Suprask savo baimę

Kam reikalingas baimės jausmas. Jis mums draugas ar priešas? Ar reikia atsikratyti baimės, kaip rekomenduoja begalė knygų ir treningų? O gal apie ją išvis negalvoti? Kad galėtume pasirinkti, reikia suprasti ir suvokti.

Bijo visi, tik nedaug kas tai pripažįsta. Gėda ar kažkokie įsitikinimai neleidžia to pripažinti. O kai kas išvis prarado kontaktą su savo baime. Kitaip sakant – net nesupranta, ko bijo.

Baimę jausti visiškai normalu. Netgi sveika. Baimė mus saugo, padeda išsigelbėti, išgyventi. Su baime reikia draugauti. Ir suprasti jos mechanizmą.

Baimė paleidžia mechanizmą „vožk arba bėk“. Jei atidžiau patyrinėsime kūną, pastebėsime, kaip įsitempia įvairios raumenų grupės. Kai duodamas signalas „Vožk!“ – kraujas suteka į rankų plaštakas, įsitempia žandikauliai ir pečiai. Taip kūnas reaguoja, kad duotų atkirtį. Kai suveikia signalas „Bėk!“, suaktyvėja kojos.

reklama

Puiku, kai žmogus gali reaguoti dviem būdais. Kai reikia – ginasi, kai supranta, kad jėgos nelygios – nusišalina nuo situacijos. Ir tai ne bailumas, tai sveikas išlikimo instinktas. Laukinėje gamtoje dauguma žinduolių išgyveno būtent dėka šių mechanizmų balanso.

Blogai, kai viskas iškraipoma. Užstrigęs mechanizme „Vožk!“ žmogus visur su visais kovos. Jo nuostata – geriau mes juos, negu jie mus. Pasaulis jam atrodo priešiškas, bet kokioje frazėje jis įžvelgia grasinimą. Tokie žmonės kaip tik ir nekontaktuoja su savo baime, jie baimės nepripažįsta, niekina silpnumą, puikuojasi savo jėga. Šiam žmogui labai bloga artimiau bendraujant, labai daug energijos jis išeikvos santykiams aiškintis ir ginčytis. Kartais griebiamasi „civilizuotos“ kovos metodų – nesibaigiančio bylinėjimosi, juridinio priešų persekiojimo, skundų rašinėjimo.

Antrasis mechanizmas – „Bėk!“ – verčia žmogų visko vengti. Jam sunku pasakyti „Ne“, apginti savo nuomonę ir patį save ginčuose ar konfliktuose. Jam paprasčiau nieko nedaryti, tapti priklausomu.

Atpažinote savo įprastą reagavimo modelį? Laikas keistis, susidraugauti su savo baime.

Šaltinis