Slovakijoje rengiamas referendumas prieš NATO, auga anti-imperialistinis judėjimas

1999-ųjų kovo 24-ąją prasidėjusio nusikalstamo NATO puolimo prieš Jugoslaviją metu Slovakija dar nebuvo NATO narė, tačiau šalies premjeras Mikuláš Dzurinda davė leidimą NATO lėktuvams pasinaudoti Slovakijos oro erdve puolimams prieš Jugoslaviją (tuo tarpu Šveicarija, Graikija ir Austrija šito neleido).

Mikuláš Dzurinda

„Miki jūs esate serbų vaikų žudikas“ Grupė aktyvistų protestuoja per Košice mieste vykusį maratoną, kuriame dalyvavo Mikuláš Dzurinda.

Čekoslovakiškasis “landsbergis” – Vaclavas Havelas

Šių savotiškai reikalavo Čekoslovakiškasis Landsbergis, Vaclovas Havelis, kuris pasisakė už karinę intervenciją prieš Slobodano Miloševičiaus vadovautą Serbiją, įvardydamas tai kaip neva  „humanitarinį bombardavimą“.

„Reuters“ duotame interviu Havelas teigė:

„Manau, kad yra vienas faktorius dėl NATO intervencijos Kosove, kurio neįmanoma nuginčyti: oro atakos ir bombos nemotyvuojamos materialinių interesų. Jų paskirtis yra grynai humanitarinė: tai, kas čia gresia, yra principai, žmonių teisės ir čia joms teikiamas toks prioritetas, kad jos netgi pranoksta valstybinį suverenitetą. Ir būtent tai pateisina Jugoslavijos puolimą be jokio Jungtinių Tautų mandato.“

reklama

Vėliau Havelas mėgino neigti, kad yra „humatarinio bombardavimo‘ frazės autorius, neva tai tik žurnalistų išgalvota klišė.

„Yra situacijų, kuriose neįmanoma žiūrėti, kaip kažkas yra kankinamas. Mes negalėjome būtų abejingi nusikaltimų, kuriuos toje šalyje vykdė Miloševičius, atžvilgiu. Pagaliau, tarptautinė bendruomenė priėjo išvados, kad ji įsikiš ir gana minkštu būdu, žinoma, jei kare iš viso gali būti koks nors minkštumas. Tai reiškė konkrečių vietų bombardavmą. […] Viešėdamas Kosove mačiau žmones, kurie galėjo grįžti į savo gimtinę ir dėkojo už intervenciją.“

Šios žudynės išprovokavo protestus Slovakijoje:

„Dauguma gausių demonstracijų vyko Bratislavoje priešais Amerikos ambasadą, o taip pat ir priešais Jugoslavijos ambasadą, kur žmonės degino žvakutes palaikydami serbų tautą ir agresiją, kuri neturėjo lygių nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Protestuose priešais JAV ambasadą taip pat pasirodė ir kai kurios žymios asmenybės; radikaliausiai elgėsi garsus dainininkas Jožo Ráž, po kelių savaičių per plauką vos nepražuvęs autokatastrofoje, kuri pagal daugelį požymių galėjo būti planuota žmogžudystė.“

Šis dainininkas 1999-ųjų birželio 20-ą beveik žuvo autokatastrofoje jo motociklą partrenkus automobiliui. Jį nutrenkęs vairuotojas paspruko iš įvykio vietos ir nebuvo nustatytas – tad ir kyla atitinkamos mėginimo nužudyti teorijos.

Referendumas dėl Slovakijos stojimo į NATO 1997-aisiais nepavyko, nes jame dalyvavo tiktai 9,53% elektorato. Paskui Slovakija 2004-ųjų kovo 29-ą įstojo į NATO, dar vieną mėnesį prieš įstodama į ES. Tai irgi įvyko to paties konservatorių politikieriaus, palaiminusio Jugoslavijos bombardavimą, iniciatyva.

Nenuostabu, kad į žmonių nuomonę valdžiai buvo ir yra nusispjauti, o, kaip teigia kai kurie šios šalies veikėjai, Jugoslavijos bombardavimas ir buvo iš esmės „bilietas stojimui į NATO“, bet bilietas, aplaistytas nekaltų civilių gyventojų, tapusių JAV imperializmo aukomis, krauju.

