Algimantas Rusteika. Durniasklaida

Pasaulio politikos pokyčių kryptis didele dalimi priklauso nuo įvykių Europoje. O jau Lietuvos ateičiai tai absoliučiai svarbiausias išorės faktorius. Normaliame gyvenime apie esminius Europos įvykius matytume politologų prognozes ir diskusijas, skaitytume apžvalgininkų tekstus, geriausiu laiku ekranuose linguotų politikų plikės ir ševeliūros.

Vienas iš tokių įvykių – šiandien rinkimai Vengrijoje. Ar ką pastebėjot per “atsinaujinančią ir skaidrėjančią“ LRT? O štai sisteminė, provaldiška durniasklaida, vidurdienis, 11.45 val.:

1. Delfyje svarbiausia naujiena – “Per Stalino laidotuves – šiurpūs įvykiai“, komentaras – “Tikrų vyrų neliko – paskutinį jų pribaigiau aš“. Vengrijos rinkimų temai skirta vakarykštė V.Orbano kritika portalo apačioje, kur niekas neskaito, po spurgyčių receptų, septintoji tarp užsienio įvykių.

2. LRyte svarbiausia naujiena – “Įbauginta vilnietė atskleidė, kaip šiurpiai būrėja viliojo dideles sumas“, komentaras – “Didžiausia kauniečių baimė – susimauti per Kalėdas“. Nors LRytas pažangiečiai – straipsnelį apie tai, kad rinkimai visgi vyksta ir V.Orbanas labai blogas, sugebėjo įdėti rinkimų dieną, jis puikuojasi kaip eilinis įvykis portalo apačioje, po Radžio vaikystės problemų.

reklama

3. 15Min. svarbiausia naujiena – “Pagal vedų principus gyvenanti E.Terekaitė: „Neprieštarauju lyčių lygybei, bet moterų ir vyrų psichika iš tikrųjų labai skiriasi“, komentaras – “Malonu susipažinti! Kokia poza jūs paskutinį kartą patyrėte orgazmą?“ Straipsnelis apie Vengriją – kokie blogi oligarchai ir kaip ten tyčiojamasi iš vargšelių žurnalistų – portalo gale, aišku, vakarykštis, ilgokai paieškoję gal rasite tuoj po straipsnio “Grožiui skirtame renginyje – pavasariškos ir stilingos garsenybės“.

Smagu stebėt, kaip smagiai, moderniai šlamant padangoms riedam nuožulnia plokštuma į praeitį. Mes, senoji gvardija, mokam skaityti tai, kas neparašyta ir girdėti tą, ko nesakoma, čia mes kaip žuvys vandenyje. Žinutė aiški – reitingai rodo cikloną, mūsiškiai ir vėl prakiš dideliu skirtumu. Reikia talentingai suvaidinti, kad nieko neatsitiko.

O kas dėtųsi, jei staiga “ultradešinieji euroskeptikai“ pralaimėtų! Nedelsiant sustaugtų visuotinės mobilizacijos sirenos, džipai, sausakimši jakilaičių, gabriukų ir šiaip visokių bruverių, prašvilptų mingančio Vilniaus gatvėmis. Ir prasidėtų TV Maidanas akinančiai apšviestose studijose, ir degančios padangos lėktų Budapešto link.

Na, to nebus, pasvajojot ir pakaks. Pakartos naftalinu smirdančias frazes apie niekšą Viktorą Orbaną – Vladimiro Putino draugą, kuris atsijungia nuo rusų dujų vamzdžio. Ir būkit ramūs – nebus nei žodžio apie šaunią Vladimiro Putino priešę Angelą Merkel, kuri prisijungia prie rusų dujų vamzdžio.

O tie dar gyvi ir žingeidūs, kurie nori žinoti, kas Vengrijoj, Katalonijoje ar Italijoje vyksta, ir toliau skaitys rusiškus portalus. Mat, šitaip mes kariaujam informacinį karą. Vis pagalvoju, ar tokius metodus kuria debilai, ar jie kuriami debilams? O gal jie nieko daugiau ir nemoka? O gal nepatogių režimui temų nutylėjimas – visuotinis imperijų, oligarchijų ir autokratijų pabaigos ženklas?

Kaip ten bebuvę, su žodžio laisve, žiniasklaidos etika ir kitais naivuoliams skirtais demokratiniais lozungais tai nieko bendra neturi. Šis kelias – į savanorišką sisteminės durniasklaidos mirtį, kuria tikinčių ir pasitikinčių sankaupos tirpte tirpsta. Gal ir gerai, kas ir šiaip negyvas, turi galiausiai numirti. Tik valstybės gaila, nes tokie vienos dienos propagandiniai “laimėjimai“ virsta pralaimėjimais ir tolesniais žmonių protų praradimais.

šaltinis: algimantasrusteika.wordpress.com