Vakarai pamiršo kokią demokratiją kūrė Nemcovas

Žurnalistė Irina de Šikov netgi nežino, verkti jai ar juoktis, kai mato nevykėliškas publikacijas Vakarų žiniasklaidoje apie Nemcovą. Juose – visiška panieka Rusijos istorijai, – rašo ji laikraštyje Le Figaro. Rusai negali pritarti vakariečių pagyroms, žeriamoms demokratijos įvedimui šalyje, kadangi puikiai prisimena, kokia betvarke baigėsi Nemcovo kartos politikų žygis į valdžią. Kad iškuoptų visą jų pridirbtą jovalą, Rusijai prireikė Putino, – pažymi autorė.

Iškart po opozicionieriaus, kurio vardas iki tol beveik niekam nebuvo žinomas, nužudymo, Vakarų spauda sumirgėjo antraštėmis: „Putinas mane nužudė“, “Aš – Nemcovas“. TV ekranai vėl ir vėl demonstruoja nužudyto politiko veidą. Visi komentatoriai, paskubomis pasiknaisioję Wikipedijoje, šlovina buvusį Nižnyj Novgorodo gubernatorių ir pirmą vicepremjerą.

reklama

Ištisa karta – Nemcovas, Gaidaras, Irina Chakamada, Javlinskis, Kirijenka – buvo nušluota 1998 metų finansinės krizės, kuri paskelbė pseudodemokratiško Rusijos perkūrimo pabaigą.

Demokratai išsilakstė tarsi žvirblių pulkelis, o bankrutavusi šalis pasikvietė į pagalbą Putiną. – rašo žurnalistė.

Ilgą laiką rusai pyko ant tos politikų kartos, kuri privedė šalį iki katastrofos. Ir netgi šiandien daugelis rusų jiems neatleido.

Rašytojos ir žurnalistės nuomone, visi tie komiški straipsniai pirmuosiuose laikraščių puslapiuose kuo aiškiausiai parodo, kokia niekinga yra Vakarų žiniasklaida, kokie neišmanėliai joje dirba ir kaip jie niekina netgi tragiškus šalies puslapius. Panašu, kad jie užmiršo, kad demokratijos triumfo metais, Nemcovo, Gaidaro, Javlinskio, Chakamados ir Kirijenkos epochoje lygiai tokiu pačiu būdu kaip Nemcovas – viena ar keliomis kulkomis į nugarą – buvo nužudyt dešimtys bankininkų, deputatų, žurnalistų ir verslininkų. Ir tais laikais samdyti žudikai, užversti užsakymais, puotavo pačiuose prabangiausiuose restoranuose. Šampanas liejosi kriokliais, merginos buvo gražios, o pinigai – lengvai uždirbami. – primena žurnalistė.

PAGAL