Praėjus 15-ai metų ir paaštrėjus įvykiams Ukrainoje, pažangiai nusistatę slovakai rengia peticiją referendumui dėl išstojimo iš NATO.

Pateikiame referendumo iniciatyvinės grupės kreipimosi teksto vertimą į lietuvių kalbą:

„Per pastaruosius metus pasitvirtino, kad tikrasis šios „saugumo organizacijos“ veidas neturi nieko bendro su saugumu, demokratija, laisve, teise ar savanoriška naryste! NATO yra agresyvi kolonizacinė karinė organizacija, vedama savo pagrindinės lyderės – JAV – puldama visas pasaulio suverenias ir nepriklausomas šalis, kurios nepritaria hegemoninei Amerikos politikai! Ši karinė organizacija, vedama JAV, buvo pagrindinis pastaraisiais dešimtmečiais vykusių karinių konfliktų kelėjas ir agresorius, nusinešęs milijonus gyvybių! Pavienės NATO narės jokio balso neturi, jos privalo pasiduoti JAV diktatui. Čia neveikia joks demokratinis sprendimų priiminėjimas. „Laisvė“ būti savanorišku NATo nariu tėra tiktai iliuzija ir didžiulis melas. Kai tik šalis (ar, tiksliau pasakius, parsidavę kurios nors šalies politikieriai) nusprendžia prisijungti prie NATO, išeiti iš NATO per karo kurstytojų spaudimą bei grasinimus būtų ypatingai sunku.

reklama

JAV ir NATO valstybės užpuolus Afganistaną, Iraką bei Libiją ir finansiškai, materiališkai ir kariškai palaikius teroristus Sirijoje, kartu su ES parengus ir įvykdžius pučą Ukrainoje, santykiai tarp Rusijos ir NATO prastėja. Situacija pasidarė dar blogesnė po rugsėjo, kada NATO valstybės (žinoma, spaudžiamos JAV) nusprendė dislokuoti NATO karius Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

Ir lyg to būtų negana, NATO vadovybė eina toliau ir šiuo metu planuoja statyti bazes beveik visų buvusių Rytų bloko šalių teritorijose! Mūsų teritoriją jiems pasiūlė prezidentas Andrej Kiska ir užsienio reikalų ministras Jaroslav Lajčák! Tai reikš tiesioginę mūsų respubikos okupaciją, vykdomą užsienio karinių pajėgų.

Taip pat dėl šios priežasties buvo pradėta kampanija surengti referendumą Slovakijoje dėl išėjimo iš visų NATO struktūrų! Pagrindinė to priežastis – nepritarimas NATO pajėgų dislokavimui mūsų teritorijoje ir agresyviai JAV ekspansinei politikai, kuri nukreipta prieš suverenias ir nepriklausomas pasaulio šalis.

Peticijai reikia 350 tūkstančių galiojančių parašų.

Jeigu jums rūpi mūsų ateitis, kad slovakai ir toliau gyventų taikoje ir nekariautų nesąmoningų karų dėl JAV interesų, jei jums rūpi, kad Slovakija neberemtų sankcijų prieš Rusiją, jei nepritariate Kijevo chuntai ir skerdynėms Rytų Ukrainoje, išspausdinkite šią peticiją ir padėkite mums rinkti parašus. Tai mūsų visų labui, mūsų ateities labui!“

http://nasenovinky.sk/article/24998/dalsie-referendum-tentokrat-za-vystupenie-slovenska-z-nato

„Mes, apačioje pasirašę piliečiai, reikalaujame Slovakijos respublikai nedelsiant pasitraukti iš NATO karinių ir politinių struktūrų, kurios kelia grėsmę mūsų šalies piliečiams bei taikingam Europos šalių sugyvenimui. Mes neleisime sau būti įtraukiamiems į kitus absurdiškus karus, kuriuos kelia pasaulio galingieji, žinantys, kad juose mirti turėtume būtent mes. Mes pasisakome už taikingus politinius sprendimus visiems konfliktams ir nepalaikome kitų šalių karinės okupacijos!”

Belieka tikėtis, kad ši referendumo iniciatyva sulauks sėkmės arba bent jau rekš rimtą žingsnį šios šalies pažangiųjų patriotinių jėgų kovoje prieš globalinį kapitalistinį imperializmą, dėl tautos nepriklausomybės atstatymo, prieš nusikalstamo karo kurstymą.

Plakatas Slovakijos sostinėje, Bratislavoje