Jankių pajėgos ketina likti Afganistane

Nepaisant ilgą laiką girdimų ir gražių Jungtinių Valstijų vyriausybės pažadų išvesti savo karines pajėgas iš nuo 2001-ųjų metų okupuoto ir imperialistinio karo baisumus kenčiančio Afganistano, atrodo, kad „dėdės semo“ smogikai  šioje šalyje ketina pasilikti praktiškai neterminuotam laikotarpiui.

Šių metų Afganistano prezidento rinkimus laimėjęs ir nuo 2001-ųjų prezidento poste esantį (JAV marionetę) Hamidą Karzajų pakeisti turėsiantis Ašrafas Ganis, anot pasaulinės žinių agentūros „PRESS TV“, tikriausiai su Vašingtonu pasirašys vadinamąjį Abipusį Saugumo Susitarimą (Bilateral Security Agreement – BSA), kuris formaliai pateisins tolimesnį Jungtinių Valstijų okupacinių karinių pajėgų buvimą Afganistano teritorijoje.

Kad prieš garsųjį Talibaną jankiai kovoja ne dėl kokios nors taikos ar Afganistano gerovės, faktų buvo priverstas pripažinti net ir pats JAV įtakos agento ir vietininko rolę pastaruosius kelioliką metų šalyje vykdęs H. Karzajus: „Tai ne mūsų karas, tai – užsieniečių karas, jis grindžiamas jų tikslais.“ – tiesą pasakė Karzajus.

reklama

Kas tai per tikslai?

Tik naivuolis arba sąmoningas dezinformatorius galėtų rimtu veidu pasakyti, jog čia pagrindinis tikslas yra vadinamasis „karas prieš terorizmą“ („War on Terror“), kurį, kaip imperialistinės agresijos prieš nepriklausomas valstybes pretekstą, dar tais pačiais lemtingaisiais 2001-aisiais metais paskelbė tuometinis JAV prezidentas Džordžas Bušas.

Su „karu prieš terorizmu“ tai iš tiesų nieko bendro neturi; veikiau tai ir yra terorizmas, tik pridengtas labai jau gražiais ir naivią liaudį suvedžiojančiais lozungais.

Afganistanas jankius domina visų pirma kaip itin svarbios strateginės reikšmės teritorija:

• Ši šalis geografiškai randasi tarp Viduriniųjų Rytų (su pagrindiniu JAV regioniniu oponentu – Irano Islamo Respublika), Kinijos (kuri yra rytinė Afganistano kaimynė) ir į šiaurę esančios Rusijos įtakos zonos – ir, be abejo, visos šios šalys (tarp jų ir Pakistanas) čia turi atitinkamus interesus ir siekia jų įgyvendinimo;
• Dėl šios savo padėties, Afganistanas yra puiki vieta karinėms bazėms, galinčioms karinio atgrasymo būdu riboti oponentų valstybių galią regione, tad ir Jungtinės Valstijos, siekdamos „įgelti“ Rusijai bei Kinijai, užimdamos Afganistaną ir jame įrengdamos NATO karines bazes, iš esmės stengiasi kištis į regioninių valstybių reikalus, riboti jų galią ir pati skleisti savo įtaką regione;
• Afganistanas yra turtingas savo gamtinėmis iškasenomis ir mineralais, kurie gali būti kuo puikiausiai naudojami moksliniais bei kariniais sumetimais, o į juos JAV ir nusitaikė visų pirma dėl to, kad neleistų greta esančiai Kinijai šių resursų išnaudoti, o visų antra, jog juos galėtų išgavinėti pati (o praktiškai veltui išgavinėti ir išvežioti tokių šalių kaip Afganistanas gamtinius išteklius, deja, imperialistinėms jėgoms yra paprastas dalykas).

Tokie yra tikrieji Jungtinių Valstijų okupacinės kariuomenės pasilikimo Afganistane motyvai.

reklama

Žinoma, vertėtų pabrėžti, kad ypač esamu momentu aštrėjant Ukrainos konfliktui ir Euroatlantinio bloko santykiams su Rusija ir ryškėjant vienapolės pasaulio tvarkos griuvimo tendencijoms, JAV imperialistai yra iš esmės objektyvių aplinkybių verčiami desperatiškai kibtis į viską, kas gali išlaikyti jų galios ir hegemonijos pozicijas.

Vienas iš tokių dalykų, į kuriuos kimba ir negali nekibti Jungtinės Valstijos, yra Afganistanas, kuriame NATO karinių bazių buvimas yra esminės strateginės reikšmės klausimas, turint omenyje poreikį kiek įmanoma labiau iš visų pusių supti Rusiją Jungtinių Valstijų ir jos satelitinių jėgų karinėmis bazėmis ir, tuo pačiu, atgrasyti Kiniją nuo savo įtakos plėtimo.

NATO karinės bazės Europoje ir Azijoje

Primename, jog Afganistano prezidento rinkimai vyko dar šių metų balandžio mėnesį, bet dėl šalyje esančio chaoso bei kitų praktinių priežasčių, rinkimų laimėtojas tebuvo kątikpaskelbtas; per pastaruosius tryliką jankių okupacijos ir Karzajaus valdymo metų, Afganistanas ne tik neatsistatė, bet tik dar labiau puolė į skurdą, chaosą ir beteisiškumą.