiūrėti TV naujienas. Tai daryti nėra prasmės, kadangi televizija – politinės propagandos šaltinis.

Vietoje to, žmonėms reikia atkreipti dėmesį į tai, ką veikia vietinės jų miestų tarybos, kokias iniciatyvas įgyvendina mokyklų darbuotojai, o kokius projektus – stabdo. Reikia atkreipti dėmesį į tuos, kuriuos amerikiečiai demokratiškai išrinko – kas jie tokia, kuo užsiima?

Reikia nustoti elgtis taip, kaip amerikiečiai, svarstantys už ką balsuoti, įprato elgtis: demokratai ar respublikonai? Tai neturi jokios reikšmės.

Reikia pereiti nuo žodžių prie veiksmų, o ne laukti, kol vyriausybė pasirūpins žmonėmis.

Federalinę vyriausybę publicistas vadina „pabaisa“, kuri savo piliečių niekad neklausys. Tačiau Amerikos piliečiai vis dar gali daryti įtaką vietinės savivaldos organams. Piliečiai gali susiburti ir priversti vietinę miesto tarybą pasipriešinti kai kurioms valstybinėms ir federalinėms tikslinėms programoms, nuleidžiamoms iš viršaus.

Ir jeigu prireiks, jūsų vietinė miesto taryba gali nebepaklusti diktatoriškiems nurodymams, nuleidžiamiems iš Vašingtono. – priduria autorius.

Vaithedas netiki, kad Amerikos laukia šviesi ateitis. Nieko gero Amerikos nelaukia. Ir būtent dėl to jis ir padaro išvadą: „Atėjo laikas veikti“.

***

Kaip matome, Džonas Vaithedas numato greitą JAV galą – čia ir ekonomikos, ir demokratijos, ir ideologijos krachas, šalies pavirtimas oligarchine diktatūra. Sisteminė katastrofa. Tačiau esama ir išeities.

Publicistas ragina jeigu ir nenuversti valdžią, tai bent jau pabusti, o pabudimas prasidės nuo pasipriešinimo diktatūrai, ateinančiai iš Vašingtono. O nuo tokio pasipriešinimo, kaip moko istorija, tėra tik vienas žingsnis iki tautos sukilimo. Ne tokio „sukilimo“, koks buvo Maidane, o tikro. Nes amerikiečių namuose ir butuose savo momento laukia milijonai ginklų.

Amerika vis labiau artėja prie užvirimo taško.

www