Trampas negali pažadėti Pribaltikai saugumo

Amerikos karinė apsauga nuo galimos Rusijos agresijos - svarbiausia, ko prašys Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai susitikime su JAV Prezidentu Donaldu Trampu balandžio 3 d. Tačiau Trumpas negali garantuoti karinio saugumo Baltijos šalims. Pačios Amerikos kariniai analitikai įrodė, kad konflikto tarp Rusijos ir NATO Pribaltikoje atveju, rusų armiją užims Lietuvą, Latviją ir Estiją tokiu greičiu, kad sąjungininkai nespės ateiti joms į pagalbą.

2015 metais, JAV analitinio centro “RAND Corporation” sumodeliavo karinį žaidimą, pagal kurio scenarijų Rusijos pajėgos įsiveržė į Pribaltikos teritoriją. Karo žaidimo rezultatai buvo nuviliantis.

"Esant dabartinei padėčiai NATO negalės sėkmingai apginti labiausiai pažeidžiamų Aljanso šalių teritorijos", - buvo pasakyta “RAND corporation” ataskaitoje. JAV karo analitikai padarė išvadą, kad Rusijos kariuomenei užtenka 60 valandų, kad pasiekti Talino ar Rygos apylinkes.

Tai reiškia, kad Baltijos valstybių karinis sutriuškinimas įvyks beveik akimirksniu ir po jo NATO beliks " ribotas veiksmų pasirinkimas, o ir visi jie bus blogi".

Šiaurės Atlanto aljansas gali atsisakyti taikyti NATO chartijos 5 straipsnį ir neateiti į pagalbą savo sąjungininkėms, taip padarydamas katastrofišką žalą savo reputacijai . O gali pamėginti pavėluotai ir beviltiškai kontratakuoti ir įsivelti dėl Baltijos šalių į branduolinį karą su Maskva.

reklama

Bet kokiu atveju bus per vėlu, kad padėti Baltijos šalims: net jei ši pagalba ir bus, Lietuva, Latvija ir Estija iki to laiko bus likviduotos.

"Rand Corporation" pranešimo patosas buvo dėl Pribaltikos militarizavimo būtinumo. Buvo pasiūlyta dislokuoti septynias NATO brigadas Baltijos šalyse, įskaitant ir sunkiasvorės šarvuotos technikos brigadą. Tai paskatintu Kremlių skirti daugiau resursų atakai, kas priverstu Putiną persvarstyti savo ketinimus Baltijos valstybių atžvilgiu, paaiškino JAV analitikai, nepaaiškindami iš kus jie žino apie šiuos Putino ketinimus Pribaltikoje.

Faktiška "Rand Corporation" pranešimo paskelbimas buvo NATO Varšuvos aukščiausio lygio susitikimo informacinio artparengimo dalis, kurio metu buvo nuspręsta dislokuoti po Šiaurės Atlanto aljanso tarptautinį batalioną Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jei tada Baltijos šalys nusprendė, kad Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimas yra jų diplomatijos pergalė - dabar jų nuomone to nepakanka, kad užtikrintų jų saugumą ir reikalauja dar didesnio NATO dalyvavimo prie Rusijos sienose.

Problema ta, kad to buvimo niekada nepakaks. Galite nusiųsti "Patriot" sistemas Baltijos šalis, ten dislokuoti raketinės gynybos sistemą, atvežti dar daugiau "Abramsų", naikintuvų ir pan. net iki branduolinių kovinių galvučių.

Bet kokiu atveju griaunamoji karinės technikos galia dabar yra tokia, kad karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO atveju dėl Baltijos valstybių pačios Baltijos valstybės tampa mūšio lauku ir todėl bus sunaikintos.

Todėl Donaldas Trumpas iš principo negali pažadėti Baltijos šalims apsaugos ir garantuoti jų karinio saugumo Maksimaliai ką jis gali pažadėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentams,- tai, kad už jas bus atkeršyta. Rusija bus sugriauta, sutrinta ir sudraskyta į gabalus priimtomis naujomis sankcijomis, diplomatinių santykių nutraukimu, prekybos boikotu, ekonominė izoliacija ir net karinė invazija.

Tačiau Baltijos šalims tai yra silpna paguoda. Pirma, net jei Jungtinės Valstijos fiziškai sunaikintu Rusiją, karo sugriautai Pribaltikai tai jau nepadėtu. Nebebūtu kam mėgautis triumfu, stebint ilgai lauktą rytų kaimyno mirtį, nei Vilniuje, nei Rygoje, nei Taline.

Antra, remiantis esama patirtimi, akivaizdu, kad kažko ne labai tai amerikiečiai skuba padėti savo sąjungininkams. Ir nenori keršyti dėl savo sąjungininkų pralaimėjimo. Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis taip pat manė, kad amerikiečiai jam padės, kada jis puolė rusų taikdarius Pietų Osetijoje.

