Ar reikalingas Lietuvai Rusijos tranzitas?

Krovininiai traukiniai, archyvinė nuotrauka

Lietuva turi didžiulį tranzito potencialą, bet tam, kad jis būtų racionaliai panaudotas, reikia palaikyti gerus santykius tiek su Vakarais, tiek su Rytais; Rusija sutinka bendradarbiauti, Lietuva, ko gero, ne

Vilnius mano, kad Lietuvos užsienio ekonomikos (iš dalies― energetikos) politika yra labai efektyvi. Tačiau faktai byloja ką kita.

Iš keršto bobutei nušalsiu ausis

Tam, kad būtų galima suprasti Lietuvos ekonominę ''logiką'', užtenka kelių jos ''pasiekimų'' energetikoje.

Didžiulis ir siaubingas ''Gazprom'', Lietuvos valdžios manymu, metų metais ''smaugė'' šalį aukštomis dujų kainomis. Tarkim, tačiau šį klausimą reikėtų užduoti tiems, kas pasirašinėjo sutartis. Ir štai Klaipėdoje atsiranda SGD terminalas, ir, verta pabrėžti, be Europos pagalbos, kurią tikrai buvo galima gauti. Rezultatas ― projekto nekonkurencingumas, kurio pajėgumai niekam nereikalingi. Tam, kad pasiektų visišką laimę, Lietuva ruošiasi pirkti ''pigias'' suskystintas dujas iš Amerikos.

Antras pavyzdys. Astravo AE bus pastatyta bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiais atvejais sakoma, kad ''jei negali pakeisti situacijos, pakeisk požiūrį į ją''. Kitaip tariant, Lietuvai naudinga turėti Baltarusiją kaip alternatyvų pigios elektros energijos šaltinį. Tačiau Seimas jau spėjo jos atsisakyti įstatymiškai. Visa laimė, kad liko nerealizuota avantiūra su Visagino AE statyba.

reklama

Trečia: Lietuva gauna nemažai lėšų iš ES struktūrinių fondų, kuriuos daugiausia finansuoja Vokietija. Tuo tarpu ji, būdama vieningos Europos dalis, tam, kad įsiteiktų JAV, vos ne reikalauja nutraukti projektą ''Nord Stream-2'', tuo erzindama tiek Berlyną, tiek Maskvą. Juolab, kad pastaroji ypač jautriai reaguoja į politinius išsišokimus ir gali duoti ekonominį atsaką.

Vienu žodžiu, ištisas ''pragmatizmas''. Na, o dabar pakalbėkim apie transportą. 

Tarp kūjo ir priekalo

Anksčiau minėtus sprendimus energetikos srityje dar galima pateisinti  ― visgi strateginė ekonomikos šaka, susieta su politine rizika. O kaipgi dėl bendradarbiavimo transporto srityje? Rusijos geležinkelių Transsibiro pervežimų sektoriaus generalinis sekretorius Genadijus Bessonovas pareiškė, kad Lenkijos ir Baltarusijos geležinkeliečiai nesusitvarko su gabenamų krovinių apimtimis, o Baltijos šalys galėtų vykdyti pervežimus iki Kaliningrado.

Valstybinė įmonė ''Lietuvos geležinkeliai'', ko gero, pasiruošusi darbui, nes tokia įvykių eiga atneštų didelį pelną. Iš esmės, ''Lietuvos geležinkeliai'' mielai bendradarbiautų su partneriais iš Rusijos, pavyzdžiui, su ''Transmašholdingu''.

Bet vargu, ar vietos politikai leis Lietuvos geležinkeliečiams vystyti ''Kremliaus eksportą''. Pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas sukritikavo "Lietuvos geležinkelių" ketinimus bendradarbiauti su Rusija, pabrėžęs, kad tokiais veiksmais jie vykdo savą užsienio politiką.

Be to, jis, komentuodamas "Lietuvos geležinkelių" sutartį su dar viena Rusijos bendrove ''Baltkran'', pareiškė, kad ''Lietuvos geležinkeliai'' yra strateginis ūkio subjektas ir nacionalinio saugumo interesai šiuo atveju turi būti pirmoje vietoje. O kaip konservatoriai (kartu su Prezidentūra ir Dalia Grybauskaite) traktuoja šiuos interesus, daug aiškinti nereikia.

Tokiu būdu, sunku patikėti, kad "Lietuvos geležinkeliai" esamoje ''kylančios Rusijos grėsmės'' situacijoje sugebės netrukdomi įgyvendinti Bessonovo idėją (nebent kam nors Lietuvoje nuo to kas nors ''nubyrėtų''). Prie viso to, blaivus protas sako, kad būtina šią idėją įgyvendinti, bet, deja, pastaruoju metu Lietuvos valdžia juo negali pasigirti.

Todėl traukiniai, ko gero, važiuos į Murmanską, kur startavo infrastruktūros projektas ''Lavna''. O Lietuva, jei ir toliau tęs savo politiką, greitai gali netekti ir baltarusiško tranzito (nemėgstančio kritikos Aleksandro Lukašenkos nervai ne geležiniai). Na, tebūnie ― mums ''diktatoriaus malonės'' nereikia.