Kuo skiriasi empatija ir užuojauta?

Ką, jūsų manymu, rodote kitiems žmonėms – empatiją ar užuojautą? Šiedu žodžiai neretai naudojami kaip sinonimai, tačiau skiriasi jų emocinis poveikis.

Užuojauta – kai dėl kažko nerimaujama, ją dažniausiai lydi troškimas, kad žmogui viskas baigtųsi gerai. Užuojauta – gilesnis, asmeniškesnis santykių lygmuo nei tiesiog gailėjimas ar liūdesys. Tačiau skirtingai nei empatija, užuojautoje nėra bendrų pergyvenimų ar emocijų.

Empatija – sugebėjimas atpažinti kito žmogaus emocijas ir jas suprasti, netgi pačiam pajausti. Empatiją neretai painioja su užuojauta ar gailėjimu, tačiau tai neteisinga. Faktiškai tai yra sugebėjimas realiai jausti tą patį, ką jaučia kitas žmogus ir tai jau išeina už užuojautos ar banalaus nerimo ribų. Beje, empatija jaučiama tik žmonėms, o ne, pavyzdžiui, gyvūnams.

reklama

Empatija gali paversti mūsų gyvenimą labiau sąmoningu, kadangi padeda nuraminti ir padrąsinti nesėkmę patyrusius žmones, tačiau taip pat ji gali padaryti ir daug žalos. Lyg ir nieko blogo, kad esame jautrūs žmonių tragedijoms ar traumoms, tačiau empatiją nukreipus neteisinga linkme, ji gali paversti mus taip vadinamasi „emociniais parazitais“.

Empatija gali sukelti nemotyvuotą pyktį, jei žmogus pernelyg asmeniškai jaučia aplinkinių pojūčius ir kūno kalbą, kai tie pyksta ar patiria kitas negatyvias emocijas. Dėl to kaltas pernelyg didelis jautrumas viskam, kad vyksta su kitu žmogumi;

Empatija gali sužlugdyti jūsų biudžetą. Psichologai pasakoja apie ne tokius jau retus atvejus, kai empatiški pacientai atiduodavo santaupas svetimiems, dažnai netgi visiškai nepažįstamiems. Tokie empatai jaučiasi atsakingi už kitų žmonių nelaimes, dėl to stengiasi įvairiais būdais juos paremti. Kartais tokį elgesį provokuoja kaltės jausmas. Rezultatas – nesveikas, patologiškas altruizmas;

Empatija gali pakenkti santykiams. Psichologai įspėja, kad empatijos niekada nereikia painioti su meile. Jeigu santykiai pagrįsti empatija, jie ilgai netvers, kad ir kokie kilnūs bebūtų jūsų tikslai;

Empatija gali baigtis išsekimu. Psichologijoje yra netgi toks terminas „empatinis išsekimas“, apibūdinantis būseną, kurią žmogui sukelia nesiliaujantys pergyvenimai ir asmeninis dalyvavimas kitų žmonių problemose. Kai empatas viską perleidžia per save, laikui bėgant, jis pajunta chronišką emocinį nuovargį.

Šaltinis