Tiesos kalba prieš amerikietišką naujakalbę

Džordžas Orvelas parašė savo žymųjį romaną "1984" kaip įspėjimą žmonijai. Gaila, bet Vakarų visuomenė nesuprato šio įspėjimo ir įgyvendino šią antiutopiją realiame gyvenime. Ir nors niekur nefigūruoja pavadinimas "Tiesos ministerija", jos veiklos rezultatus pastoviai regime kiekviename žingsnyje. O "Orvelo kalba" faktiškai tapo visų demokratinių vyriausybinių ir nevyriausybinių žinybų, o taip pat "nepriklausomos" žiniasklaidos kalba. Tiksliau, net ne žiniasklaidos, o masinio psichologinio naikinimo ginklo, kuris pagal tą pačią "orvelišką kalbą", vadinamas masinės informacijos priemonėmis.

Žinoma, kalba, kurią šiandien vadiname "orveliška", buvo naudojama gerokai prieš šį rašytoją. Pastarasis tik atkreipė į ją dėmesį ir pareklamavo savo romane. Pavyzdžio dėlei, panagrinėkime bent jau patį pavadinimą to režimo, kuris viešpatauja Vakaruose ir kuris oficialiai vadinamas "demokratija".

reklama

Demokratija, kaip žinia, išvertus iš senovės graikų kalbos, yra "tautos valdžia". Realiai gi ji tokia anaiptol nėra. Kodėl? Todėl, kad šis režimas pagrįstas visuotiniais rinkimais rinkos santykių visuomenėje situacijoje. O tai reiškia, kad pakankamai stambių gyvenamų vietovių ir, juolab, valstybių atveju, žmonės neturi galimybių asmeniškai žinoti kandidatų į postą savybių. Bus išrinktas ne labiausiai to vertas, o tas, kurį geriausiai išreklamuos žiniasklaida. Kadangi svarbiausias tikslas rinkos santykiuose yra maksimalaus pelno gavimas, tai žiniasklaida geriausiai išreklamuos tą, kuris užmokės daugiausia pinigų.

Tokiu būdu elektoratas, laisvų rinkimų metu atveda į valdžią verslo ryklius, susikrovusius turtą, švelniai tariant, ne pačiais sąžiningiausiais metodais. Ir kuo rafinuotesnės machinacijos, tuo daugiau šansų gauti valdžią. Teisingiausia šiuo metu Vakaruose viešpataujantį režimą būtų pavadinti "kriminokratija". Jeigu tai suprasime, tai jau nebekels nusistebėjimo "demokratinių" valstybių ir veikėjų veiksmai ir sprendimai.

Viskas, kas neatitinka šių pinigų maišų, užgrobusių valdžią Vakaruose, interesų, paskelbiama antihumanišku, netoleruotinu ir visa tai reikia sunaikinti. O viskas, kas atitinka jų interesus - humaniška, teisinga ir teisėta. Ką ir stebime šiandien pasaulyje.

Ryškus šiuolaikinis orveliškos kalbos pavyzdys - Amerikos politikos Rusijos atžvilgiu pavadinimas - "sulaikymo politika". Nesidomintis pasaulio reikalais žmogus gali pagalvoti, kad tai Rusija plečia savo valdžią visuose kontinentuose ir baigia apsupti vargšę ir nelaimingą Ameriką savo karinėmis bazėmis. Realiai gis viskas yra atvirkščiai. Būtent Amerika tokia savo politika stengiasi apsupti Rusiją, kad vėliau galima būtų ją galutinai sunaikinti. Taip kad šitą politiką derėtų pavadinti ne "sulaikymu", o "spaudimu", ar dar tiksliau - "smaugimu".

reklama

Vašingtono veikėjai, panašu, jau pamiršo normalią žmonių kalbą ir jos nevartoja, o juk dar visai neseniai jie buvo mažiau veidmainiški ir tokią politiką kitų šalių atžvilgiu vadino sąžiningai - Anakondos strategija.

Suprantama, kad orveliška kalba naudojasi ne tik JAV, bet ir visi vasalai, tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Štai visai neseniai Japonija parėmė savo užjūrio šeimininką ir įvedė sankcijas prieš Rusiją su labai smagia formuluote. Tai sankcijos prieš asmenis, kaip išsireiškė Tokijas, "kurie susiję su situacijos Ukrainoje destabilizavimu". Ir tai sakoma tuo metu, kai visas pasaulis puikiausiai žino, jog situaciją destabilizavo Vašingtonas, suorganizavęs nusikalstamą ir kruviną perversmą toje šalyje. Buvo nuverstas demokratiškai išrinktas prezidentas, kuris, žinoma, irgi buvo anaiptol ne šventas, bet juk, kaip jau sakėme prieš tai, kitokių valdžioje ir nebūna. Mainais į prezidento krėslą pasodino ne šiaip pinigų maišą, bet kruviną mėsininką Porošenką su atitinkama komanda, kuri pradėjo ukrainiečių genocidą ir ekonomikos naikinimą.

Natūralu, kad audringiausiai orveliška kalba išplito Ukrainoje, kurią okupavo Vakarų civilizacijos avangardas - Galicijos nacistai. Žmonės, kurie nepripažįsta nacistų nusikaltėlių, užgrobusių šalyje valdžią, vadinami išdavikais, separatistais ir netgi teroristais. Nors pakanka pasižiūrėti į situaciją ramiai ir objektyviai, be išankstinio nusistatymo, ir mes pamatysime, kad išdavikai yra būtent tie asmenys ir kolektyvai, kurie išdavė teisėtai išrinktą valdžią. Tai jie - tikrieji separatistai, nusprendę atplėšti didesnę dalį šalies ir tautos, kuri liko ištikima teisėtai vyriausybei.

O teroristai - tai būtent dabartinės Kijevo chuntos vadeivos, nes būtent jie naudoja ginkluotą jėgą prieš taikius gyventojus. Artilerija, netgi balistinės raketos, uždraustos fosforo ir kasetinės bombos - visa tai krinta ant Rytų Ukrainos miestų gyvenamų kvartalų. Turiu vilties, kad jų laukia Sadamo Huseino likimas, tas žmogus savo laiku irgi labai sąžiningai pildė visus savo Vakarų šeimininkų įsakymus.

Sukilėliai gi kariauja tiktai su teroristų daliniais, jie nebombarduoja nei Kijevo, nei Lvovo miegamųjų rajonų. Dėl to cinizmo apogėjumi atrodo JAV reikalavimas, kad Rusija nutrauktų paramą sukilėliams. Jeigu pamėgintume pritaikyti tai, tarkime, II Pasaulinio karo laikams, tai reikštų reikalavimą, kad anglai liautųsi rėmę prancūzų Pasipriešinimą, kuris kariavo prieš nacių Vokietiją.

www