Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo kolegai JAV, Donaldui Trampui: “Arogancija tave nuves į niekur”

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šią savaitę savo kolegai JAV Donaldui Trampui (Donald Trump)i perdavė žinutę: “Arogancija tave nuves į niekur”. Jis pridūrė, jog bendradarbiavimas ir dialogas yra vieninteliai keliai spręsti konfliktus šiandieniniame pasaulyje.

Xi Jinping’as kalbėjo apie prekybą ir komerciją, bet jo pastebėjimai apėmė ir platesnes rezonansines temas, tokias kaip Trampo administracijos pavojingą politinę įtampą keliantis žaidimas su Rusija, Iranu ir Viduriniaisiais Rytais.

”Šaltasis karas ir nulinės vertės mentalitetas neberanda vietos šiandieniniame pasaulyje,” sakė Kinijos prezidentas. “Arogancija ar susifokusavimas vien ties savo interesais niekur neveda. Tik taikus vystymasis ir bendradarbiavimas gali tikrai atnešti win-win ir all-win rezultatus.,” pridurė Xi, kalbėdamas Boao forume Azijai, Kinijos pietinėje Hainan provincijoje.

Tai buvo pirmi vieši Kinijos prezidento komentarai nuo tada, kai praeitą savaitę iškilo JAV-Kinijos prekybiniai nesutarimai. Xi į Trampą nesikreipė vardu, tačiau buvo akivaizdu, kieno adresu buvo adresuoti jo įspėjimai prieš “aroganciją” ir “jėgos politiką”.

Ironiška, tačiau pabrėždamas JAV vienašališkumą, Kinijos lyderis turi netikėtą sąjungininką. Purvinos Trampo manieros Kinijos adresu kelia nerimą jo paties elektoratui, kuriam dėl tokios agresyvios politikos kyla potenciali grėsmė.

Jei Trampas pradės pilno masto prekybinį karą su Kinija, tarp labiausiai nukentėjusių sektorių bus “fermerių” valstijos iš Viduriniųjų ir Vakarų JAV. Tai bus tokios valstijos kaip Aidahas, Indiana ir Ajova, kurių rinkėjai ženkliai lėmė Trampo patekimą į Baltuosius rūmus 2016-aisiais. Jei šios rinkimų apygardos pamatys žlungančius jų pragyvenimo šaltinius prekybiniame kare, Trampo respublikonų partija gali tikėtis negailestingo atpildo šių metų pabaigos “mid-term” rinkimuose. Rezultatai gali būti tokie, jog respublikonai pralaimės daugumą atstovų rūmuose ir senate, taip padarydami Trampo prezidentavimą beveik nieko nelemiančiu.

reklama

JAV lyderis išprovokavo prekybinio karo retoriką praeitą savaitę, kai pareiškė, kad jo administracija ketina trigubai padidinti tarifus Kinijos eksportui. Trampas sakė, jog įplaukos iš Kinijai taikomų mokesčių padidėtų nuo milžiniškos 50 milijardų dolerių sumos iki 150 milijardų. (Lietuvos prezidentė, komentuodama ketinimus brangiai pirkti JAV suskystintas dujas sakė, kad atėjo metas Lietuvai būti ne tik naudos gavėjai, bet ir partnerei – suprask derybiniame susitikime, privalėjo sutikti su visais reikalavimais, kurie visiškai nenaudingi Lietuvai, tačiau naudingi Amerikai. Trampas tai pabrėžė – vert. past.)

Kaltinimai “nesąžininga prekyba” – įprasta praktika viso Trampo prezidentavimo metu. Pažadas “būti kietu” ribojant Kinijos eksportą į JAV, ilgai buvo rinkiminės kampanijos pažadas. Trampas taip pat kaltina Kiniją vagiant intelektualinę nuosavybę iš JAV kompanijų, kurios yra rinkoje.

Kinija, savo ruožtu, sako, kad 375 milijardų dolerių prekybos perteklius į JAV, atsirado ne dėl “nesąžiningos praktikos”, o dėl istoriškai susiklosčiusių Amerikos ekonomikos problemų (pvz. 20 trln. USD skola – vert. past.) Kinija pažymi, kad JAV turi chronišką prekybos deficitą su daugybe šalių jau kelis dešimtmečius. Amerikos korporacijos maksmimaliai padidino pelnus steigdamos gamyklas Kinijoje daugybę metų, taip “pasmaugdamos” gamybines darbo vietas pačiose JAV ir padidindamos Kinijos eksportą į JAV.

Trampaas siekia iškraipyti istoriškai susiklosčiusias struktūrines amerikietiško kapitalizmo bėdas (pvz. tuščių pinigų spausdinimas – vert. past.), naudodamas demagoginę retoriką ir kaltindamas Kiniją.

Patyčios iš Kinijos, siekiant sumažinti prekybos tarifus, yra Trampo būdas susidoroti su pačios Amerikos problemomis. Tai yra tas pats arogantiškas mentalitetas, kurį britai įkūnijo kai bombardavo Kiniją su laivyno artilerija per “Opiumo karus” devyniolikto amžiaus viduryje, tam, kad priverstų Kiniją pirkti opiumą iš britų prekeivių.

