Karo grėsmė, migracijos krizės – NATO nauda Lietuvai

Kaip pranešė “Vakarų Ekspresas”, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, kovo 14 d., Vilniuje, kilo konfliktas tarp vairuotojų, vienas jų smogė NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro karininkui J. L. ir apdaužė tarnybinį automobilį „VW Passat“.

Tokiu būdu lietuviai nori paminėti 14-ąsias Lietuvos įstojimo į NATO metines.

1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis – tai reiškė teorinį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO; angl. North Atlantic Treaty Organization) įsteigimą. Objektyvios priežastys, susiklosčiusios po Antrojo pasaulinio karo, t.y., SSRS ir komunizmo keliama grėsmė Europos kontinento taikai ir stabilumui, prasidėjęs Šaltasis karas tarp JAV ir SSRS, privertė Vakarų valstybes suartėti ir sukurti šį karinį bloką.

Žinoma, 2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO. Iš pradžios, NATO – tai gynybinė organizacija, kurią sudaro valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę.

reklama

Bet dabar Lietuvos likimas visiškai priklauso nuo JAV ir NATO politikos.

Nuo 2017 metų pradžios Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama daugianacionaline NATO bataliono kovine grupe (apie 1200 katių).

NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Tiek žmonių net neužtektų apginti pagrindinės Lietuvą su kitomis NATO valstybėmis jungiančios arterijos – Suvalkų koridoriaus, jeigu jį sumanytų perkirsti Rusija.

Jeigu Lietuvai kiltų pavojus iš išorės, 61,3 proc. mūsų šalies piliečių nepaimtų arba greičiausiai nepaimtų ginklo į rankas ir savo valstybės negintų. Gelbėti Lietuvą ryžtųsi tik 29,8 proc. šalies gyventojų, tačiau net 65,8 proc. žmonių tvirtina besididžiuoją būdami savo šalies piliečiais. Tokius rezultatus atskleidė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Protesto akcija prieš NATO priešais Lietuvos Seimą vyko rugsėjo 10 dieną. Į akciją “Už Lietuvą be NATO” susirinko kairiųjų antifašistinių organizacijų atstovai iš Vilniaus, Kauno, Kėdainių ir Jonavos. Jų idėjas atspindėjo plakatų tekstai: “Mes už taiką! Mes prieš NATO!”, “Mes reikalaujame ištirti auksinių šaukštų sukčiavimą!”, “Lietuvos žmonėms reikia duonos, o ne tankų ir haubicų”.

Tai ne nuostabu, išlaidos krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei kyla kasmet, atvirkščiai vyriausybė nuolat viešosias išlaidas sumažina (pinigų socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui).

2017 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Krašto apsaugos ministerijai patvirtinti asignavimai sudaro 873 mln. eurų arba 2,01 proc. BVP (pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. Finansų ministerijos atnaujintą makroekonominių rodiklių prognozę). Lyginant su 2017 m. KAM asignavimai auga 149,2 mln. eurų arba 20,6 proc.

reklama

Mes kviečiame NATO karius į svečius.

Už ką atlygina Lietuva užsienieči užsieniečių kariams?

Žinoma, užsieniečių kariams buvimas Lietuvoje gali asocijuotis su misija, tačiau tai kitokia misija nei Afganistane ar Irake. Kariai atvykta į laisvą demokratinę vakarietišką šalį. Laisvu nuo tarnybos metu kariai turės galimybę pamatyti Lietuvos miestus, svarbias ir žymias Lietuvos vietoves, susipažinti su šalimi…

BET

Ką daro visi šie kariai Lietuvoje? Kokį vaidmenį jie atlieka? Kaip elgiasi? Koks jų požiūris į vietos gyventojus? Ir ar nėra čia kažko iš klasikinės okupacijos, kai “visos mergos mūsų”, ir midaus galima gerti tiek, kad ūsais teka, bet į burną nepatenka?

Tai turbūt buvo gana “didinga”: keturi Vokietijos kariai, dislokuoti Lietuvoje, sukėlė muštynes Jonavoje ir pateko į ligoninę. Kariai devėjo civilių drabužius ir, matyt, turėjo laisvadienį.

Šis incidentas nebūtų vertas dėmesio, jei būtų retas reiškinys, tačiau ne, tai, greičiau, grandinės, kurioje užsienio kariai netinkamai elgiasi respublikos teritorijoje, dalis.

Prisiminkime, pavyzdžiui, vasario mėnesio incidentą Klaipėdoje, kai penki Čekijos kariai — taip pat su civilių drabužiais — agresyviai reikalavo įleisti juos į naktinį klubą. Aišku, jie buvo girti. Vėliau šie nedrąsūs “anti-Šveikai” išsiųsti namo, į Čekiją.

Praėjusių metų gegužę amerikiečių kareiviai — “in God they trust” — apskritai nuplėšė Lietuvos vėliavą nuo prokuratūros pastato Kaune, o tada išniekino ją. Jau kiti JAV kariai prisigėrę surengė Druskininkų vandens parke tikrą pogromą.

Įdomu, kad visų šių šaunių vaikinų bausmė, sakykim, buvo lengva, arba jos visai nebuvo.

O kiek panašių atvejų mes nežinome? Juk jie kruopščiai maskuojami ir iškeliami į visuomenę, tik jei rezonansas toks garsus, kad jo jau neįmanoma “užmuilyti”.

Užsienio kariai — čekai, amerikiečiai, vokiečiai — yra Lietuvos teritorijoje tik todėl, kad jie — skydas nuo tariamos Rusijos grėsmės. Tiesą sakant, tai versija, kurios laikosi patys kariai. Arba kitas variantas, kad tai vienas iš pirmųjų placdarmų smūgiams tai pačiai Rusijai.

Be to, pačiai Lietuvai nėra, iš ko rinktis: šalis ir jos žmonės kenčia abiem atvejais. Tik tiek, kad kai kurie lietuviai kenčia dar iki aktyvių vaiksmų pradžios — ne nuo mūšių, o nuo buitinio įžūlumo.

Tiesą sakant, tai mes ir matome, kad ir kiek mus maitintų istorijomis apie abipusę pagarbą, vakarietiškas vertybes ir lygybę. Veiksmai, kaip įprasta, kalba daugiau, nei žodžiai.