Kinija rengiasi pirkti Rusiją

LDiena.lt: kaip Ukrainos žiniasklaida, priklausanti žydobanderovcinei oligarchijai laukia ir svajoja apie Rusijos krachą...

Straipsnis perpublikuojamas specialiai pseudolietuviškiesiems rusofobams pasidžiaugti - pasvajokite kartu.
 

Kinija niekur neskuba. Ji demonstruoja ilgalaikį stabilų ekonominį augimą (metinis BVP augimas 7%) besitęsiančios pasaulinės ekonominės-finansų krizės fone. Pasaulis stebi žymius Pekino pasiekimus savo energijos apsirūpinimo klausimais, kosminių technologijų ir aukštų technologijų pramonės vystymąsi.

Tas pats ir užsienio politikoje. Kinija išpažįsta strateginį planavimą, apskaičiuotą dešimtmečiams ir dar daugiau. Jis ypač akivaizdžiai pasireiškia dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir to pasekmių fone. KLR sėdi ant upės kranto, išilgai kurios tolumoje jau matosi plaukiantis „geriausio šiaurinio draugo“ lavonas. Kinija be ypatingų pastangų tapo nepakeičiama RF partnere ir dabar ruošiasi pilna apimtimi pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Pirmoje eilėje Kiniją domina prieiga prie giluminių Rusijos išteklių. Šiame fone Kremlius per vice-premjerą Arkadijų Dvorkovičių jau pareiškė apie būsimą dovaną Pekinui galimybėje suteikti didesnę nei 50% dalį projektuose įsisavinant naftos-dujų radimvietes. Šelfo radimviečių Rusija dar nepasiruošusi atiduoti pilnutinai, tačiau tai tik laiko klausimas.

reklama

Greičiausiai, didžioji dalis rusų valdžios lūkesčių, susijusių su kiniečių investicijomis į Rusiją (pavyzdžiui greitaeigės magistralės su finansinių investicijų apimtimi iki 2,8 trilijono rublių projektą) nepasiteisins. Priežastis paprasta – Kinija lauks pilnos prieigos kontroliuoti rusiškus aktyvus. Tik po to gali prasidėti investicijos ir vystymas.

Šiame kontekste visiškai logiškai atrodo Kinijos prilaikymas 25 milijardų dolerių avanso skirto dujotiekio „Sila Sibiri“ („Sibiro jėga“) statybai. Tarp kitko, didžiąją dalį importuojamų dujų Kinija gaus iš Turmėnistano, o ne RF (šiuo metu – jau 20 mlrd kub/m į metus, su perspektyva padidinti iki 65 milijardų kb.m 2020-aisiais). Aktyvią ekspansiją Kinija vykdo ir Kazachstane, iš kur jau šiandien į Kiniją patenka apie 10 milijonų tonų naftos kasmet.

Kol kas gi, prekių apyvarta tarp RF ir KLR 2014-aisiais nukrito 0,5% iki88,4 milijardų dolerių. Kinietiškų prekių eksportas į Rusiją 2015-ųjų sausį sumažėjo 42,1% iki2,8 milijardo dolerių, rusų prekių tiekimas į Kiniją sumažėjo – 28,7%iki 2,5 milijardo dolerių. Tai reiškia, jog pilnaverčio persiorientavimo iš Vakarų į Rytus rusiškoji ekonomika taip ir nepademonstravo.

Paradoksalu – dabar jau Rusija priversta importuoti technologijas iš Kinijos, o ne atvirkščiai, kaip anksčiau. Ypač tai aktualu žymaus prekybinio-ekonominio bendradarbiavimo tarp RF ir Europos sumažėjimo fone.

Ir visgi, žaidimas dar toli gražu nebaigtas. Padangių imperija aktyviai manevruoja tarp visų konflikto dalyvių. Iš vienos pusės girdimi kiniečių pasiuntinių pareiškimai (pavyzdžiui Briuselyje) apie būtinybę Vakarams atsižvelgti į Rusijos interesus, tame tarpe Ukrainoje (kas netenkina Kijevo).