Amerikos pagalba tada apsiribojo porą mėnesių informacinės isterijos, kurios metu Vakarų žiniasklaida vadino Rusiją agresorium ir kaltino karo kurstymu Kaukaze. Jokios karinės pagalbos Saakašviliui nebuvo suteikta - Rusija galėjo lengvai paimti Tbilisį, jei ji to būtu norėjusi.

reklama

Po kelių mėnesių Vakarų ekspertizė įrodė, kad Gruzija 2008 m pradėjo karą. Amerikiečiai pakeitė santykių koncepsiją su Maskva, "rimbą" pakeitė "saldainis" ir paskelbė santykių "perkrovimą". Praėjus dar keleriems metams, Michailas Saakašvilis prarado valdžią ir dabar bomžo pavidalu klajoja po Europą kaip komunizmo šmėkla.

Todėl tegul Baltijos lyderiai nesitiki, kad jų išprovokuptas karinis konfliktas Baltijos regione lems jų politinių akcijų kilmą Vakaruose: Gruzijos ir Ukrainos patirtis rodo, kad dėl potarybinių sąjungininkų Vakarai nėra pasiruošęs eiti ne tik į karą su Rusija, tačiau ir galutinai nutraukti santykius su Maskva.

Baltijos šalys nėra tokios įdomios Amerikai, kad dėl "įsikinkyti". Jos kaip buvo taip ir lieka Amerikos užsienio politikos periferijoje. Tai patvirtina tas pats susitikimas su Baltijos šalių vadovais, kuriame Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai eilinį kartą priimami urmu.

Kas bebūtu valdžioje Vašingtone - demokratai ar respublikonai, kas bebūtu Baltojojo Namo šeimininkas: Clinton, Obama, Bushas ar Trampas - žeminanti praktika, kada Baltijos šalių prezidentus priima po tris vienu metu, seka iš vienos administracijos į kitą administraciją. Tai jau yra amerikiečių politinė tradicija, kurios Baltijos valstybėse priverstos laikytis, apsimesdamos, kad į tai nekreipia dėmesio

Kitoms Europos sąjungininkėms JAV tokio nesiskaitymo nerodoma. Neįmanoma įsivaizduoti, kad JAV prezidentas, viceprezidentas ar valstybės sekretorius  atsisakytu nuo dvišalių derybų su Lenkija ir Lenkijos vadovybę priiminėtu kartu su visa Vyšegrado grupe. Sunku įsivaizduoti, kad Lenkijos, Čekija arba Vengrijos prezidentai sutiktu su tokiu diplomatiniu pažeminimu ir vyktu į Vašingtoną urmu.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai keliauja į Vašingtoną urmu visą savo "antrąją nepriklausomybę" ir šiuo atžvilgiu nejaučia jokių matomų kompleksų. Dar ir įtikinėja patys kokie jie yra svarbūs. Nors Baltijos valstybės Prezidentui Trampui reikalingos dar mažiau nei jo pirmtakams.

Praėjusią vasarą Trampas susitiko su Suomijos Prezidentu Sauli Niinisto: pirmiausia priėmė jį Baltuosiuose rūmuose, o kitą dieną jis pats skrido į Helsinkį. Vėlgi, kad priiminėti Suomijos lyderį "pakete" su kitais Skandinavijos šalių vadovais net klausimo tokio nebuvo: Suomija Amerikai - šalis verta pagarbos. Per paskutinį susitikimą su Sauli Niinisto Trumpas paaiškino, kodėl: "Rusija labai gerbia Suomiją, kas visada yra gerai. Suomijai gerai sekasi reikalai su Rusija, ir aš tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos taip pat galės turėti su ja gerus santykius ".

Amerika negerbia Pabaltijo regiono, nes Rusija jo negerbia, o ir pati Lietuva, Latvija ir Estija saves negerbia.

O už ką šias šalis reikėtų gerbti, jei jų lyderiai gali tik verkšlenti apie "agresyvią rytinę kaimynę" ir paprašyti juos apsaugoti? Štai todėl juos ir priiminėja urmu. Organizuoti dvišalį susitikimą su kiekvienos Baltijos šalių prezidentu atskirai - veltui tik gaišti laiką. Atvedė juos visus tris į Ovalinį kabinetą, paplojo per pečius vienu rankos judesiu ir garsiu įspūdingu balsu pasakė: "Nesijaudinkit, vaikinai! Amerika saugo jūsų regioną - mes visada ateisim jums į pagalbą ir bitinai apsaugosim ".

Ir tada Dalia Grybauskaitė, Raimondas Vejonis ir Kersti Kaljulajd jau gali patikėti ar netikėti tuo, kas pasakyta.