Pagrindinė Trampo problema yra ta, kad pasaulis neatpažįstamai pasikeitė. Kinijos ekonominė ir karinė galia užtikrina tai, jog Kinija nebus nublokšta į pačios Amerikos problemas.

Šios savaitės vedamajame straipsnyje, Kinijos valstybinis leidinys “Global Times” pažymi, jog “turint omenyje Kinijos ekonominę, technologinę ir mokslinę galią… Pekinas niekada neklausys Vašingtono komandų.”

Su neginčijamais argumentais Pekinas šią savaitę kviečia prekybines problemas su JAV, spręsti derybomis pasaulio prekybos organizacijoje.

reklama

Kaip sakė Kinijos prezidentas Xi Jinping’as, tik abipusis dialogas ir bendradarbiavimas gali duoti rezultatų šiandieniniame pasaulyje, norint, kad vyrautų taika.

Čia ir yra pagrindinė Vašingtono mentaliteto problema. Vašingtonas nenori derybų ir abipusio dialogo, pagrįsto tarptautine teise, tačiau vietoje to renkasi agresyvų vienašališkumą, kur viena pusė laimi “nulinės sumos” rezultate.

Toks mentalitetas pasmerktas žlugti. Jis skatina prekybos karus, kurie, kaip rodo istorija, dažnai pereina į karinius konfliktus.

Trampas gyrėsi, jog “lengva laimėti prekybinį karą.” Tai yra apgailėtinas nekilnojamojo turto magnato, vėliau tapusio prezidentu, požiūris. Jis galvoja, kad Kinijos milžiniškas eksporto biznis į JAV, padaro juos pažeidžiamais dėl jo grasinimų apmokestinti tarifus. Kas per arogancija? Amerikos ekonomika yra priklausoma nuo Kinijos ir vis tiek Tranpas galvoja, kad gali grasinimais pasiekti savo tikslų.

Tikrovėje, Kinijos prezidento žodžiai apie abipusį bendradarbiavimą yra grįsti realybe. Kai tik Trampas paskelbė apie trigubai padidintus tarifus (150 mlrd. dol.), Pekinas nešvilpė. Tiesiog atsakė panašiais tarifais Amerikos žemdirbystei, aviacijai ir automobilių pramonei.

Specifiniai sektoriai, kurie pralaimės, jei Kinija įves tarifus, yra JAV vidurio vakarų valstijų sojos pupelių, kukurūzų, jautienos ir kiaulienos šakos. Vien tik sojos pupelių eksportas iš JAV į Kiniją sudaro 14 mlrd. dolerių, – maždaug tiek pat, kiek Boeing aviacijos biznis su Kinija, kuris tuoj užsidarys jei Kinija imsis siūlomų atsakomųjų sankcijų.

Amerikos smūgis Kinijai buvo staigus ir nuožmus. New York Times žurnale, žemdirbių bendruomenės, kurių pragyvenimo šaltiniai priklauso nuo eksporto į Kiniją jau spaudžia Baltuosius rūmus atšaukti prekybinį karą.

Nepatenkintos valstijos: Arkanzasas, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota, Aidahas, Indiana, Ilinojus, Misūris ir Montana. Tai buvo pagrindinės valstijos, kurios padėjo Trampui tapti prezidentu 2016-aisiais. NY Times rašoma: “Kinijos agresyvus atsakas į Trampo tarifus yra nutaikytas į Amerikos branduolį ir jo produktus regione, kuris lėmė jo pergalę prezidento rinkimuose.

Prekybinis karas su Kinija gali blogai baigtis kaimo ekonomikai, o ypač fermeriams, kurie augina kiaules, sojos pupeles ir kukurūzus. Beveik du trečdalius sojų pupelių derliaus, JAV eksportuoja į Kiniją.

Netrukus matysime ar Trampas toliau grasins Kinijai prekybiniu karu. Šią savaitę Kinijos prezidentą jis pavadino “savo draugu”, tačiau jis taip pat reikalavo, kad Kinija atsisakytų tarifų vienašališkai.

Taigi, jei Trampo arogancija aukšta ir jis tęs savo priešišką politiką, Kinija atsakys tuo pačiu. Tai lemtų Trampo reitingų smukimą vidurio vakarų kaimiškose JAV vietovėse. Tai turbūt lemtų, kad respublikonai prarastų kongreso kontrolę ir Trampo prezidentavimas būtų paverstas įstatymine impotencija.

Kinijos prezidentas teisus. Vienintelis būdas judėti pirmyn yra abipusis dialogas ir bendradarbiavimas. Vienašališkas “bullying” yra fail-fail mentalas. Arogantiškasis Trampas sužinos tai sunkiuoju būdu.

Autorius Finian Cunningham (g. 1963) rašo tarptautinių santykių temomis, jo tekstai verčiami į keliolika kalbų. Kilęs iš Belfasto(Šiaurės Airija), jis yra agrokultūros chemijos docentas. Dirbo moksliniu redaktoriumi Royal Society of Chemistry, Kembridže. Daugiau nei 20 metų dirbo redaktoriumi ir rašytoju didžiosiose žiniasklaidos organizacijose, tokiose kaip The Mirror, Irish Time ir Independent.

Iš anglų kalbos vertė Gintaras Jazdauskas