Iš kitos pusės, Kinija bando aktyviai vystyti prekybinius-ekonominius santykius ir su Europa bei JAV. Net Ukrainai Kinija bando suteikti kažkokią kompensaciją kaip susitarimą dėl techninio-ekonominio bendradarbiavimo. Nors mūsų valdžiai derėtų reikalauti iš Kinijos daugiau kompensacijų už jos pasyvią ir palaikančią RF poziciją.

Tokia „draugystės su visais“ strategija, Pekino manymu, suteiks jam didelę naudą prekyboje. Tačiau Kinijoje pamirštama, jog šiuo atveju jis irgi demonstruoja nepasirengimą tapti globaliu politiniu centru ir prisiimti savo atsakomybės dalį už pasaulinio žaidimo taisykles ir stabilumą. Dažnai pasaulinis autoritetas yra vertas kur kas daugiau nei trumpalaikė prekybinė nauda, ir panašu, jog Kinija aploš pati save, statydama išimtinai tik už ekonomikos sritį. Užimdama laukiamąją poziciją Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu, Kinija demonstruoja savo nepasirengimą formuoti naujas globalias žaidimo taisykles.

reklama

Kol kas gi, RF prezidentas Vladimiras Putinas vykdo priešpardaviminį savos šalies paruošimą ruošdamasis sandėriui su Kinija. Tam, pavyzdžiui, 2014-ųjų gruodžio 31 dieną Putinas pasirašė įstatymą „Apie socialinės-ekonominės plėtros teritorijas (TOP) Rusijos Federacijoje“. Pagal šį dokumentą infrastruktūros objektų statybai gali būti panaudoti praktiškai bet kurie žemės sklypai, kompanijos TOP’uose galės įdarbinti migrantus be Federalinės migracijos tarnybos leidimo. Tai yra, nuo dabar, jokių barjerų atvirai Rusijos pasienio su Kinija teritorijų kolonizacijai neegzistuoja. Dar daugiau, Rusijos valdžia prie to tik prisidės.

Šiame kontekste vertėtų prisiminti KLR vadovo pavaduotojo Li Yuanchao žodžius pasakytus 2014-ųjų gegužę, jog “Rusijoje yra didžiulė teritorija, o Kinijoje – pati darbščiausia pasaulyje liaudis. Jei šiuos faktorius apjungti – tai galima būtų gauti žymų vystymosi impulsą“.

Esant tokiai situacijai, Kinijai tikrai niekur neskubės su investicijomis į Rusiją. Pradžioj sueis visi norintys darbo migrantai, po to bus gauta pilna pageidaujamų resursų aktyvų kontrolė, ir tik po to galima bus investuoti pinigus į resursų gavybą bei transportavimą.

Tik prie ko čia tada rusų valstybė – neaišku. Nors projektai ir bus vykdomi Rusijos teritorijoje už kiniečių investicijas, tačiau jų vykdytojais bus kiniečių kompanijos ir darbininkai, o galutinė pridėtinė prekių vertė bus sukurta pačioje Kinijoje, kur ir liks gamyba bei surinkti mokesčiai.

Kol kas šis procesas randasi vidutinėje vystymosi stadijoje, ir Pekinas maksimaliai išnaudoja Rusijos izoliaciją. Tarp kitko, reikėtų pažymėti, kad Kinijai apsimoka ir toliau palaikyti silpną RF poziciją su jos dabartiniu kursu. Būtent šiuo tikslu Padangių imperija teiks nedidelę pagalbą Putino režimui siekdama laimėti laiko pilnavertei Tolimųjų Rytų ir Sibiro kolonizacijai.

Pirmalaikis Putino režimo RF pasikeitimas, jei kartais į valdžią Rusijoje ateitų provakarietiškas lyderis, gali kažkiek sujaukti Kinijos planus. Tačiau iki to meto jau bus padėti pamatai neformaliai didžiulių Rusijos teritorijų Rytuose kolonizacijai.

Ir tada vėl taps aktualus senas geografinis žemėlapis, padovanotas kiniečių vadovybei Vokietijos kanclerės Angelos Merkel. Rusija, nesugebėjusi sutvarkyti nuosavų milžiniškų teritorijų, bus priversta perduoti žymią jų dalį efektyvesnėms valstybėms. Šiame kontekste nereikėtų užmiršti Japonijos.

…Kremliaus aistra užimti svetimas teritorijas neišvengiamai atsisuks savų teritorijų praradimu.

"УНИАН", Ukraina